Radvilės ir Ričardo Šumilių pora - tai ryškus talentų ir tarpusavio supratimo pavyzdys. Nors abu dirba intensyviame kultūros lauke, jų keliai susijungė dėka režisierės Dalios Ibelhauptaitės ir „bohemiečių“ veiklos. Pasak Ričardo, jų pažintis tapo lemtinga vieno „Svynio Todo“ spektaklio metu, kai bendra veikla ir atsitiktinumas atvedė prie ilgalaikio ryšio.

Dalia Ibelhauptaitė, pusiau rimtai, pusiau juokais vadinama poros piršliene, stipriai prisidėjo prie to, kad jie tą vakarą praleistų kartu. Radvilė atvirauja: „Ji nuolat kalbėjo apie Ričardą, koks čia talentas po mūsų nosimis auga, kad iš jo kažkas bus… Ričardas tylus, intravertas, neskuba reikštis, tad, matyt, Dalia ir ėmėsi iniciatyvos.“
Nors sutuoktiniai pripažįsta, kad darbą atskirti nuo namų nėra lengva, jie sėkmingai randa būdų realizuoti bendrus projektus. Vienas tokių - koncertų ciklas „Saksofono serenados“, kurį jie rengia kartu su saksofonininku Petru Vyšniausku. Tai tapo Ričardo idėjų ir Radvilės organizacinių sugebėjimų sinteze.
„Kai su Petru Vyšniausku ir Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru parengėme koncertą “Saksofono romantikas” tarp mūsų su Petru užsimezgė ryšys, ir labai norėjosi dar kažką sukurti bendro. O kad šis projektas realizuotųsi, įgautų išbaigtą formą ir galėtų būti įgyvendintas - tai jau Radvilės nuopelnas“, - teigia Ričardas.
Klausimas apie darbą su antrąja puse dažnai kelia diskusijas. Radvilė neslepia, kad recepto, kaip efektyviai dirbti kartu, vis dar ieško:
Ši patirtis padeda porai nebedaryti tragedijos iš smulkių nesklandumų ir labiau vertinti tarpusavio ryšį.

Ričardas Šumilė, būdamas Gintaro Rinkevičiaus mokinys, itin vertina maestro pamokas. „Esu Maestro dėkingas pirmiausiai už tai, kad visada pratino prie tikro orkestro skambėjimo, prie kolektyvo, kuriame groja ne du žmonės, o labai daug įvairių ir skirtingų žmonių“, - pasakoja dirigentas. Jo karjeroje gausu iššūkių: nuo „Trubadūro“ premjeros iki operos vaikams „Jonas ir Greta“.
Tuo tarpu Radvilė plečia savo veiklos akiratį per socialinius projektus ir kiną. Bendradarbiavimas su režisieriumi Audriumi Stoniu kuriant filmą „Avinėlio vartai“ atvėrė naujas duris. Radvilė atvirauja, kad darbus renkasi ne pagal sritį, o pagal žmones, su kuriais tenka dirbti. Visi jos kūrybiniai partneriai jai yra tarsi dovanos, praturtinančios profesinį ir asmeninį kelią.