Gimdymas - didelis išbandymas visam moters organizmui, tačiau bene didžiausias iššūkis tenka tarpvietei. Statistiškai daugiau nei trečdaliui moterų kyla rizika, kad tarpvietę teks prakirpti vengiant didesnių sužalojimų, kurie ištiktų audiniams plyšus savaime. Net jei šios gimdymo komplikacijos pavyko išvengti, tarpvietei vis tiek reikia laiko ir dėmesio, kad tinkamai sugytų. Moters kūnas pritaikytas nėštumui ir gimdymui, o viskam sugrįžti į savo vietas dažniausiai reikia tik laiko.

Tarpvietės plyšimas - tai viena dažniausių gimdymo komplikacijų. Nuo ko priklauso, ar gimdymo metu tarpvietė plyš, ar ne? Ši komplikacija 2-3 kartus dažniau pasitaiko pirmą kartą gimdančioms moterims. Plyštant tarpvietei dažnai kartu plyšta makštis ir sužalojami išoriniai lytiniai organai.
Gimdyvės tarpvietės prakirpimas gimdymo metu, veržiantis vaiko galvutei, vadinama episiotomija. Ji paprastai atliekama siekiant palengvinti naujagimio judėjimą gimdymo takais, o taip pat kai gresia tarpvietės plyšimas. Gimdymo takų sužalojimų priežasčių yra įvairių. Gimdant vaisiaus galvutė spaudžia ir tempia dubens dugną, dėl to čia sutrinka venų kraujotaka, ir tarpvietė pamėlynuoja. Pamėlynavusi tarpvietė yra ankstyviausias gresiančio tarpvietės plyšimo požymis. Iš persipildžiusių venų skystoji kraujo dalis - plazma - persisunkia į aplinkinius audinius, todėl tarpvietė paburksta, jos audiniai blizga. Jei audiniai ir toliau taip spaudžiami, sutrinka ir arterinė kraujotaka. Kadangi arterijomis čia nepriteka kraujo, tarpvietė pabąla. Plyšus tarpvietei stipriau ar silpniau kraujuoja. Pastebėta, kad susiūti plyšusią tarpvietę daug sunkiau, susiūta ji blogiau gyja nei atlikus episiotomiją.
Paprastai pjūvis ar plyšimas susiuvamas, jis gyja kaip ir bet kokia žaizda, tik žymiai nepalankesnėmis sąlygomis. Susiūta tarpvietė gyja apie pusantros - keturias savaites. Ilgiau - jei yra makšties infekcija, arba tarpvietė buvo ne kirpta, bet plyšusi. Na va aš pati čia įvairiuose forumuose skaitinėju, kad savaime tirpstantys siūlai ištirpsta arba patys iškrenta. Dažnas klausimas būna: "Ir jis tiesiog po kurio laiko istirpo?" Kai kurios moterys teigia, kad siūlai ištirpsta lyg po mėnesio. Po siuvimo nedaug praėjo dar tik 3 paros.
Svarbu paminėti, kad "Mano darbo metu kito pooperacinė slauga, nuskausminimo būdai, siūlai. Tarybiniais laikais tarpvietes siūdavo ketgutu, nes tai organinė medžiaga, kartais pasitaikydavo atmetimo reakcijų (susidarydavo infiltratų, šlapiuodavo siūlės)."

Nors tirpstantys siūlai sukurti tam, kad ištirptų savaime, kai kurios moterys susiduria su netolygiai tirpstančiais siūlais arba organizmo atmetimo reakcijomis. Man išvis trečią parą vienas siūlas iškrito, paskui be proto skaudėjo, skambinau į priėmimą, tai gydytoja sakė kad viskas normalu, jei labai tempia galiu tept spenelių tepalu. Gimdžiau vos prieš 3d, plysimas buvo nedidelis, siuvo ir šiandien jau iškrito 1 siūlas! nors sakė, kad jie turi ištirpti. o ten tikrai dar nesugiję... Nu va iš tų paraudonavimų ėmė matytis siūlai balti! Omg kaip mane užkniso, nuolat prausiuosi ir visvien blogai visumoje gaunasi. Skambinsiuos ryt gydytojui. Na va grįžau iš gydytojo. Sakė, kad gali būti, kad pradeda lįsti siūlai, nes tirpsta netolygiai.
