Pirmieji dantukai dygsta kreivai: ką daryti ir kada kreiptis į specialistus?
Kreivi dantys - dažnai pasitaikanti burnos ertmės būklė, nuo kurios kenčia tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nustatyta, kad apie 90% žmonių turi netaisyklingą sąkandį arba kreivus dantis. Nevienodo dydžio, pasisukę, aukščiau/žemiau, per arti/toli vienas nuo kito esantys ar kitų estetinių defektų turintys dantys šypsenos nepuošia. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines priežastis, galinčias nulemti dantų kreivumą, pirmųjų dantukų dygimo ypatumus ir galimus gydymo būdus, su kuriais, esant šiai ortodontinei problemai, tikrai netrūksta.
Pieninių dantų dygimas ir pirmasis apsilankymas pas odontologą
Dantukų dygimas - toks pat individualus dalykas, kaip ir kiekvieno kūdikio vystymasis. Pieniniai dantys formuojasi ne tik dygdami, t.y. mums matoma forma, bet jų užuomazgos randasi jau nėštumo metu. Maždaug dešimtąją laukimo savaitę susiformuoja pieninių dantų užuomazgos, o tolimesnė jų mineralizacija vyksta viso nėštumo metu. Dėl šios priežasties labai svarbi sveika, subalansuota ir reguliari nėščiosios mityba - joje neturi trūkti nei mineralų, nei vitaminų, nei svarbiausių maistinių medžiagų. Verta gerti negazuotą mineralinį vandenį, kuriame yra kalcio ir kitų svarbių mineralų bei valgyti riebios žuvies ar kiaušinių, kuriuose yra dantims būtino vitamino D. Neretai gydytojai rekomenduoja tam tikru nėštumo periodu papildomai vartoti kalcio preparatų - verta paisyti specialistų rekomendacijų, ypač jei stebimos nepakankamos mitybos apraiškos. Negalima laukti, kol pačiai mamai pradės skilinėti visiškai sveiki dantys - taip nutinka ne taip jau ir retai.
Vaikų dantys pradeda dygti apie šeštą gyvenimo mėnesį, nors pirmieji dantukai kartais pradeda dygti nuo 3 mėn. Tėveliams nereikėtų pergyventi, nes kartais iki pirmo gimtadienio vaikas neturi nė vieno dantuko. Visi 20 pieninių dantukų, sudarantys pilną pieninį sąkandį, burną turėtų papuošti iki trečiojo gimtadienio, o kartais ir šiek tiek vėliau. Iki pusantrų metų jam jau būna išdygę 20 pieninių dantų, kurie sudaro visavertį pieninį sąkandį.
Pirmųjų dantukų dygimo požymiai
Kaip atskirti, kada pradeda dygti dantis?
- Vaikui ties dantenomis atsiranda paraudimas, patinimas.
- Vaikui gali patinti skruostas.
- Pakyla nedidelė temperatūra (jei vaikas karščiuoja iki 38°C, tai jau infekcijos požymiai).
- Vaikas pasidaro neramus, verksmingas.
- Vaikas kramsnoja įvairius daiktus.
- Vaikas blogiau miega.
- Pablogėja apetitas.
Jei vaikas viduriuoja, vemia ir karščiuoja, tėveliai turėtų atkreipti dėmesį, nes tai nėra būdingi dantų dygimą lydintys požymiai. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytojus dėl galimos infekcijos.
Kaip palengvinti dantų dygimo simptomus?
Gaila, bet retas vaikutis visiškai išvengia skausmo ir diskomforto, kai dygsta pieniniai dantys. Pieniniai dantys - džiugus, bet kartu gali būti ir skausmingas įvykis, todėl tėveliams svarbu žinoti, kaip pagelbėti savo vaikučiui sumažinti nemalonius pojūčius.
