Tinimai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir veiksmingos prevencijos priemonės

Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas džiaugsmingo laukimo, tačiau kartu ir daugybės fizinių bei emocinių pokyčių. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių nepatogumų nėštumo metu yra tinimai, ypač kojų ir rankų pirštų, pėdų, čiurnų bei blauzdų. Svarbu suprasti, kad nedideli patinimai gali būti visiškai normali nėštumo būsena, tačiau kartais jie gali signalizuoti ir rimtesnes problemas. Kiekvienas nėštumas yra labai individualus, todėl ir patirtis gali skirtis.

Kas yra tinimai nėštumo metu ir kaip juos atpažinti?

Dauguma nėščių moterų antroje nėštumo pusėje jaučia, kad ima tinti. Atrodo, kad kūnas nenori atiduoti skysčių, oda pabrinksta, tampa tarsi vandeninga. Sunkėja ir brinksta visas kūnas, o labiausiai - kojos. Tinimai labiau kamuoja antroje nėštumo pusėje. Normalu, jeigu dėl nėštumo metu vykstančių pokyčių kiek patinsta kojų ir rankų pirštai, pėdos, čiurnos, blauzdos. Svarbu tai, kad „normalūs“ patinimai nėra nuolatiniai, t.y., jie dažniausiai sumažėja pailsėjus ar pakėlus kojas.

Šiltuoju metų laiku daug nėščių ir nenėščių moterų skundžiasi sunkiomis, patinusiomis kojomis. Jei tinimai kamuoja tik vakare, nieko blogo, tačiau jei ir ryte kojos ištinusios, sunkios, reikėtų sunerimti. Tai visiškai normalu, juk fizikiniai dėsniai galioja ir žmogui: skysčiai linkę kauptis žemiausiose vietose.

Kaip atpažinti tinimus namuose?

• Pirštų testas: Pirštais paspauskite blauzdikaulį toje vietoje, kur mažiausiai poodinio sluoksnio. Jei koja neištinusi, pirštus atitraukus neliks ženklo. Jei patinusi, nuo pirštų trumpam liks duobutės. Kuo jos gilesnės, tuo tinimai didesni.
• Kojinių žymės: Aidžiai apžiūrėkite čiurnas, kai nusimaunate kojines. Kai kojos tinsta, net netamprios gumelės įsirėžia į odą.
• Svorio stebėjimas: Ar organizme pradėjo kauptis skysčių, geriausiai parodo moters svoris. Todėl reikia reguliariai pasisverti.

Kodėl atsiranda tinimai nėštumo metu?

Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie gali lemti skysčių kaupimąsi ir tinimus:

• Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu organizme padidėja tam tikrų hormonų, tokių kaip progesteronas, kiekis. Šie hormonai atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, o tai gali lemti skysčių kaupimąsi audiniuose. Nėštumo metu moters kapiliarai tampa labiau pralaidūs, todėl daugiau skysčių per kraujagyslių sieneles patenka į audinius ir ten kaupiasi.
• Padidėjęs kraujo tūris: Nėštumo metu moters kraujo tūris padidėja iki 50%, siekiant aprūpinti augantį vaisių. Šis padidėjęs kraujo kiekis gali spausti kraujagysles, ypač kojose, ir skatinti tinimą. Nėštumo metu didėja cirkuliuojančio kraujo tūris, mažėja kraujagyslių pasipriešinimas, todėl lengviau prasiskverbia skysčiai į minkštuosius audinius, ką ir matome kaip tinimą.
• Spaudimas iš besivystančio vaisiaus: Auganti gimda spaudžia dubens venas, kurios grąžina kraują iš apatinės kūno dalies į širdį. Šis spaudimas gali sulėtinti kraujo tekėjimą ir sukelti skysčių kaupimąsi kojose ir pėdose. Augantis vaisius gali paspausti mažajame dubenyje esančias giliąsias venas, todėl kiek apsunkina veninį nutekėjimą iš kojų, kas gali lemti kojų tinimą.
• Padidėjęs svoris: Nėštumo metu moteris priauga svorio, o tai taip pat gali prisidėti prie tinimų, ypač kojose.
• Ilgesnis stovėjimas ar sėdėjimas: Ilgai stovint ar sėdint vienoje pozoje, skysčiai gali kauptis kojose.
• Karštis: Karštas oras gali paskatinti kraujagyslių išsiplėtimą ir skysčių kaupimąsi. Nebūkite lauke per karščius.

