Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas džiaugsmingo laukimo, tačiau kartu ir daugybės fizinių bei emocinių pokyčių. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių nepatogumų nėštumo metu yra tinimai, ypač kojų ir rankų pirštų, pėdų, čiurnų bei blauzdų. Svarbu suprasti, kad nedideli patinimai gali būti visiškai normali nėštumo būsena, tačiau kartais jie gali signalizuoti ir rimtesnes problemas. Kiekvienas nėštumas yra labai individualus, todėl ir patirtis gali skirtis.
Dauguma nėščių moterų antroje nėštumo pusėje jaučia, kad ima tinti. Atrodo, kad kūnas nenori atiduoti skysčių, oda pabrinksta, tampa tarsi vandeninga. Sunkėja ir brinksta visas kūnas, o labiausiai - kojos. Tinimai labiau kamuoja antroje nėštumo pusėje. Normalu, jeigu dėl nėštumo metu vykstančių pokyčių kiek patinsta kojų ir rankų pirštai, pėdos, čiurnos, blauzdos. Svarbu tai, kad „normalūs“ patinimai nėra nuolatiniai, t.y., jie dažniausiai sumažėja pailsėjus ar pakėlus kojas.
Šiltuoju metų laiku daug nėščių ir nenėščių moterų skundžiasi sunkiomis, patinusiomis kojomis. Jei tinimai kamuoja tik vakare, nieko blogo, tačiau jei ir ryte kojos ištinusios, sunkios, reikėtų sunerimti. Tai visiškai normalu, juk fizikiniai dėsniai galioja ir žmogui: skysčiai linkę kauptis žemiausiose vietose.

Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie gali lemti skysčių kaupimąsi ir tinimus:

Nors nedideli tinimai yra įprasti, svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus simptomus, kurie gali signalizuoti apie rimtesnes problemas. Stiprūs, staigūs tinimai, tinstantis veidas ir rankos bei kiti išvardinti simptomai siejami su preeklampsija - pavojinga nėščiųjų būkle, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka.
Jei tinimas yra tik vienoje kojoje ir kyla aukštyn (blauzdą, šlaunį), atsiradęs staiga, lydimas skausmo (maudžiančio, veržiančio, difuziško) ir ypač dusulio - tikslinga nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, dėl galimos giliųjų venų trombozės. Dėl jau minėtų hormoninių pokyčių besilaukiančioms moterims yra padidėjusi rizika susirgti giliųjų venų tromboze, kuri gali sukelti plaučių emboliją ir, retesniais atvejais, net mirtį. Tokiais atvejais derėtų nedelsiant pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, o kai tam nėra galimybės, vykti į priėmimo-skubios pagalbos skyrių diagnozei patikslinti, o jai pasitvirtinus - laikytis paskirto gydymo.
Toliau pateiktoje lentelėje rasite pagrindinius skirtumus tarp įprastų tinimų ir tų, kurie gali signalizuoti apie pavojų:
| Simptomas | Normalus tinimas nėštumo metu | Pavojų signalizuojantis tinimas (Preeklampsija / Giliųjų venų trombozė) |
|---|---|---|
| Kada atsiranda | Antroje nėštumo pusėje, ypač vakare, šiltuoju metų laiku | Staiga, bet kuriuo nėštumo metu, ryte ar nuolatos |
| Pažeista sritis | Abi kojos, pėdos, čiurnos, rankų pirštai, blauzdos | Stiprūs, staigūs tinimai, apimantys veidą ir rankas; tik viena koja, kylanti aukštyn (blauzdą, šlaunį) |
| Pojūčiai | Sunkumo jausmas, pabrinkimas, pėdos padidėjimas | Lydimas skausmo (maudžiančio, veržiančio, difuziško), dusulio, odos pamėlynavimo |
| Papildomi simptomai | Paprastai jokių | Staigus kraujospūdžio pakilimas, galvos skausmas, sutrikęs regėjimas, pykinimas ir vėmimas, sumažėjęs vaisiaus judesių aktyvumas |
| Reakcija į poilsį/pakėlimą | Sumažėja pailsėjus, pakėlus kojas | Nesumažėja arba dar labiau stiprėja |

Jokių stebuklų ar paslapčių nėra: fizinis aktyvumas, normalaus svorio palaikymas, visavertė mityba, gera esamų ligų kontrolė padės palaikyti kuo geresnę bendrą organizmo būklę ir sumažinti tinimus.

