Šeimos teisė yra viena jautriausių ir sudėtingiausių teisinės sistemos sričių, nes čia susiduria ne tik sausi įstatymų paragrafai, bet ir gilios emocijos, tarpusavio nuoskaudos bei, svarbiausia, mažamečių interesai. Iki pilnametystės ar emancipacijos esi prižiūrimas tėvų. Vaikų ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) III Knygos IV dalis.

Sąvoka „tėvų pareigos“ reiškia visas tėvų teises ir prievoles vaiko atžvilgiu. Pagal LR CK 3.156 straipsnį tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Visų šeimos teisinių ginčų ašis yra vaiko interesų pirmumo principas. Tai nėra tik skambi frazė - tai pamatinė taisyklė, įtvirtinta tiek tarptautinėje Vaiko teisių konvencijoje, tiek nacionalinėje teisėje. Teisme, sprendžiant klausimus dėl gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ar išlaikymo, teisėjas visada vertins situaciją per vaiko prizmę. Lietuvoje galioja taisyklė, kad sprendžiant ginčus dėl vaiko, jo nuomonė turi būti išklausyta. Nuo 10 metų vaiko nuomonės išklausymas teisme yra privalomas, nebent tai prieštarautų jo interesams.
Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata ir, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Dažnai klaidingai manoma, kad jei tėvas ar motina moka priteistą išlaikymą (alimentus), jų pareigos tuo ir baigiasi. Tačiau įstatymas numato, kad tėvų valdžia yra lygi, o pareigos - kur kas platesnės nei tik finansinės.

Tėvams išsiskyrus, gyvenamoji vieta yra nustatoma bendru tėvų sutarimu, priimant bendrą ir visus tenkinantį sprendimą. Jei tėvai gyvena skyrium, būtina nustatyti aiškią bendravimo tvarką. Tai daroma tam, kad vaikas jaustųsi saugus ir žinotų savo dienotvarkę, o tėvai išvengtų konfliktų. Kai susitarti nepavyksta, kvalifikuoto šeimos teisės advokato pagalba tampa būtina norint tinkamai suformuluoti reikalavimus, surinkti įrodymus apie pajamas ar vaiko poreikius ir apginti vaiko teisę į visavertį gyvenimą.
| Sritis | Teisinis reguliavimas |
|---|---|
| Išlaikymo dydis | Orientacinis dydis - apie pusė minimalios mėnesinės algos (MMA) |
| Vaiko nuomonė | Privaloma išklausyti nuo 10 metų |
| Ginčų sprendimas | Mediacija arba kreipimasis į apylinkės teismą |
Svarbu žinoti, kad teisiškai vaiko išlaikymas ir bendravimo teisė yra du atskiri institutai. Draudimas matytis su vaiku negali būti naudojamas kaip bausmė už nemokamus alimentus. Jei tėvas nemoka išlaikymo, skolą reikia išieškoti per antstolius. Šeimos bylos pasižymi tuo, kad jose retai būna laimėtojų klasikine prasme. Todėl visada rekomenduojama pirmiausia ieškoti taikaus sprendimo būdo, naudojantis mediacijos paslaugomis.