Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti teisės aktai užtikrina socialines garantijas šeimoms, auginančioms vaikus. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės vaiko priežiūros atostogų nuostatos, įtvirtintos Darbo kodekso 134 straipsnyje, bei kitos svarbios su šeima susijusios lengvatos.

Darbo kodekso 134 straipsnis detaliai reglamentuoja vaiko priežiūros atostogas, kurios suteikiamos pagal šeimos pasirinkimą. Šiomis atostogomis gali pasinaudoti motina (įmotė), tėvas (įtėvis), seneliai ar kiti giminaičiai, faktiškai auginantys vaiką, taip pat darbuotojas, paskirtas vaiko globėju.
Be vaiko priežiūros atostogų, teisės aktai numato ir kitas garantijas, leidžiančias derinti darbą bei šeimos įsipareigojimus.
| Atostogų rūšis | Teisinis pagrindas | Pagrindinė charakteristika |
|---|---|---|
| Nėštumo ir gimdymo atostogos | DK 132 str. | 70 d. iki ir 56 d. po gimdymo (komplikuotu atveju - 70 d. po). |
| Tėvystės atostogos | DK 133 str. | 30 kalendorinių dienų, skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis (iki vaikui sukaks vieneri metai). |
| Kūrybinės atostogos | DK 136 str. | Iki 12 mėnesių trukmės atostogos meno ar mokslo darbui sukurti. |

Darbuotojai, auginantys vaikus, turi teisę į papildomas poilsio dienas:
Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų yra teisiškai reglamentuotas procesas. Darbdavys privalo užtikrinti darbuotojui, grįžtančiam po šių atostogų, tą pačią arba lygiavertę darbo vietą bei ne mažiau palankias darbo sąlygas. Darbo kodeksas draudžia diskriminaciją darbo santykiuose dėl šeiminės padėties, o tam tikrais atvejais numatyta ir darbo sutarties nutraukimo apsauga nėščioms darbuotojoms bei tėvams, auginantiems mažus vaikus.
tags: #tevystes #atostogos #dk #134 #straipsnis