Kai kurios moterys patiria sudėtingesnes reakcijas: Man buvo panašiai, skaudėjo siules, gal po penkių parų iškrito siulai po to atsivėrė lyg žaizdelės, šlapiavo. Pasirodo mano organizmas atmeta tuos netirpstančius siulus. O iš vidinių siūlių per tas žaizdeles išlindo visai nesutirpę su pūliais siūlai (dejau alijošiaus kompresus, kad viską ištrauktų). Labas vakaras. Gal pagelbėsite. Gimdžiau prieš mėnesį beveik. Plyšau, siuvo. Viduje dar yra siulai, jaučiu tempimą ir prieš pora dienų gavosi taip kad kai valiausi pajutau kad kaba siulas. Nežinau ką daryti. Pas gydytoja liepė ateiti tik po 6sav. Normaliai valytis negaliu nes visada užkabinu tą siūlą kuris kaba gal kokiu 3-4cm. Toje vietoje ir mazgelis užrištas yra. O jeigu užkabinu stipriai, tempė ir pradėjo vėl perštėti kai šlapinuosi. Ir vis nekrenta tie siūlai. Link išangės jau seniai iškrito ir gražiai sugiję, o viduje ne.

Jeigu moteriai buvo atlikta episiotomija, labai svarbus yra žaizdos gijimas bei pirmųjų dienų higiena: tarpvietę reikia dažnai apiplauti, susiūta vieta turi būti sausa ir nedirginama. Taip pat svarbu, jog tarpvietė nešustų. Kad žaizda greičiau gytų, išorinius lytinius organus reikia plauti 4 kartus per dieną, žaizdą švelniai nusausinti. Nusišlapinus ar pasituštinus lytinius organus reikia nuplauti silpnais dezinfekuojamaisiais tirpalais (dažniausiai - kalio permanganato tirpalu 1:6000 ar 1:8000).
Jei tarpvietė įplyšusi, nubrozdinta, kirpta ir siūta, šlapinimasis tampa dideliu išbandymu, nes šlapimo rūgštis graužia žaizdas. Taip pat atsiranda tikimybė, kad moteris dėl skausmo iki galo nepasišlapins, o tai didina šlapimo pūslės ir šlapimo takų infekcijų riziką. Kad nebūtų tokio didelio diskomforto, akušerės rekomenduoja į tualetą neštis šilto vandens ir šlapinantis jį lieti ant tarpvietės. Taip šlapimas skiesis, bus iškart nuplaunamas šilto vandens ir negrauš žaizdų. Pasišlapinus apsiprausti šiltu vandeniu, netrinti odos rankšluosčiu ar popieriumi, tik atsargiai nuspausti, kad sugertų drėgmę.
Tarpvietė greičiau gis ir bus apsaugota nuo infekcijų kasdien darant voneles. Pirmiausia reikia nusiprausti, iššveisti ir gerai išskalauti vonią arba didesnį dubenį, pripilti šilto virinto vandens ir pasėdėti, kol atvės. Vanduo gali būti grynas arba papildytas gijimą skatinančiais, su infekcijomis kovojančiais priedais. Naudingi vaistažolių, pavyzdžiui, raminančių ramunėlių nuovirai, levandų ir kiti eteriniai aliejai, taip pat Himalajų ar speciali vonios druska.
Drėgnos žaizdos ilgai negyja, o šilumoje palanki terpė kenksmingiems organizmams daugintis. Po gimdymo mažiausiai savaitę moteris būna su higieniniais įklotais, nes gimda valosi, kraujuoja, todėl nemaža tikimybė, kad tarpvietės plyšimai gali prastai gyti. Medikai rekomenduoja reguliariai leisti odai pakvėpuoti, kad tarpvietė būtų sausa, nešustų ir greičiau gytų. Nusiprausus po dušu ir nusišluosčius pasitiesti ant lovos neperšlampamą paklotą ir pagulėti bent keliolika minučių be apatinių drabužių.

Pirmomis paromis po gimdymo dėl tarpvietės audinių traumų rekomenduojama kuo mažiau sėdėti, daugiau gulėti ir ilsėtis. Kai moteris jau nori ir gali sėdėti, bet vis dar jaučia diskomfortą, tegul sėda ant kuo minkštesnio paviršiaus - pasideda po savimi minkštą pagalvėlę, dar geriau įsigyti specialią su skyle per vidurį, kad tarpvietė nebūtų spaudžiama.
Dar ligoninėje galima paprašyti, kad personalas parūpintų šaltą kompresą tarpvietei - tai mažina audinių tinimą ir perštėjimą. Vėliau kompresą paprasta pasidaryti pačioms - sušlapinti po gimdymo dėvimą švarų higieninį įklotą ir dėti į šaldymo kamerą. Tokį kompresą galima laikyti tik kelias minutes, per audinį, kad nenušaltų oda. Ant skaudamos vietos galima dėti šaldantį kompresą (pavyzdžiui, į rankšluostį suvyniotą ledo pūslę).