Jeigu tėveliai pastebi, kad vaikui pradėjo dygti dantukai, galima padėti palengvinti simptomus. Švariomis rankomis tėveliai gali pamasažuoti vaikučio dantenas, duoti kramtuką, geriausia be skysčio užpildo. Jeigu skausmas didesnis, galima skirti ibuprofeną, jei vaikui daugiau nei 6 mėn. Šis vaistas ne tik mažina karščiavimą, bet tinkamas ir vidutiniam bei silpnam skausmui malšinti. Žinoma, visada dėl vartojimo reikia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali sukelti nepageidautinus poveikius.
Jei vaikutis nejaučia didelio diskomforto, dantų dygimui palengvinti puikiai tinka „Anaftin Baby“ gelis. Tai biologinis gelis, kuris suformuoja nematomą apsauginę plėvelę ant dantenų ir sumažina nemalonius pojūčius dygstant dantims: skausmą, diskomfortą, patinimą ir paraudimą. Ant pažeistos vietos reikėtų užtepti pakankamai gelio ir aplikatoriumi švelniai pamasažuoti dantenas. Gelį pageidautina tepti kūdikiui pavalgius ir prieš užmiegant, kad geriau susidarytų plėvelė ir ilgesnį laiką būtų malšinamas skausmas. Geriausia šią priemonę naudoti vaikui pavalgius ar prieš miegą, nes taip gelio poveikis išlieka ilgiau. Gelis labai gerai toleruojamas (sudėtyje nėra cukrų ar vietinio poveikio anestetikų), todėl galima pakartotinai naudoti, kada tik yra poreikis. Šis preparatas turi švelnų masažuojantį aplikatorių, kuriuo be skausmo vaikučiui užtepamas reikiamas kiekis gelio. Žinoma, visada rekomenduojama dėl preparato vartojimo pasitarti su gydytoju ar vaistininku, atkreipti dėmesį į padidintą jautrumą sudėtinėms medžiagoms. Netinkamai vartojamas vaistas gali sukelti šalutinius poveikius.
Kada apsilankyti pas specialistus ir kaip prižiūrėti dantis?
Rekomenduojame pirmą kartą pas gydytoją odontologą apsilankyti iki pirmojo gimtadienio arba ne vėliau kaip pusė metų po pirmojo dantuko išdygimo. Gydytojas įvertins dantų dygimą ir dantų priežiūrą, vaikutis susipažins su odontologine aplinka, o tėvai gaus individualias rekomendacijas, kaip taisyklingai prižiūrėti vaiko dantis, ir suplanuos būsimų apsilankymų grafiką profilaktikai ir prevencijai.
Kai tėveliai pastebi pirmų dantukų dygimą, pravartu apsilankyti pas gydytoją, o vėliau ir pas odontologą. Specialistas visada duos gerų patarimų, kaip prižiūrėti dantukus ir atkreips dėmesį, jei augimas vyksta neteisingai.
Dantų valymo įpročiai formuojami nuo kūdikystės. Prieš išdygstant ir tik pradėjus dygti dantims vertėtų pradėti dantenas valyti sterilia marle, apvyniojus ją aplink pirštą, arba silikoniniu antpirščiu. Atsiradus naujiems dantukams vaikui, vyresniam nei 6 mėn. amžiaus, į kasdieninę dietą turėtų būti pridedama fluoridų: tiek su maistu ir papildais, tiek su dantų pasta. Fluoridai stiprina danties emalį ir apsaugo nuo karieso. Būtina vaikui kelis kartus per dieną valyti dantis žirnio dydžio vaikiškos dantų pastos su 1000 ppm fluoridų kiekiu (geriausiai gali rekomenduoti gydytojas odontologas). Suaugęs asmuo turi valyti vaikui dantis du kartus per dieną, sukamaisiais ir šluojamaisiais judesiais. Žinoma, su tėvų priežiūra, kad vaikas nenurytų pastos ir neužspringtų, nebent jis jau savarankiškas ir moka išsivalyti dantukus pats. Taip pat svarbu peržiūrėti vandens, kuris vartojamas kasdien maistui ir atsigėrimui, sudėtį. Retai susimąstome, kad iš pradžių atrodantys sveikuoliški kukurūzai, trapučiai, riestainiai, javainiai ir natūralios sultys nėra naudingi vaikų dantims.