Kada tinimai kelia pavojų? Preeklampsija ir giliųjų venų trombozė

Nors nedideli tinimai yra įprasti, svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus simptomus, kurie gali signalizuoti apie rimtesnes problemas. Stiprūs, staigūs tinimai, tinstantis veidas ir rankos bei kiti išvardinti simptomai siejami su preeklampsija - pavojinga nėščiųjų būkle, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka.

Jei tinimas yra tik vienoje kojoje ir kyla aukštyn (blauzdą, šlaunį), atsiradęs staiga, lydimas skausmo (maudžiančio, veržiančio, difuziško) ir ypač dusulio - tikslinga nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, dėl galimos giliųjų venų trombozės. Dėl jau minėtų hormoninių pokyčių besilaukiančioms moterims yra padidėjusi rizika susirgti giliųjų venų tromboze, kuri gali sukelti plaučių emboliją ir, retesniais atvejais, net mirtį. Tokiais atvejais derėtų nedelsiant pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, o kai tam nėra galimybės, vykti į priėmimo-skubios pagalbos skyrių diagnozei patikslinti, o jai pasitvirtinus - laikytis paskirto gydymo.

Simptomai, kada reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją:

• Stiprūs, staigūs tinimai, ypač jei jie atsiranda staiga ir apima ne tik kojas, bet ir veidą bei rankas.
• Staigus kraujospūdžio pakilimas.
• Skausmas pilvo srityje.
• Galvos skausmas, sutrikęs regėjimas.
• Pykinimas ir vėmimas.
• Sumažėjęs vaisiaus judesių aktyvumas.

Toliau pateiktoje lentelėje rasite pagrindinius skirtumus tarp įprastų tinimų ir tų, kurie gali signalizuoti apie pavojų:

Kaip išvengti ir sumažinti tinimus nėštumo metu? Gyvenimo būdo patarimai

Jokių stebuklų ar paslapčių nėra: fizinis aktyvumas, normalaus svorio palaikymas, visavertė mityba, gera esamų ligų kontrolė padės palaikyti kuo geresnę bendrą organizmo būklę ir sumažinti tinimus.

Fizinis aktyvumas ir judėjimas

• Mankštinkitės: Judėjimas padeda išjudinti kojose susikaupusius skysčius, pagerinti kraujotaką ir limfotaką. Tyrimai vieningai rodo, jog esant nekomplikuotam nėštumui fizinis aktyvumas yra saugus ir netgi skatina kraujotaką, mažina kojų patinimą bei bendrą diskomfortą.
• Reguliarūs pratimai: Jei gydytojas neidentifikavo jokių kontraindikacijų, nėščioji gali tęsti arba pradėti vidutinio intensyvumo aerobinius pratimus ~30 min kasdien arba 5 kartus per savaitę, kartu įtraukiant kelias hidro‐mankštos ar kojų pakėlimo sesijas edemos mažinimui. Treniruotės gali padėti sumažinti arba palengvinti tinimo pojūtį ir diskomfortą.
• Rinkitės tinkamą intensyvumą: Esant reikšmingai edemai, patariama rinktis vidutinio intensyvumo (gyvas pasivaikščiojimas, plaukimas, korekcinės treniruotės) ir vengti ilgalaikio stovėjimo ar perkaitimo. Intensyvi mankšta (HIIT) gali sukelti dehidrataciją bei padidinti venų slėgį, todėl ją verta atidėti arba riboti. Arba užtikrinti hidrataciją per/po treniruotės bei aplinkos vėsinimą.
• Vaikščiokite basa: Kojas pamasažuokite, kasdien pavaikščiokite basa.

