Kaip kvėpuoja naujagimiai: nuo pirmojo įkvėpimo iki pirmojo pusmečio
Jaunos mamytės dažnai sunerimsta ir pasiklauso, ar jų naujagimiai kvėpuoja. Šis rūpestis visiškai suprantamas, juk kvėpavimas - gyvybės požymis. Tačiau ar žinojote, kad kūdikis kvėpuoti pradeda dar būdamas mamos pilvelyje? Tiriant ultragarsu jau nuo 20 nėštumo savaitės galima stebėti vaisiaus kvėpavimo judesius.
Gimęs mažylis išmoksta kvėpuoti pats, tačiau tai nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Gimstant patiriami dirgikliai, tokie kaip šaltis, skausmas, lietimas, bei deguonies stoka organizme (perkirpus virkštelę) skatina pirmąjį naujagimio įkvėpimą. Išnešiotas, sveikas naujagimis pirmą kartą įkvepia per pirmąją gyvenimo minutę. Su pirmuoju riksmu mažylio plaučiai išsiplečia, jis pradeda kvėpuoti savarankiškai. Jeigu iki gimimo vaikelio plaučiai buvo užpildyti skysčiu, jam gimus jie palengva užpildomi oru, pasikeičia organizmo kraujotaka bei medžiagų apykaita.
Pirmaisiais mėnesiais kūdikis turi adaptuotis prie naujų gyvenimo sąlygų. Šis prisitaikymas tiesiogiai susijęs su kvėpavimo tobulėjimu. Naujagimių medžiagų apykaita yra daug greitesnė nei suaugusiojo, todėl jam reikia daugiau deguonies, kuris į organizmą patenka dažniau kvėpuojant.
Kaip stebėti naujagimio kvėpavimą?
Verta žinoti, kad naujagimiui kvėpuojant juda pilvas. Norint sužinoti, kaip dažnai jis kvėpuoja, reikia uždėti ant pilvuko ranką ir paskaičiuoti, kiek naujagimis atlieka kvėpavimo judesių. Dažniausiai jis įkvepia ir iškvepia 40-60 kartų per minutę. Šešių mėnesių kūdikio kvėpavimas jau retesnis - 35-40 įkvėpimų ir iškvėpimų per minutę, sulaukus metukų - apie 30 kartų. Kūdikiui augant kvėpavimas keičiasi į diafragminį.
Nėra nė vienos mamytės, kuri nebūtų tikrinusi, kaip kvėpuoja jų mažylis. Kartais net veidrodėlį prideda prie nosytės, kantriai laukdamos, kol jis aprasos. Rūpestingoms mamytėms būtų pravartu žinoti, kad ateidamas į šį pasaulį mažylis atsineša visą komplektą įgimtų refleksų.
Kvėpavimo netolygumai ir apnėja
Kartais kūdikiai gali gąsdinti tėvelius garsiai knarkdami naktį. Kvėpavimą reguliuoja kvėpavimo centras, esantis pailgosiose smegenyse. Jis subręsta pirmaisiais gyvenimo metais, todėl naujagimiams ir kūdikiams būdingas netolygus kvėpavimas (vadinamoji aritmija) ir trumpalaikiai kvėpavimo sustojimai (apnėja).
Miego apnėja - tai būsena, pasireiškianti dažnais trumpalaikiais kvėpavimo sustojimais dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo arba sutrikus kvėpavimo nervinei kontrolei miego metu. Pediatrai į tokius kvėpavimo netolygumus rekomenduoja žiūrėti rimtai, nes tuomet smegenims trūksta deguonies - tai gali kelti grėsmę kūdikio gyvybei.
Kad kūdikis „nepamirštų” ritmiškai kvėpuoti, jam apie tai reikia priminti švelniais prisilietimais, todėl kuo dažniau jį paglostykite ir priglauskite prie savo kūno. Jeigu mažyliui reikalinga pastovi kvėpavimo kontrolė, naudojami naujagimių kvėpavimo ir apnėjų registravimo monitoriai. Lietuvoje jais naudojamasi tik ligoninėse, o užsienyje jie dažni tėvelių pagalbininkai namie. Jų veikimo principas paprastas: jeigu mažyliui miego metu ar jam būdraujant kvėpavimas suretėja iki 10 kvėpavimo judesių per minutę, kvėpavimas sustoja ilgiau nei 12 sekundžių, pasigirsta tam tikras įspėjantis signalas arba užsidega indikatoriaus lemputė.