♫ Dantukų dainelė (su Laura) ♫
Kodėl dantys dygsta kreivai? Priežastys ir rizikos veiksniai
Kreivi dantys, kaip ir daugelis kitų burnos ertmės problemų, pavyzdžiui, netaisyklingas sąkandis, gali būti susiję su įvairiomis priežastimis. Galima išskirti, kad netaisyklingos dantų padėties ir sąkandžio formavimuisi įtaką daro:
- Genetika. Veiksniai, nuo kurių tiesiogiai priklauso dantų tiesumas, tai yra žandikaulio ir dantų dydis, jų forma ir išsidėstymas lanke - vieni iš daugelio bruožų, kuriuos galima paveldėti iš tėvų. Netaisyklingai suaugę žandikauliai, per mažas arba per didelis dantų skaičius žandikaulyje, platus viršutinis žandikaulis ir kitos žandikaulių anomalijos - tai pagrindinė kreivų dantų priežastis.
- Pieninių dantų problemos. Ankstyvas pieninių dantų netekimas, ypač jei susigrūdimas priekinių dantų srityje yra didelis ir/ar dantys gana ženkliai pasisukę apie savo ašį.
- Žandikaulio traumos.
- Sveikatos problemos.
- Ydingi įpročiai. Ilgas čiulptuko naudojimas, piršto čiulpimas, lūpos prikandimas, kvėpavimas per burną, netaisyklinga liežuvio padėtis, rijimas, galvos padėtis miego metu ar netaisyklinga laikysena.
- Netinkama dantų priežiūra. Netinkamas dantų valymas.
Ortodontas Arūnas Vasiliauskas atkreipia dėmesį, kad dantų padėties anomalijos nėra įgimtos, jos dažniausiai yra įgyjamos. Šiuolaikinėje medicinoje sparčiai plėtojamos diagnostikos sistemos, ieškant priežastinių faktorių, nulemiančių ortodontines anomalijas, gilinamasi į genomą. Atliekami dvynių tyrimai, kurie gali parodyti, kokį poveikį dantų iškrypimams daro paveldėjimas ar aplinka.
Netaisyklingų dantų padėties pasekmės
Gali atrodyti, jog labai kreivi dantys - tik estetinė problema, tačiau tai toli gražu ne visada tiesa. Kreivi dantys gali sukelti įvairių sveikatos ir psichologinių problemų:
- Ėduonis ir dantenų uždegimas. Esant šiai problemai, sudėtinga kruopščiai išvalyti dantis ir tarpdančius.
- Nemalonus kvapas iš burnos.
- Dantų emalio pažeidimas. Kreivi dantys linkę stipriau nusidėvėti. Neretai - net ir tose vietose, kuriose tiesūs dantys įprastai nėra pažeidžiami.
- Apsunkintas kramtymas. Kai dantys yra labai kreivi, žandikaulis, kramtant, kalbant ar atliekant kitus veiksmus, juda nenatūraliai. Tai apsunkina tinkamą maisto sukramtymą, tad gali kilti ir virškinimo problemų.
- Kalbėjimo problemos. Kai kuriais atvejais kreivi dantys gali išprovokuoti ir įvairias kalbėjimo problemas. Netaisyklingas sąkandis neretai gadina ne tik estetinį vaizdą, bet ir sukelia raiškaus kalbėjimo, maisto kandimo ir kramtymo funkcijų sutrikimus.
- Psichologinės problemos. Kreivi priekiniai dantys, kurie yra vizualiai labai pastebimi, neretai neigiamai veikia pasitikėjimą savimi, skatina norą atsiriboti nuo kitų.