Tinkama mityba ir skysčių balansas

• Gerkite pakankamai vandens: Nereikia mažinti išgeriamo vandens kiekio! Vandens ribojimas yra viena dažniausiai daromų klaidų, susidūrus su tinimais nėštumo metu. Nėščiai moteriai be gydytojo nurodymo jokiu būdu negalima riboti geriamo vandens kiekio ir per dieną reikėtų išgerti bent 1,5 - 2 litrus vandens. Nėščios moterys turi pasišlapinti tiek, kiek išgėrė. Organizme gali likti daugiausiai 200 ml skysčio per parą. Jei balansas blogas (pavyzdžiui, išgėrė 2,5 litro, o pasišlapino tik 1,8 litro), vadinasi, organizme yra pasislėpusių tinimų, kurių nė nematyti.
• Ribokite druską: Venkite sūraus maisto, nes druskoje esantys natrio jonai traukia prie savęs OH jonus, kitaip tariant, druska sulaiko organizme skystį. Vartokite druską saikingai. Suaugusiam žmogui per dieną rekomenduojama suvartoti apie 5 g druskos, nes joje esantys natris ir chloridas reikalingi normaliam skysčių balansui, raumenų ir nervinių impulsų veiklai, skrandžio sulčių susidarymui ir kt.
• Užtikrinkite normalų kalio kiekį: Kalis skatina druskų, o drauge su jomis ir vandens pertekliaus, pasišalinimą iš organizmo. Jeigu kamuoja dideli patinimai, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl maisto papildų su kaliu vartojimo.
• Venkite kofeino: Venkite arba labai sumažinkite kofeino turinčių gėrimų suvartojimą. Nedideli kofeino kiekiai veikia, kaip diuretikai, t.y., skatina šlapimo susidarymą ir jo išsiskyrimą iš organizmo.
• Sveika mityba: Svarbu valgyti reguliariai, laikantis sveikos mitybos principų. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai. Vartoti daugiau augalinės ląstelienos, kad neužkietėtų viduriai. Venkite maisto, nuo kurio užkietėja viduriai. Vengti labai karšto ir šalto maisto, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą.
• Atsargiai su šlapimą varančiomis priemonėmis: Negerkite šlapimą varančių arbatų, maisto papildų ar kitų preparatų, vaistų! Organizme kaupiantis skysčiams gydytojas gali paskirti įvairių diuretikų, tačiau nėštumo metu jie įprastai skiriami tik esant preeklampsijai.

Poilsis ir kojų padėtis

• Pakelkite kojas: Miegokite šiek tiek pakėlusi kojas, o kai sėdite, kojas sukelkite ant šalia pastatytos kėdės. Gulėkite užkėlusi kojas ant pagalvės ar kito paaukštinimo. Padeda pakelta kojų padėtis ilsintis, miegant.
• Miegokite ant šono: Jei pavyksta, miegokite šiek tiek pakeltomis kojomis (galite padėti jas ant pagalvės). Miegant ant kairiojo šono, sumažėja apatinių venų galūnių spaudimas. Galite pasiramstyti pagalvėlėmis, kad atrastumėte tinkamą poziciją.
• Venkite ilgo stovėjimo/sėdėjimo: Venkite ilgai stovėti, sėdėti vienoje pozoje. Venkite padėčių, kurios apsunkina kraujotaką kojose: ilgo stovėjimo, sėdėjimo, ypač sukryžiavus kojas. Atsisakykite sėdėjimo sukryžiavus kojas - tokia sėdėsena itin sunkina kraujotaką.
• Dažnesnis poilsis: Svarbu dažnesnis poilsis. Stengtis daug nesilankstyti, nekilnoti sunkių daiktų, nešioti varžančių rūbų.

Tinkama avalynė ir apranga

• Avėkite patogius batus: Avėkite patogius batus. Pirštai, pėdos, čiurnos stipriau patinsta, jeigu kojos pavargsta, jaučia didesnę atatranką, yra spaudžiamos ankštuose batuose. Avalynė turi būti parinkta taip, kad nespaustų pėdų, leistų pilnai atlikti judesius.
• Kompresinės kojinės: Treniruočių metu galite dėvėti kompresines kojines.

Kompresinė terapija ir medicininė pagalba

Norint palengvinti tinimo, sunkumo pojūčius visada rekomenduojamos specialios nėščiosioms skirtos kompresinės kojinės. Svarbu tinkamai parinkti jų dydį išsimatavus čiurnų (per siauriausią vietą), blauzdų ir šlaunų (per plačiausią vietą) apimtis ryte, kai kojos mažiausiai patinusios. Kojinės veikia profilaktiškai, o tai reiškia, jog jos neleidžia kojoms per dieną sutinti, todėl jas užsimauti reikia ryte, nusimauti prieš miegą. Dėl besikeičiančių kūno formų, nėštumo metu kartais prireikia kelių skirtingų kojinių dydžių.

Kompresinė terapija yra neintervencinis, tausojantis, dažniausiai nėščiosioms rekomenduojamas varikozę pristabdantis būdas. Kompresinės kojinės padeda palaikyti normalią kraujo ir limfos apytaką kojose. Jos sumažina patinimus, nuovargį pėdose ir kojose, padeda išvengti nėštumo metu dažniau pasitaikančios venų varikozės. Dėl kojinių kompresijos klasės pasitarkite su gydytoju. Kojines pirkite tik vaistinėje ar ortopedinių prekių parduotuvėje.