Pirmasis mėnuo: svarbiausi aspektai
Pirmasis mėnuo po gimimo yra ypatingas laikotarpis, kupinas naujų iššūkių ir džiaugsmų tiek kūdikiui, tiek tėvams. Kūdikis prisitaiko prie gyvenimo už motinos įsčių, o tėvai mokosi rūpintis savo naujagimiu ir suprasti jo poreikius. Šiame straipsnyje aptarsime pirmojo mėnesio po gimimo ypatumus, kūdikio raidą ir svarbius aspektus, susijusius su jo sveikata bei priežiūra.
Miego ir maitinimo režimas
Pirmąjį mėnesį kūdikiai miega labai daug - paprastai 16-18 valandų per parą. Miego laikai gali būti netolygūs, nes jie atsibunda kas 2-3 valandas maitintis. Kūdikiai pirmąjį mėnesį daug laiko praleidžia maitindamiesi. Jie maitinasi kas 2-3 valandas, nes jų skrandukai yra labai maži. Tėvai turėtų žinoti, kad kūdikiai dažnai žinda ne tik dėl alkio, bet ir dėl komforto ar saugumo.
Svoris ir ūgis
Kūdikiai paprastai gimsta sverdami nuo 2,5 iki 4 kg, tačiau per pirmą mėnesį jie gali priaugti apie 150-200 gramų per savaitę. Natūralu, kad iškart po gimimo naujagimiai netenka svorio, nes džiūsta oda, iš jos pasišalina vandens ir druskų perteklius. Kuo mažesni ar labiau neišnešioti mažyliai, tuo daugiau praranda svorio. Išnešioti vaikučiai - apie 5-10 procentų savo gimimo svorio, prieš laiką gimusieji - apie 15-20 procentų. Net jei ankstukas pradeda priaugti svorio, iš pradžių augimas gali būti nestabilus.
Refleksai ir judesiai
Kūdikiai gimsta su tam tikrais refleksais, kurie padeda jiems prisitaikyti prie naujos aplinkos. Pavyzdžiui, kūdikis turi „griebimo refleksą“, kai jo delnai suspaudžia daiktus, kaip tik suimtas pirštas. Per pirmąjį mėnesį kūdikio smegenys pradeda vystytis ir prisitaikyti prie pasaulio aplink jį. Judesiai: Rankos ir kojos fleksinėje padėtyje - taip, kaip buvo gimdoje. Ryškūs naujagimio refleksai. Dauguma kūdikio judesių spontaniški, ritmiški, atsirandantys tam tikrais intervalais, neilgai trunkantys, nevisiškai valdomi, greiti ir pilnos amplitudės. Energingai mojuoja rankomis ir kojomis. Paguldytas ant pilvo kūdikis kilsteli galvą, tačiau jos dar neišlaiko, todėl, paėmus naujagimį ant rankų, būtina prilaikyti galvytę. Gulėdamas ant nugaros galvytę pasuka į šoną, po truputį stengiasi išlaikyti ją tiesiai.
Regėjimas ir klausymas
Kūdikiai gimsta su labai ribotu regėjimu, tačiau per pirmą mėnesį jie pradeda fokusuoti savo akis į objektus, esančius apie 20-30 cm atstumu, būtent tiek atstumo yra tarp jų ir motinos veido žindymo metu. Nors kūdikiai gimsta su tam tikru klausos gebėjimu, jų klausos suvokimas per pirmą mėnesį dar nėra labai išvystytas.