Ortodontinis gydymas ir jo metodai
Džiugu, jog nėra padėties be išeities, ir šis devizas gali būti pasitelkiamas ir kalbant apie kreivus dantis. Net ir tada, kai situacija yra išties sudėtinga. Beveik trečdaliu atvejų būtinas ortodontinis gydymas. Svarbu kuo anksčiau nustatyti ortodontines anomalijas ir paskirti tinkamą gydymą.
Kada kreiptis į ortodontą?
Pirmas vaiko vizitas pas gydytoją ortodontą turėtų būti apie 6-7 metus, kai prasideda vaiko dantukų kaita, t.y. krenta pieniniai dantys, pradeda augti nuolatiniai. Vaikui, sulaukusiam 7-8 metų, derėtų pirmą kartą apsilankyti apžiūrai pas ortodontą. Ypač - tada, jei kyla bet koks įtarimas dėl dantų kreivumo. Kuo anksčiau specialistas pastebi galimą problemą, tuo didesnė tikimybė, jog šią pavyks lengvai išspręsti.
Amžius, kada būtų geriausia pradėti ortodontinį gydymą priklauso nuo situacijos sudėtingumo, pasirinkto gydymo metodo, kaulo regeneracinių savybių. Apie 7-9 metus pradėtas ortodontinis gydymas būna fiziologiškesnis, naudojamos mažos, švelnios jėgos, galima modeliuoti žandikaulių augimą. Ankstyvas gydymas gali atnešti ne tik efektyviausius rezultatus, bet ir užbėgti už akių galimoms fizinėms ir emocinėms problemoms, susijusioms su kreivais dantimis.
Ortodontinio gydymo būdai
Kyla klausimas, kokį ortodontinį gydymo būdą parinkti vaikams - dantų plokštelę, breketus ar dantų tiesinimo kapas. Gydymo priemonės priklauso nuo paciento amžiaus. Renkantis gydymo priemones ortodontas pirmiausia įvertina gydymo reikalingumą ir galimus problemos sprendimo būdus.
Ortodontinės plokštelės
Dantų plokštelės naudojamos 7-12 metų vaikams, kai dar galima koreguoti dantų lanką ir sąkandžio problemas. Jos naudojamos ir vaikų ortodontinių ligų gydymui. Dantų plokštelė turi plastmasės pagrindą ir yra gaminama individualiai. Plokštelių konstrukcija kuriama atsižvelgiant į konkretaus paciento problemą, todėl jų konstrukcijų ir funkcijų gali būti labai įvairių. Pagrindinė dantų plokštelės funkcija - plėsti žandikaulius ir pavienius dantukus šiek tiek pastumti. Taikant plokštelių gydymą rezultatas gaunamas dalinis - visiškai pilno ir gražaus dantų ištiesinimo vien tik su plokštele dažniausiai pasiekti nepavyksta.
Šie aparatai Lietuvoje labai populiarūs, nes yra pigūs, gali būti įvairių spalvų, vaikas juos gali išsiimti, gerai išvalyti. Net ir paprasčiausias ortodontinis aparatas yra puikus maisto likučių ir dantų apnašų kaupimosi centras. Jei kruopščiai nesilaikoma burnos higienos, dantenos išburksta, parausta, vystosi uždegimas. Tinkamai burnos higienai užtikrinti reikia vieningų ortodonto, odontologo, burnos higienisto, tėvų ir pačių vaikų pastangų. Pacientai, nešiojantys nuimamuosius ortodontinius aparatus (plokšteles), turi juos atskirai išplauti su dantų pasta ir šepetėliu.