Norint palengvinti tinimo, sunkumo pojūčius visada rekomenduojamos specialios nėščiosioms skirtos kompresinės kojinės. Svarbu tinkamai parinkti jų dydį išsimatavus čiurnų (per siauriausią vietą), blauzdų ir šlaunų (per plačiausią vietą) apimtis ryte, kai kojos mažiausiai patinusios. Kojinės veikia profilaktiškai, o tai reiškia, jog jos neleidžia kojoms per dieną sutinti, todėl jas užsimauti reikia ryte, nusimauti prieš miegą. Dėl besikeičiančių kūno formų, nėštumo metu kartais prireikia kelių skirtingų kojinių dydžių.
Kompresinė terapija yra neintervencinis, tausojantis, dažniausiai nėščiosioms rekomenduojamas varikozę pristabdantis būdas. Kompresinės kojinės padeda palaikyti normalią kraujo ir limfos apytaką kojose. Jos sumažina patinimus, nuovargį pėdose ir kojose, padeda išvengti nėštumo metu dažniau pasitaikančios venų varikozės. Dėl kojinių kompresijos klasės pasitarkite su gydytoju. Kojines pirkite tik vaistinėje ar ortopedinių prekių parduotuvėje.
Jei naudositės elastiniu medicininiu tvarsčiu, vynioti jį reikia nuo pėdos centro specialiu būdu į viršų: iš dalies apvijas dengiant vieną ant kitos. Stipriausia kompresija, kaip ir dėvint kompresines kojines, turi būti formuojama ties čiurna. Taikyti kompresiją reikėtų tuo metu, kai kraujotaka yra stabilizuota: rytais po nakties miego, dar neišlipus iš lovos. Dieną - pagulėjus ar palaikius šiek tiek aukščiau pakeltas kojas (kiek pavyksta pakelti).