Kūno suvokimas ir prisirišimas
Kūdikiai pradeda pojūčius suvokti kaip visumą - jie pradeda atskirti aplinką nuo savo kūno ir reaguoti į ją. Kūdikiai jaučia ryšį su savo tėvais ir artimaisiais per fizinį kontaktą, žvilgsnį, kalbėjimą ir apsikabinimus. Per pirmąjį mėnesį kūdikiai pradeda reaguoti į žmones aplink juos ir juos pažinti.
Bendravimas ir emocijos
Pirmąjį mėnesį naujagimis bendrauja verksmu. Nusiramina paimtas ant rankų, priglaustas, žindamas. Reaguoja į garsus. Skiria žmonių balsus nuo kitų garsų. Kūdikis ima šypsotis gana greitai - tai yra geros savijautos atspindys. Naujagimio šypsena yra labiau refleksinė. Kūdikiai dažnai verks, kai jaučiasi alkani, pavargę, peršalę arba pučiant pilvuką.
Kvėpavimas vandenyje: gimdymas ir kūdikių plukdymas
Gimdymo vandenyje šalininkai teigia, kad tai suteikia didelį komfortą moteriai ir sumažina traumų tikimybę kūdikiui, nes jis yra įpratęs prie panašių sąlygų įsčiose. Jie mano, kad refleksai neleis naujagimiui įkvėpti iki išnyrant iš vandens. Tačiau svarbu atsižvelgti ir į galimą riziką. Vanduo nėra panacėja nuo įvairių gimdymo komplikacijų. Toks gimdymas, lyginant su įprastu, neturi ypatingos reikšmės tolesniam kūdikio vystymuisi ir tinka ne visoms gimdyvėms. Specialistui prižiūrėti gimdymą vandenyje neretai yra žymiai sunkiau nei įprastą.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kūdikių plukdymą ir sąmoningą kvėpavimą. Individualus kineziterapeuto darbas su kūdikiu vandenyje yra unikalus užsiėmimas, kurio metu ne tik atliekama mankšta, bet ir užsimezga pasitikėjimas žmogumi. Hidroterapijos metu taikoma patentuota AquaSensory metodika bei sąmoningo plūduriavimo ir nardymo principai, nenaudojamos pagalbinės priemonės kaip kaklo ratukai ar rankovės. Baseine palaikoma 33-34 laipsnių temperatūra. Mažasis baseinas skirtas individualiam kūdikių iki 8-6 mėnesių plukdymui. Vandeniu apliejus vaikelį, ugdomas sąmoningas kvėpavimo sulaikymas.
Kaip panardinti kūdikį į vandenį – kaip išmokyti kūdikį plaukti namuose
Kūdikio raida pirmaisiais mėnesiais
2 mėnuo
Judėjimas: Judesiai platūs ir nekoordinuoti. Aktyvesnės viršutinės kūno dalys (mojuoja rankomis, bando siekti objektų). Pradeda formuotis veiksmų sąmoningumas. Paguldytas ant pilvo kiek pakelia galvą. Rankų funkcija: Plaštakos vis dažniau atgniaužtos. Daiktų griebimas dar refleksinis, todėl įdėtą žaisliuką gali trumpai išlaikyti. Bendravimas: Pagrindinė kalba išlieka verksmas. Pradeda kalbėti ištęstomis balsėmis „a“, „e“, gomuriniais garsais „gh“, „rrh“ ar jų junginiais „aah“, „ghe“. Suklūsta išgirdęs naują garsą. Skirtingai reaguoja į įvairius garsus. Pažįsta mamos balsą. Pradeda sąmoningai šypsotis žmogui. Verkia skirtingai, kai yra alkanas, kai ką nors skauda ar nori miego.