Breketai
Breketų sistema - tai metalinis arba keramikinis ortodontinis dantų tiesinimo aparatas, kuris naudojamas, kai jau būna sudygę visi nuolatiniai dantys, apie 12-13 metus. Šis metodas laikomas vienu efektyviausių dantų tiesinimo metodų, kuriuos rekomenduoja specialistai. Breketai, net ir sudėtingiausiais atvejais, tinka įvairaus amžiaus pacientams. Pasibaigus mišraus sąkandžio periodui, kai pacientui išdygsta visi nuolatiniai dantys ir yra pastebima ortodontinė anomalija, galima taikyti ortodontinį gydymą breketų sistema.
Dantų tiesinimo kapos
Augantiems vaikams yra specialiai sukurtas 2 etapų gydymas tiesinamosiomis ORDOLINE kapomis. Tiesinant dantis kapomis, pirmuoju etapu plečiamas dantų lankas ir atveriama erdvė dygstantiems nuolatiniams dantims, o antruoju etapu - tiesinami nuolatiniai dantys. Jei, ortodontui įvertinus klinikinę situaciją, pacientas dantų tiesinimui gali rinktis breketus arba kapas, neretai patraukliausias atrodo būtent pastarasis variantas.
Palyginti su įprastais breketais, tiesinamosios kapos turi daug privalumų:
- Jos yra nematomos.
- Tiesinimas neskausmingas.
- Rečiau reikalingas dantų šalinimas gydymo sėkmei užtikrinti.
- Rečiau reikia lankytis kontrolinių vizitų.
- Patogi burnos higiena namuose, nes kapos yra išimamos.
- Galima valgyti bet kokį maistą.
Kapos, kas itin svarbu dažnam pacientui, vizualiai beveik nepastebimos. Taip pat - patogios ir nesudėtingai prižiūrimos.
Kiti gydymo metodai
Estetinės odontologijos procedūros, tokios kaip laminatės, gali būti pasitelkiamos, jei dantys nėra labai kreivi. Kai kuriais atvejais, implantu gali būti užpildomas tuščias tarpas, likęs po dantų tiesinimo kapomis ar breketais. Tais atvejais, kai dantis/dantys yra labai kreivi ar pažeisti, specialistas, užuot pradėjus tiesinimą, gali rekomenduoti juos pašalinti.
Gydymo trukmė ir kaina
Koks dantų tiesinimo būdas tinkamiausias vaikui pagal amžių ir ortodontinę problemą, atsakys gydytojas ortodontas. Kaina priklauso nuo parinkto ortodontinio aparato tipo, paciento būklės bei gydymo trukmės. Dantų gydymas ortodontine sistema įprastai trunka nuo pusantrų iki dvejų metų. Ankstyvajame amžiuje, nešiojant plokšteles, gydymas vidutiniškai trunka nuo 8 iki 14 mėnesių.
Gydymo breketais kainą sudaro ortodontinio aparato kaina ir kontroliniai apsilankymai kas 1-2 mėnesius per visą laikotarpį. Gydymo kapomis kainodara tikslesnė, nes skaitmeninis gydymo planavimas prasideda dar pirminio apsilankymo metu, kai skaitmeninio skenavimo būdu informacija perduodama kapų gamintojui. Sudarius gydymo planą, pacientui pateikiama galutinė gydymo kaina ir gydymo trukmė, tai yra labai patogu planuojant šeimos biudžetą. Papildomi apsilankymai pas prižiūrintį gydytoją nekainuoja viso dantų tiesinimo kapomis laikotarpiu.
L. Pauliukonienės teigimu, būtent galimybė patogiai atsiskaityti už gydymą dalimis, išskaidant mokėjimus nedidelėmis mėnesio įmokomis, dažnai nulemia tėvų ryžtą suteikti vaikams ortodontinį gydymą. Paskola medicinos paslaugoms yra sprendimas tėvams, kurie supranta, kad atidėti ortodontinį vaikų dantų gydymą negerai, bet negali tam skirti didesnės pinigų sumos iškart. Turėdami galimybę už ortodontų paslaugas atsiskaityti išsimokėtinai, tėvai gali geriau paskirstyti savo išlaidas ir išvengti per trumpą laiką tenkančių didelių kaštų, atsiliepiančių šeimos biudžetui. Vidutinė medicinos paslaugų, įskaitant ortodontinį gydymą, vertė siekia 2,2 tūkst. eurų, tačiau tam skiriamos ir 3-4 tūkst. eurų siekiančios sumos.
