Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 str. numatyta, jog nuosavybės teisės gali būti įgyjamos paveldėjimu. Tai yra vienas iš pagrindinių būdų įgyti nuosavybės teises po asmens mirties.
Kasacinis teismas nurodė, kad esminė sąlyga paveldėti pagal įstatymą - atitinkamo laipsnio kraujo giminystės ryšio buvimas su palikėju.
Kasacinis teismas sutiko, kad CK 5.11 str. nustatyta, kas turi teisę būti įpėdiniais pagal įstatymą - giminystės ryšiais susiję asmenys, ir nenustatyta jokių papildomų sąlygų asmenims, turintiems teisę paveldėti pagal įstatymą. Tai reiškia, kad paveldimos teisės kyla iš giminystės ryšių, o ne iš bendravimo intensyvumo.
Todėl žemesniųjų instancijų teismų nurodyta aplinkybė, kad ieškovas nebendravo su dėde, nėra įstatyme įtvirtintas pagrindas neatnaujinti termino. Konstatuota, kad palikimo priėmimas ar nepriėmimas, taip pat bendravimas ar nebendravimas su palikėju yra tik įpėdinio teisė, bet ne pareiga.
Palikimo priėmimas yra svarbus teisinis veiksmas, nuo kurio priklauso įpėdinio teisės į paveldimą turtą. CK 5.50 str. 2 dalyje įtvirtinta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Minėto straipsnio 3 dalyje yra nustatytas terminas - įpėdinis turi faktiškai pradėti valdyti palikimą ar palikimo vietos notarui paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Dažniausiai teismų praktikoje pasitaikantis praleistas terminas yra būtent CK 5.50 str. numatytas trijų mėnesių terminas dėl palikimo priėmimo.
Įpėdinis, pretenduojantis į palikimą, iki palikimo atsiradimo neturi pareigų, susijusių su palikimo atsiradimu.

Nors įstatymas numato griežtą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, yra numatytos ir išimtys. Praleistas palikimo priėmimo terminas teismo gali būti atnaujintas, jeigu pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba, palikimas praleidus terminą gali būti priimtas ir nesikreipus į teismą, jei su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.
Praleistas terminas atnaujinamas, jei praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Proceso eigoje svarbūs keli aspektai, įskaitant tai, kad kuo anksčiau kreipiamasi dėl termino atnaujinimo, tuo daugiau šansų, jog teismas praleistą terminą atnaujins.
Svarbių priežasčių vertinimas yra individualus ir priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Dėl įpėdinio nežinojimo apie palikėjo mirtį kasacinis teismas nurodė, kad ši aplinkybė savaime nereiškia, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar egzistavo tam tikros objektyvios, nuo įpėdino valios nepriklausančios aplinkybės, kliudžiusios apie tokį faktą sužinoti ir tinkamai įgyvendinti teises į palikimą.
Pavyzdžiui, COVID-19 pandemija ir paskelbti ribojimai tarp savivaldybių ir pan. gali būti laikomi tokiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių įpėdinis galėjo laiku nesužinoti apie palikimą ar negalėjo jo priimti.
Vienas ieškovas teigė, kad apie dėdės mirties faktą jis sužinojo daug vėliau po jo mirties iš dėdės buvusios sutuoktinės dukters, jam iki tol niekas nepranešė apie dėdės mirtį, jis nedalyvavo laidotuvėse. Ši situacija rodo, kad individualus aplinkybių vertinimas yra būtinas, siekiant nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje yra vienas iš pavyzdžių, formuojančių praktiką šioje srityje.

Sudėtingesni atvejai kyla, kai palikimas yra išsimėtęs po skirtingas valstybes. Vienoje kasacinėje nutartyje buvo pasisakyta dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kada palikimą sudaro turtas, esantis keliose valstybėse.
Kasacinis teismas išaiškino, jog kada palikimą sudarantis turtas yra skirtingose valstybėse, laikytina, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pagal Lietuvos Respublikos teisę, jeigu įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo faktiškai valdyti turtą kurioje nors vienoje iš valstybių, nes pagal Lietuvos Respublikos teisę paveldėjimo teisė yra universali.
Atitinkamai, tais atvejais, kai palikimą sudaro turtas, esantis skirtingose valstybėse, ir prašoma atnaujinti terminą priimti palikimą pagal Lietuvos Respublikos teisę, teismas turi nustatyti aplinkybes, ar toks pareiškėjas nėra pasinaudojęs teise priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą kurioje nors valstybėje, ir tik tada spręsti klausimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuostatas ir dėl palikimo atnaujinimo negalimumo, kai tam nėra pakankamai svarių priežasčių. Neretas atvejis, kada įpėdiniai termino praleidimą motyvuoja tuo, jog nežinojo, kokio turto palikėjai turėjo ir ar aplamai jo turėjo. Toks nežinojimas nėra pakankama priežastis terminui atnaujinti, nes įpėdinis turi pareigą aktyviai domėtis palikimu.
Taip pat pasitaiko situacijų, kada termino praleidimas grindžiamas įpėdinio gyvenimu užsienyje. Kasacinis teismas paprastai nepripažįsta šios aplinkybės svarbia priežastimi, kadangi šiuolaikinės komunikacijos priemonės leidžia susisiekti ir sužinoti informaciją, net ir gyvenant kitoje šalyje.
Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl tokių atvejų, kada praleistą terminą įpėdiniai mėgina pateisinti teisinio išsilavinimo stoka. Tačiau teisinis išsilavinimas nėra privalomas, o kiekvienas asmuo privalo rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, prireikus kreiptis į teisininkus.
Faktinis paveldimo turto valdymas yra vienas iš būdų priimti palikimą, ir šis veiksmas turi didelę juridinę reikšmę. Tai reiškia, kad įpėdinis po velionio mirties toliau faktiškai valdė jo turtą kaip savo, jį tvarko, remontuoja, juo rūpinasi.
Faktinio paveldimo turto valdymas, to įpėdinio, kuris nori susitvarkyti palikimą, gali būti nustatomas teisme. Pavyzdžiui, jei įpėdinis gyvena name, kuriame mirties gyveno ir velionis, jį tvarko ir moka mokesčius, tai gali būti laikoma faktiniu palikimo priėmimu.
Šis įpėdinio veiksmas, kai jis faktiškai pradeda valdyti turtą, suteikia teisę notarui išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą. Kartais, norint gauti šį liudijimą, reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (faktinio paveldimo turto valdymo), o vėliau su teismo sprendimu kreiptis į notarą.

tags: #tevyste #nebuvo #nustayta #atnaujinti #termina #palikimui