3 mėnuo
Judėjimas: Gulėdamas ant pilvo gerai laiko galvą, ją sukinėja į visas puses. Kūdikis sugeba gana gerai išlaikyti galvą pats, kai yra stačias, todėl jos prilaikyti nebereikia. Paguldytas ant pilvo išlaiko pakeltą galvą ne trumpiau kaip minutę. Sodinamas už rankų, bando prisitraukti, jo galva neatsilieka nuo stuburo, kyla kartu. Rankų funkcija: Mokosi pasiekti ir sugriebti daiktus. Gulėdamas ant nugaros rankas suveda ant krūtinės, gali viena ranka suimti kitą, pradeda jas tyrinėti, kišti į burną. Kūdikis pusiau atgniaužtą ranką tiesia į virš jo akių pakabintą žaislą. Dar ne visada pavyksta. Išlaiko į ranką paduotą barškutį. Bendravimas: Taria įvairius garsus, atsiranda daugiau intonacijų. Skiria bendraujančio žmogaus emocinį kalbos atspalvį. Ieško garso šaltinio. Ryškų žaislą seka akimis, sekdamas suka galvą. Mažiau miega, nori bendrauti su žmogumi. Šypsosi bet kuriam jį kalbinančiam žmogui.
4 mėnuo
Judėjimas: Gerėja galvos kontrolė, orientacija erdvėje. Paguldytas ant pilvo remiasi dilbiais, greitai ir laisvai sukioja galvą į visas puses. Sodinamas stipriai laikosi, riečiasi, galvą išlaiko stuburo linijoje. Rankų funkcija: Plaštakos dažniausiai pusiau atgniaužtos. Dažnai apžiūrinėja rankas, kiša jas ar žaislą į burnytę. Pakelia kojas, su jomis žaidžia. Sudeda abi plaštakas vieną prie kitos. Imdamas daiktą žiūri tai į jį, tai į ranką. Ne visada iš karto pavyksta sugriebti daiktą, o laikant - jį paleisti. Bendravimas: Vograuja (t. y. taria kelias balses kartu), juokiasi, kai su juo kalbama, suvokia skiemenis. Žiūri į kalbančiojo lūpas, reaguoja į veido mimiką. Šypsosi visiems jį kalbinantiems žmonėms. Nori bendrauti. Pyksta, jei nepaimamas ant rankų. Liūdi paliktas vienas.
5 mėnuo
Judėjimas: Gali prisitraukti koją prie burnos ir čiulpti nykštį. Gulėdamas ant pilvuko keliasi ant alkūnių, bando atsikelti remdamasis ištiestomis rankomis. Pradeda verstis nuo pilvo ant nugaros. Prilaikomas už pažastų remiasi, kilnoja kojas aukštyn, trypia, traukia kojas prie pilvuko. Sodinamas lenkia galvą į priekį, riečiasi, pritraukia kojas. Rankų funkcija: Prie žaisliuko tiesia dažniausiai abi rankas, jį paima tiksliau. Gali nulaikyti buteliuką. Mokosi derinti akių, galvos ir rankų judesius. Bendravimas: Vograuja, vapa ir taria skiemenis, dvibalsius. Imituoja garsus: burbuliuoja, burzgia, šnypščia. Tiksliau reaguoja į žmogaus tariamus garsus, pasuka galvą, akimis ieško kalbančiojo. Mimiką sieja su garso tonu. Gerai skiria suaugusiųjų nuotaikas, balsus.
6 mėnuo
Judėjimas: Didėja judesių įvairovė, tobulėja atramos ir pusiausvyros gebėjimai. Gulėdamas vartosi nuo nugaros ant pilvuko ir atvirkščiai. Trumpai pasėdi be pagalbos, tačiau linksta į priekį, nes liemens raumenys dar per silpni kūno svoriui išlaikyti. Gulėdamas ant pilvo išlaiko kūno svorį ant ištiestų rankų. Remdamasis rankomis ir keliais, t. y. keturiomis, supasi. Laikomas už pažastėlių tvirtai remiasi kojomis, spyruokliuoja. Mokosi šliaužti. Rankų funkcija: Tiksliai visu delnu paima duodamą žaislą. Manipuliuoja žaislais, perima juos iš vienos rankos į kitą, kelia link burnos, o ne žaislo siekia burna, kaip darė anksčiau. Bendravimas: Kartoja skiemenis „ba“, „da“, „ga“. Daugiau žaidžia su garsais, imituoja balso moduliacijas, garsus taria tam, kad atkreiptų kitų dėmesį. Pastebi suaugusiųjų kalbos intonaciją ir ritmiškumą, stebi kalbančių žmonių burną, pasuka galvą į kalbantį ir pradeda pažinti savo vardą. Didžiulį susidomėjimą kelia garsus skleidžiantys arba spalvas keičiantys žaislai. Atsiranda išsiskyrimo nerimas - net mamai išėjus ir trumpai vaikas verkia, jaučiasi nelaimingas.