Jei naudositės elastiniu medicininiu tvarsčiu, vynioti jį reikia nuo pėdos centro specialiu būdu į viršų: iš dalies apvijas dengiant vieną ant kitos. Stipriausia kompresija, kaip ir dėvint kompresines kojines, turi būti formuojama ties čiurna. Taikyti kompresiją reikėtų tuo metu, kai kraujotaka yra stabilizuota: rytais po nakties miego, dar neišlipus iš lovos. Dieną - pagulėjus ar palaikius šiek tiek aukščiau pakeltas kojas (kiek pavyksta pakelti).

Venų varikozė ir nėštumas

„Tinstančios, sunkios kojos - tai vieni dažniausių skundų, dėl kurių kreipiasi nėščiosios. Žinoma, daugeliu atvejų tai nėra susiję su kraujagyslėmis ir kyla dėl hormoninių pokyčių bei augančio vaisiaus. Visgi, daliai moterų šis negalavimas signalizuoja apie paūmėjusį arba progresuojantį dar iki nėštumo atsiradusį venų nepakankamumą.“ Kita dažna nėščiųjų problema - išryškėjusios poodinės venos, kurios daliai pacienčių pasireiškia iš labai smulkių paviršinių venų sudarytomis „žvaigždėmis“ arba „voratinkliais“. Kitais atvejais, tai gali būti stambesnės, vingiuotos, iššokusios poodinės venos, vadinamos varikozėmis. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į dar vieną besilaukiančiųjų nusiskundimą, apie kurį kartais nedrįstama kalbėti - tai ant moters lytinių lūpų išryškėjusios varikozės.

Kodėl atsiranda venų varikozė nėštumo metu?

Venos išsiplečia ne visoms nėščiosioms, tačiau nėštumas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių. Nėštumo metu atsiradusias kraujagyslių problemas lemia tokie veiksniai kaip genetinis polinkis, hormoniniai bei svorio pokyčiai ir vaisiaus spaudimas į mažąjį dubenį. Jau nėštumo pradžioje hormonai pradeda veikti venas, net jei jokių simptomų nėščioji nejaučia. Progesteronas atpalaiduoja ne tik gimdoje, bet ir visų venų sienelėse esančius lygiuosius raumenis. Kitaip tariant, vyraujant progesteronui, kinta venų sienelių tonusas: silpnėja jų raumeninis elastinis sluoksnis. Kadangi nėštumo metu kojoms tenka nemažas krūvis, venos jo neatlaiko ir ima plėstis. Didėjant veninio kraujo slėgiui, kraujas sunkiau nuteka ir ima kauptis kojose. Spaudimą didina ir pakitęs cirkuliuojančio kraujo tūris. Venos plečiasi, jų vožtuvai tampa nesandarūs, susikaupia pernelyg daug kraujo. Kojos sunkėja, tirpsta, atrodo, lyg po jas bėgiotų skruzdėlės. Šiuo metu gali išryškėti paviršinis venų tinklas ar tinti blauzdos - tai jau progresuojanti venų varikozė.

• Kojomis reikėtų ypač rūpintis, jei venų vožtuvų nepakankamumas yra paveldėtas iš vieno iš tėvų.
• Kai laikas tarp nėštumų trumpas, venų sienelės nespėja atgauti reikalingo elastingumo, o tai skatina ligą.
• Išsiplėtusiomis venomis skundžiasi kas trečia-penkta nėščioji ar neseniai gimdžiusi moteris.

Kada kreiptis į kraujagyslių chirurgą?

Išsigąsti dėl daugelio tokių pasikeitimų, pavyzdžiui, smulkių nėštumo metu atsiradusių voratinklinių venų, nereikėtų, nes jie rimtesnių sveikatos problemų nesukelia. Tačiau dėl kitų minėtų skundų konsultacija su artimiausios gydymo įstaigos kraujagyslių chirurgu padės objektyviai įvertinti esamą situaciją ir, jei reikia, paskirti gydymą.

Svarbu nepamiršti, kad negydant kojų venų varikozės, daliai pacienčių gali didėti kojų tinimas, išryškėti ar stiprėti skausmai bei atsirasti negrįžtama odos hiperpigmentacija. Kraštutiniais atvejais kojose atsiranda šlapiuojančios, sunkiai gyjančios opos. Pastebėjus pirmuosius varikozės požymius reikėtų pasikonsultuoti su prižiūrinčiu gydytoju, kuris nuspręs dėl tolesnių konsultacijų ir medikamentinio gydymo.