Viską teisingai sakė jum, man dar liepė ir žvakutes nuo skausmo naudot, kas tikrai sumažindavo skausmą. Naudojau putas kiekviena karta ir šlapinausi tik duše su vandeniu - kažkaip lengviau būdavo. Tas putas palaikydavau puse minutes tai jos tada gerai užšaldydavo ir palengvėdavo. Patariama daug gerti, kad šlapimas būtų ne toks „aštrus“, imtis priemonių nuo vidurių užkietėjimo. Naudoti reikėtų storus minkštus įklotus, nes ploni yra kietesni.

Mityba po gimdymo itin svarbi ne tik mamai atgaunant jėgas ir žindant naujagimį, bet ir dėl tarpvietės gijimo. Tuštinantis užkietėjus viduriams tenka smarkiai įtempti tarpvietės audinius, tai skausminga ir kelia riziką žaizdoms atsiverti iš naujo. Svarbu užtikrinti, kad mityboje netrūktų skysčių ir skaidulų, kurios gerina peristaltiką. Per dieną išgerti bent 2 l vandens, taip pat arbatų, ypač tinka kmynų ir pankolių, nes gerina virškinimą. Į meniu įtraukti daržovių, salotų, šviežių ir džiovintų vaisių. Vengti keptos ir rūkytos mėsos. Rinktis žuvį, paukštieną, geriausia ruoštą garuose, troškintą. Jei moteris nepasituština 3 paras po gimdymo, skiriama vidurius laisvinamųjų medikamentų.
Net jei kūno formos tuoj po gimdymo grįžo į ankstesnes ir galite mūvėti aptemptus džinsus, specialistai rekomenduoja to nedaryti bent kelias savaites. Džinsai ir kitos aptemptos kelnės turi per tarpvietę einančią siūlę, kuri gali spausti traumuotus audinius, taip pat tokios kelnės didina infekcijų riziką, nes lemia aukštesnę temperatūrą tarpvietėje. Tokius rūbus reikėtų palikti vėlesniam laikui, kai per gimdymą sužeisti audiniai visiškai sugyja. Pirmomis dienomis po gimdymo geriausias drabužis - platūs naktiniai marškiniai ar pižama ir šiltas chalatas. Vėliau - judesių nevaržantys laisvalaikio kostiumai.
Tyrimai rodo, kad Kėgelio pratimai padeda išvengti tokių su gimdymu susijusių komplikacijų kaip šlapimo ir išmatų nelaikymas, nevalingai pasišalinančios dujos, įvairūs garsai iš makšties, ypač lytinių santykių metu. Šie tarpvietės ir makšties raumenis stiprinantys pratimai turėtų būti atliekami viso nėštumo metu, jei nėštumą prižiūrintis gydytojas nerekomendavo kitaip.
Jei nėra plyšimų, kuriuos teko siūti, praėjus kelioms valandoms po gimdymo jau galima pradėti daryti Kėgelio pratimus. Jei tarpvietė siūta, palaukti bent tris savaites, iki žaizdos visiškai sugis, ir tada pradėti mankštintis. Svarbu stebėti savijautą: jei mankšta kelia diskomfortą, duoti sau daugiau laiko. Rekomenduojama išmokti ir reguliariai atlikti dubens apačios pratimus. Jie stiprina pūslę ir makštį gaubiančius raumenis, padeda nuo šlapimo nelaikymo (prieš ir po gimdymo). Tuos pratimus reikia daryti po keletą kartų kas valandą.
Iškart po gimdymo medikai rekomenduoja susilaikyti nuo lytinių santykių bent 4-6 savaites. Per tą laiką moters lytiniai organai grįžta į normalią būklę, taip pat išsivalo gimda bei gimdymo takai. Iškart po gimdymo užsiimti seksu pavojinga, nes gimdos kaklelis nėra sandarus, gali patekti infekcijų. Jei būta plyšimų ar kirpimų, kuriuos reikėjo siūti, gijimas gali būti ir ilgesnis. Daugumai pagimdžiusių moterų pirmas kartas po gimdymo būna skausmingas. Tai gali lemti tarpvietės pažeidimai, buvusios siūlės, surandėję audiniai, taip pat dėl žindymo pakitęs hormonų disbalansas, kuris nulemia makšties sausumą.
Gydytojai pataria mylėtis ne anksčiau nei praėjus 4-8 savaitėms po gimdymo, kai nepasirodo išskyrų, rodančių, kad gimda dar valosi. Patartina iš anksto pasirūpinti lubrikantu ir apsišarvuoti kantrybe, nes nebūtinai pirmas kartas baigsis orgazmu. Moteris, kuriai per gimdymą yra atlikta episiotomija, vargu ar galės mylėtis, kol tarpvietė bus nesugijusi. O iki tol vaginaliniai lytiniai santykiai ar net bandymas stimuliuoti moterį rankomis, gali sukelti aštrų skausmą.