„Tinstančios, sunkios kojos - tai vieni dažniausių skundų, dėl kurių kreipiasi nėščiosios. Žinoma, daugeliu atvejų tai nėra susiję su kraujagyslėmis ir kyla dėl hormoninių pokyčių bei augančio vaisiaus. Visgi, daliai moterų šis negalavimas signalizuoja apie paūmėjusį arba progresuojantį dar iki nėštumo atsiradusį venų nepakankamumą.“ Kita dažna nėščiųjų problema - išryškėjusios poodinės venos, kurios daliai pacienčių pasireiškia iš labai smulkių paviršinių venų sudarytomis „žvaigždėmis“ arba „voratinkliais“. Kitais atvejais, tai gali būti stambesnės, vingiuotos, iššokusios poodinės venos, vadinamos varikozėmis. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į dar vieną besilaukiančiųjų nusiskundimą, apie kurį kartais nedrįstama kalbėti - tai ant moters lytinių lūpų išryškėjusios varikozės.
Venos išsiplečia ne visoms nėščiosioms, tačiau nėštumas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių. Nėštumo metu atsiradusias kraujagyslių problemas lemia tokie veiksniai kaip genetinis polinkis, hormoniniai bei svorio pokyčiai ir vaisiaus spaudimas į mažąjį dubenį. Jau nėštumo pradžioje hormonai pradeda veikti venas, net jei jokių simptomų nėščioji nejaučia. Progesteronas atpalaiduoja ne tik gimdoje, bet ir visų venų sienelėse esančius lygiuosius raumenis. Kitaip tariant, vyraujant progesteronui, kinta venų sienelių tonusas: silpnėja jų raumeninis elastinis sluoksnis. Kadangi nėštumo metu kojoms tenka nemažas krūvis, venos jo neatlaiko ir ima plėstis. Didėjant veninio kraujo slėgiui, kraujas sunkiau nuteka ir ima kauptis kojose. Spaudimą didina ir pakitęs cirkuliuojančio kraujo tūris. Venos plečiasi, jų vožtuvai tampa nesandarūs, susikaupia pernelyg daug kraujo. Kojos sunkėja, tirpsta, atrodo, lyg po jas bėgiotų skruzdėlės. Šiuo metu gali išryškėti paviršinis venų tinklas ar tinti blauzdos - tai jau progresuojanti venų varikozė.
Išsigąsti dėl daugelio tokių pasikeitimų, pavyzdžiui, smulkių nėštumo metu atsiradusių voratinklinių venų, nereikėtų, nes jie rimtesnių sveikatos problemų nesukelia. Tačiau dėl kitų minėtų skundų konsultacija su artimiausios gydymo įstaigos kraujagyslių chirurgu padės objektyviai įvertinti esamą situaciją ir, jei reikia, paskirti gydymą.
Svarbu nepamiršti, kad negydant kojų venų varikozės, daliai pacienčių gali didėti kojų tinimas, išryškėti ar stiprėti skausmai bei atsirasti negrįžtama odos hiperpigmentacija. Kraštutiniais atvejais kojose atsiranda šlapiuojančios, sunkiai gyjančios opos. Pastebėjus pirmuosius varikozės požymius reikėtų pasikonsultuoti su prižiūrinčiu gydytoju, kuris nuspręs dėl tolesnių konsultacijų ir medikamentinio gydymo.

Dalis pakitimų išnyksta pasibaigus nėštumui. Vis dėlto, jiems išliekant ir keliant kasdieninį diskomfortą bei nesant efektyviam ar pacientei priimtinam konservatyviam gydymui kompresine terapija, gali prireikti venų operacijos. Venų varikozė yra gydoma tiek vaistais, tiek chirurgiškai. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai atsižvelgiant į varikozės išplitimą ir stadiją. Diagnostikos metodai šiandien yra stipriai patobulėję, o operacijos lazeriu arba specialiais klijais gali būti atliekamos ir nėštumo metu.
Nėštumas - tai ne tik tinimai. Besilaukiančios moters kasdienybė nėra lengva - ne tik patiriamas stresas dėl pokyčių, belaukiant mažylio, bet ir jaučiami nugaros, kojų, pilvo skausmai. Nėštumas nėra liga - tai yra tik tam tikra viso organizmo būsena nėštumo laikotarpiu. Nors kartais gali atrodyti, kad nėštumas yra iškenčiamas, o ne juo mėgaujamasi, svarbu prisiminti, kad šie pokyčiai nėra amžini.
Nėštumo metu moters kūne vyksta nemažai pokyčių, atsiranda nuotaikų kaita, neurastenija, obsesinis kompulsinis sutrikimas ir net depresija. Stiprius išgyvenimus dar labiau paaštrina patiriami miego sutrikimai. Nerimą nėštumo metu gali lemti daugybė veiksnių: baimė dėl vaiko sveikatos, vienatvės jausmas, neplanuotas nėštumas. Neuroziniai sutrikimai sukelia nerimą ir psichinę įtampą, o ilgalaikis stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą ir net persileidimą.
Kaip galima malšinti patiriamą nerimą?

Per 1-3 paras po gimdymo iš organizmo „išeina“ nereikalingi susikaupę skysčiai. Dauguma atvejų viskas grįžta į savas vėžes, tik laiko tarpas, per kurį tai įvyksta, gali skirtis. Kartais tinimai po gimdymo būna susiję su išliekančiu antsvoriu, tačiau kiekvienu atveju reikėtų spręsti individualiai.