Tačiau šiuolaikinės ortodontijos technologijos ir specialistų patirtis leidžia džiaugtis puikiu rezultatu nepriklausomai nuo Jūsų amžiaus. Taigi, net ir labai kreivi dantys tikrai nėra nuosprendis, dėl kurio turėtų nukentėti Jūsų asmeninio ar socialinio gyvenimo kokybė.
Sąkandžio anomalijos
Netaisyklingas sąkandis - dažna problema, su kuria susiduria tiek suaugusieji, tiek mažiausi pacientai. Pieninių dantų sąkandis vaikučiui susiformuoja 2,5-3 m. Ortodontui kur kas svarbesnė pieninių dantų kaita. Ji prasideda nuo 6-7 m., kai vaikui ima dygti pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys. Po jų eina kandžių, t. y. priekinių dantų, kaita.
Netaisyklingo sąkandžio priežastys
Sąkandžio anomalijas nulemia ne tik paveldėjimas, bet ir žalingi aplinkos faktoriai. Tokie kasdieniniai įpročiai kaip netaisyklingas kramtymas yra stiprus, bet pakankamai trumpalaikis rizikos veiksnys. Daug pavojingesni: netaisyklingas kvėpavimas, netinkama liežuvio padėtis ar nečiaupios lūpos. 4-6 m. amžiaus vaikas gali turėti taisyklingam sąkandžiui neigiamą įtaką darančių įpročių, vadinamų parafunkcijomis. L. Pauliukonienės teigimu, netaisyklingai suaugę žandikauliai yra pagrindinė kreivų dantų priežastis.
Pieninių dantų taisymo svarba
Daugeliui tėvelių kyla klausimas, ar reikia taisyti pieninius dantis. Taip, pieninius dantis taisyti būtina. Pirmas dalykas, kuris svarbus žvelgiant iš ortodonto perspektyvos, tai pieninių dantų kaitos sekos. Procesas, kai krenta pieniniai dantukai ir dygsta nuolatiniai, vyksta sekomis. Todėl per anksti netenkama pieninių dantų, gali turėti įtakos nuolatinių dantų kreivumui.
Pieninių dantukų sąkandžio laikotarpiu ortodontinis gydymas nėra būtinas. Ar pradėjus dygti pieniniams dantukams reikia apsilankyti pas gydytoją odontologą ar ortodontą? Sudygus pieniniams dantukams, apie 3-iuosius vaiko metus, profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją odontologą reikėtų, o pas ortodontą - nebūtinai.
Dažnai tėveliai pastebi, kad pieniniai dantukai buvo tiesūs, tačiau pradėję dygti (ar išdygę) nuolatiniai - yra susigrūdę. Dažniausiai nuolatiniai dantys dygsta kreivai todėl, kad dygdami jie dažnai yra labiau pasislinkę/palinkę į liežuvio pusę, nei pieniniai dantys ir taip susidaro vietos trūkumas. Jei susigrūdimas priekinių dantų srityje yra nedidelis (iki 2 mm), tada kartais užtenka palaukti - ir liežuvis su nedidele jėga „pastumia” dantis į priekį (ypač jei dantukai yra palinkę į liežuvio pusę) ir dantys išsilygina. Jei susigrūdimas priekinių dantų srityje yra didelis ir/ar dantys gana ženkliai pasisukę apie savo ašį - tada reikalinga pasikonsultuoti su ortodontu. Jei pastebėjote, kad vaiko dantys kreivi ir tai jus neramina - būtinai kreipkitės į specialistą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