Dispareunija - tai skausmas lytinių santykių metu. Skausmingi lytiniai santykiai nėra toks retas reiškinys, kaip įsivaizduojama. Ji būna paviršinė ir gilioji. Paviršinės dispareunijos priežastys - dažniausiai tarpvietės randai, makšties infekcija. Kai kurios moterys pasakoja: "Mano nėštumas praėjo normaliai, prieš penkis mėnesius pagimdžiau dukrytę. Deja, dabar su vyru beveik negalime mylėtis. Bandėme keturis kartus. Apie malonumą nekalbu. Skausmas nežmoniškas, pasirodo kraujo. Tarpvietę po to dar degina dvi dienas, kol ji sugyja. Ar mane per daug susiuvo?"

Svarbiausia, jaučiant nemalonius potyrius, neatidėlioti konsultacijos su gydytoju akušeriu-ginekologu. Standartiškai pas jį reikia apsilankyti praėjus 6 savaitėms po gimdymo. Tais atvejais, kai gimdymo metu buvo siuvama makštis, tarpvietė, rekomenduoju moterims į gydytoją kreiptis po gimdymo praėjus ne penkiems mėnesiams ar pusmečiui, o porai mėnesių. Tuomet gydytojas galės įvertinti, ar siūlės sugijusios pirminiu būdu, ar nesiformuoja randai.
Jei žaizdos kraštai parausta, išburksta, tvinksi, pūliuoja, būtina kreiptis į gydytoją. Jei gimdant kirpta ar įplyšo tarpvietė ir vėliau ją teko siūti, kartais pasitaiko komplikacijų. Blogai sugiję audiniai gali būti skausmingi, išskirtiniu atveju prireikia ir plastinės chirurgijos specialisto pagalbos, kad sugrąžintų buvusią makšties būklę. Pasitaiko, kad dėl sunkaus gimdymo traumuojamas šlapimo pūslės kaklelis, pasmunka lytiniai organai, galimas šlapimo nelaikymas. Tuomet be medikų pagalbos neapsieinama. Tačiau šių komplikacijų tikimybė palyginti reta.
Nesusiuvus ar netinkamai susiuvus plyšusius dubens dugno raumenis, gali pradėti slinkti ar net iškristi gimda, moteris nelaiko šlapimo. Jeigu siuvant II laipsnio tarpvietės plyšimą pažeidžiama tiesiosios žarnos sienelė, susidaro makšties-tiesiosios žarnos fistulė. Moteris, kuriai yra III ar IV laipsnio tarpvietės plyšimas, nesulaiko dujų ir išmatų. Tai didelė psichologinė trauma.
Jei jums atrodo, kad po gimdymo atsiradusi siūlė veržia ir trukdo frikcijoms, turėtumėte kasdien pati įeigą į makštį intensyviau pamasažuoti pirštu, pateptu priešrandiniu tepalu, priešuždegiminiu kremu ar tiesiog paprastu lubrikantu. Nemanau, kad šioje situacijoje reikia atlaisvinti siūles. Jokiu būdu nereikia kentėti atsiradusio skausmo - mylintis niekada neturi skaudėti. Jei taip yra, kuo greičiau eikite pas gydytoją.
Apibendrinant pagrindines rekomendacijas ir gijimo laikus, galima pateikti tokią informaciją:
| Aspektas | Rekomendacijos / Gijimo laikas |
|---|---|
| Siūlų ištirpimas/iškritimas | Nuo kelių dienų iki mėnesio (individualiai) |
| Tarpvietės gijimas | 1.5 - 4 savaitės (gali ilgiau esant infekcijai ar plyšimui) |
| Skausmas ir jautrumas | Nustoja skaudėti po 7-10 dienų, jautrumas gali likti kelis mėnesius |
| Sėdėjimas (po II laipsnio plyšimo) | Atsargiai ant vienos šlaunies; normaliai - po 2 savaičių |
| Lytiniai santykiai | Rekomenduojama susilaikyti 4-6 savaites (arba 4-8 savaites) |
| Apsilankymas pas ginekologą | Standartiškai po 6 savaičių po gimdymo (arba po 2 mėnesių esant siūlėms) |
| Kėgelio pratimai (po siuvimo) | Palaukti bent 3 savaites, kol žaizdos sugis |
tags: #tirpstantys #siulai #po #gimdymo