Venų varikozės gydymo galimybės

Dalis pakitimų išnyksta pasibaigus nėštumui. Vis dėlto, jiems išliekant ir keliant kasdieninį diskomfortą bei nesant efektyviam ar pacientei priimtinam konservatyviam gydymui kompresine terapija, gali prireikti venų operacijos. Venų varikozė yra gydoma tiek vaistais, tiek chirurgiškai. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai atsižvelgiant į varikozės išplitimą ir stadiją. Diagnostikos metodai šiandien yra stipriai patobulėję, o operacijos lazeriu arba specialiais klijais gali būti atliekamos ir nėštumo metu.

Kiti nėštumo metu kylantys nepatogumai

Nėštumas - tai ne tik tinimai. Besilaukiančios moters kasdienybė nėra lengva - ne tik patiriamas stresas dėl pokyčių, belaukiant mažylio, bet ir jaučiami nugaros, kojų, pilvo skausmai. Nėštumas nėra liga - tai yra tik tam tikra viso organizmo būsena nėštumo laikotarpiu. Nors kartais gali atrodyti, kad nėštumas yra iškenčiamas, o ne juo mėgaujamasi, svarbu prisiminti, kad šie pokyčiai nėra amžini.

Kaip sumažinti skausmus ir diskomfortą?

• Mankšta ir nėščiųjų diržai: Mankštos, tiek sausumoje, tiek baseine, gali padėti sumažinti nepageidaujamus pojūčius. Pilvuką prilaikantys diržai, kitaip vadinami nėščiųjų diržais, padeda prilaikyti pilvo sienos raumenis bei tolygiau paskirstyti vis didėjantį svorį. Sumažinus nugarai ir juosmeniui tenkantį krūvį, sumažėja ir nugaros skausmai.
• Tinkama avalynė ir ortopedinės priemonės: Avėkite patogią, ortopedinę avalynę žema pakulne. Sėdint paremkite nugarą pagalve.
• Reguliarus fizinis aktyvumas: Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra gali padėti sumažinti nugaros skausmą.

Emociniai pokyčiai ir kaip su jais tvarkytis?

Nėštumo metu moters kūne vyksta nemažai pokyčių, atsiranda nuotaikų kaita, neurastenija, obsesinis kompulsinis sutrikimas ir net depresija. Stiprius išgyvenimus dar labiau paaštrina patiriami miego sutrikimai. Nerimą nėštumo metu gali lemti daugybė veiksnių: baimė dėl vaiko sveikatos, vienatvės jausmas, neplanuotas nėštumas. Neuroziniai sutrikimai sukelia nerimą ir psichinę įtampą, o ilgalaikis stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą ir net persileidimą.

Kaip galima malšinti patiriamą nerimą?

• Mokymasis taisyklingai kvėpuoti ir atsipalaiduoti.
• Joga ar kita fizinė veikla, pritaikyta nėščiosioms.
• Kalbamasis. Atsiverkite kam nors, su kuo kalbėdama jaučiatės gerai ir kas jums gali padėti išspręsti kai kuriuos jūsų rūpesčius. Tai gali būti draugė, partneris, mama, akušerė ar gydytojas.
• Klausykitės savo kūno ir ilsėkitės, kai tik to reikės. Skirkite laiko tik sau ir veiklai, kuri teikia džiaugsmo.
• Pagalvokite, kas jūsų laukia. Gimęs mažylis yra didžiausias apdovanojimas kiekvienai mamai.

Po gimdymo

Per 1-3 paras po gimdymo iš organizmo „išeina“ nereikalingi susikaupę skysčiai. Dauguma atvejų viskas grįžta į savas vėžes, tik laiko tarpas, per kurį tai įvyksta, gali skirtis. Kartais tinimai po gimdymo būna susiję su išliekančiu antsvoriu, tačiau kiekvienu atveju reikėtų spręsti individualiai.

tags: #tinimas #nestumo #metu #kaip #jo #isvengti

• kodėl šventės svarbios ikimokykliniame ugdyme
• Sužinokite, kaip pasirinkti pavardę sulaukus pilnametystės
• Kas iš tikrųjų yra „Novyje Russkie Babki“?
• Liutauro Balsio darbai ir baltiškoji pasaulėžiūra
• Specialistų ir valdžios požiūris į pipirinių dujų naudojimą nepilnamečių