Kūdikio vandens poreikis ir dehidratacija
Vanduo yra svarbus visai organizmo veiklai. Ne paslaptis, kad didžiąją dalį žmogaus kūno sudaro būtent vanduo. Vaikui sergant skysčių reikia kur kas daugiau, nes jų netenkama karščiuojant, vemiant, viduriuojant, tad pasistenkite, kad vaikas suvartotų maždaug pusantro karto daugiau vandens nei įprastai.
Dehidratacija gali būti lengvos ir sunkios formų. Lengvą dehidrataciją vaikui paprasta išgydyti namuose - tereikia vartoti daugiau skysčių ir daugiau ilsėtis. Tačiau nesiimant priemonių ir neatkuriant skysčių bei elektrolitų balanso, gali pasireikšti sunki dehidratacija, kai gali prireikti gydymo ligoninėje. Sunkios dehidratacijos simptomai: troškulys (jei kūdikis silpsta, gali gerti mažiau), sausa oda, burna, akys (kai verkia, nėra ašarų). Jeigu jūsų vaikui pasireiškė net ir lengvos dehidratacijos simptomai, reikėtų su gydytoju pasitarti dėl geriausio gydymo būdo.
Kaip atkurti skysčių balansą? Galite vaikui duoti ne tik vandens, bet ir skiestų vaisių sulčių, pieno, geriamųjų jogurtų, skystų sriubų, sultinių, netgi želė (jos sudėtyje taip pat yra nemažai vandens). Taip pat galima naudoti geriamuosius elektrolitų tirpalus, kuriuos galima įsigyti vaistinėse. Jeigu gydymas namuose nėra efektyvus ir dehidratacijos simptomai išlieka arba suintensyvėja, būtina nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju ar kreiptis skubiosios pagalbos.
Neišnešiotų naujagimių ypatumai
Daliai ankstukų tenka kovoti su sunkiomis ligomis, kurios gali kartotis augant. Sužinoję mažylio diagnozę, pirmiausia išsiaiškinkite viską apie jo būklę ir gydymą. Nebijokite klausti personalo tiek kartų, kiek jums reikia.
Kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS)
Kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS) - tai dažniausia neišnešiotų naujagimių plaučių liga, kurią sąlygoja plaučių nesubrendimas ir nepakankamas jų susiformavimas. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo labiau tikėtina, kad jis sirgs KSS. Tam, kad naujagimis galėtų savarankiškai kvėpuoti, jo plaučiai turi būti ne tik pakankamai išsivystę, bet ir subrendę.
Miego apnėja neišnešiotams naujagimiams
Jei kvėpavimas nutrūksta ir vėl atsinaujina naujagimiui miegant, ši patologija vadinama miego apnėja. Apnėja - tai ilgesnė nei 15-20 sek. kvėpavimo pauzė. Trumpam nustoti kvėpuoti gali net ir visiškai sveiki kūdikiai, tačiau pauzės negali tęstis ilgiau nei 12-15 sek. Jei smegenys ilgesnį laiką neaprūpinamos deguonimi, gresia labai rimtos komplikacijos.
Mažylių kvėpavimui kontroliuoti skirtos specialios mobiliosios auklės su kvėpavimo stebėjimo funkcija, taip pat jau ir Lietuvos rinkoje galima įsigyti specialių kvėpavimo monitorių. Kvėpavimo monitorius - kompaktiškas prietaisas, kuris gali būti segamas prie sauskelnių. Prietaisas fiksuoja kūdikio kvėpavimą ir įspėja, jei kūdikis įkvepia mažiau nei 8 kartus per minutę, suvibruoja ir pažadina kūdikį, jei jis nekvėpuoja 15 sek. ir skleidžia stiprų garsinį signalą kūdikiui nekvėpuojant 20 sek. Jei apnėja kartojasi, gydytojas gali skirti medikamentų.
Fiziologiškai natūralūs naujagimio požymiai
Daugelis tėvų dažnai stebi savo naujagimius ir nerimauja dėl įvairių, jiems neįprastų, požymių. Tačiau daugelis šių reiškinių yra visiškai normalūs ir fiziologiški.
Vėsios kojytės
Mamos dažnai įsitikinusios, kad sveikas naujagimis turi būti šiltas, tačiau rankelės ir pėdutės dažniausiai būna vėsios. Naujagimiai turi prisitaikyti prie temperatūrų pokyčio, juk pilvelyje temperatūra buvo apie 37,5 laipsnio, o aplinkos, į kurią patenka, siekia vos 22-24 laipsnius. Gimus aplinkos temperatūra sumažėja 12-15 laipsnių, todėl mažėja ir jo kūno temperatūra. Naujagimio organizme šiluma gaminama ne didėjant raumenų aktyvumui (kaip suaugusiųjų organizme), o cheminės termogenezės būdu, t. y. skaidant ruduosius riebalus. Ar kūdikėliui šilta, ar šalta, spręsti reikėtų ne čiuopiant delniukus ar pėdutes, o pridėjus ranką prie nugarytės. Jei ji šilta, naujagimiui viskas gerai.
Kieti kumštukai
Laikyti stipriai į kumštuką suspaustus pirštukus ir per alkūnes sulenktas rankytes yra visiškai normalu iki dviejų mėnesių. Tai lemia fiziologinis padidėjęs raumenų tonusas, po truputį raumenų įtampa turėtų atslūgti. Sveiko kūdikio kumštukai, rankytės ir kojytės vis dėlto retsykiais turėtų atsipalaiduoti. Jei rankytės nuolat prispaustos prie krūtinės, o kumštukai nuolat taip stipriai suspausti, kad reikia jėgos juos atgniaužti, reikėtų kreiptis į vaikuti prižiūrintį gydytoją.
Keistai kvėpuoja
„Kvėpuoja, kvėpuoja, nekvėpuoja.“ Bet vos supanikavusi mama griebia telefoną skambinti greitajai pagalbai, naujagimis vėl lygiausiai kvėpuoja… Kviesti greitąją pagalbą ir pradėti gaivinti, aktyvinti kvėpavimą būtina tada, jei kūdikis nekvėpuoja ir pradeda mėlti. Sustojęs kvėpavimas yra vadinamas miego apnėja. Sveiko miegančio naujagimio kvėpavimas priklauso nuo miego fazės. Yra greitojo miego fazė, kai vaikas kvėpuoja dažnai, nereguliariai, trūkčioja, aikčioja, varto akytes ir t. t., ir giliojo miego fazė, kai kvėpavimas sulėtėja, kūdikis kvėpuoja reguliariai, ramiai, giliai, kartais net negirdėti, kad kvėpuoja, ir mamas tai taip pat gąsdina. Tačiau nebūtina, pridėjus ausį, klausyti, kvėpuoja ar ne, reikia stebėti odos spalvą ir krūtinės ląstą. Jei odelė rausva, o krūtinės ląsta kilnojasi - vadinasi, viskas gerai.
Naujagimis kvėpuoja du kartus dažniau (30-60 įkvėpimų per minutę, kartais nereguliarių) ir jo širdis plaka du kartus dažniau nei suaugusio žmogaus (130-160 dūžių per minutę). Vadinasi, normalu, jei naujagimis greitai ir, atrodo, labai paviršutiniškai kvėpuoja.
Taip pat svarbu žinoti, kad naujagimiai nemoka kvėpuoti per burną, tik per nosytę. Tad jei nosytė užsikimšo, vaikas ima šnopuoti ar knarkti. Priežastys gali būti įgimta nosies pertvaros patologija ar adenoidai. Jei kvėpavimo sutrikimai tęsiasi, būtina pasitarti su gydytoju.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
