Tėvų manipuliacija suaugusiais vaikais: atpažinimas, pasekmės ir išsivadavimas

Žmonės gimsta turėdami visą reikiamą potencialą įveikti savo sunkumus. Jie gimsta turėdami gebėjimus geriems santykiams su kitais žmonėmis kurti bei juos palaikyti. Tačiau neretai atsitinka taip, kad vaikystėje dėl toksiškų tėvų tarpusavio santykių, tėvų asmenybių ypatumų gali sutrikti vaiko psichologinė savijauta. Tėvų tarpusavio santykiai yra vienas svarbiausių veiksnių, formuojančių vaikų psichologinę gerovę.

Toksiškos tėvystės apibrėžimas ir įtaka vaikystėje

Pasaulį, santykius, kitus žmones ir save, vaikai suvokia per šeimos dinamiką. Stebėdami, kaip tėvai sprendžia kasdieninius iššūkius, kaip reiškia emocijas, kaip kuria ir palaiko tarpusavio ryšį, vaikai perima tą tikrovę, kurią mato. Emociškai saugioje, pagarbių santykių aplinkoje vaikas vystosi sveikai ir laimingai. Deja, kai kurie toksiški tėvai savo elgesiu daro didžiulę žalą, kurios pasekmės gali būti jaučiamos ilgus metus.

Toksiškas žmogus yra tas, kuris kenkia kitiems savo žodžiais, veiksmais ar nuostatomis. Toks žmogus dažnai yra egocentriškas, nepagarbus, kontroliuojantis, kritikuojantis, meluojantis, kaltinantis ar netgi agresyvus. Jis nesugeba ar nenori užmegzti sveikų ir lygiaverčių santykių su kitais. Toksiški tėvai įprastai nesuteikia vaikui pakankamai meilės, palaikymo, saugumo ir pripažinimo. Visiškai piktybiniais atvejais, kai kurie tėvai neatlieka savo pareigų ir atsakomybių, palikdami vaikus be pagalbos, priežiūros ar mokymosi galimybių. Jie taip pat dažnai kritikuoja, žemina, tyčiojasi, grasina, šantažuoja, kaltina ar ignoruoja juos.

Emociškai nesaugioje, nestabilioje aplinkoje, kai tėvų santykiai komplikuoti, konfliktiški ir destruktyvūs, vaikai auga pažeisti, taip trikdomas jų emocinis vystymasis. Tokia aplinka, kurioje vaikas nuolat girdi tėvų vienas kito žeminimą, ginčus, emocinį šaltumą, rėkimus, fizinį smurtą, kelia vaikui didelį stresą, nerimą, lemia elgesio ir emocijų sutrikimus, valgymo sutrikimus, miego problemas, žemą savivertę, priklausomybes, savęs žalojimą, depresiją, prastą mokymosi pažangumą, patyčias. Matydami, kaip tėvai nekonstruktyviai sprendžia tarpusavio konfliktus, vaikai patys išmoksta tų pačių elgesio modelių. Dažniausiai tai būna agresija, manipuliacija, atstūmimas.

Tose šeimose, kuriose vyrauja abejingumas, emocinis šaltumas, kuriose tyčiojamasi iš jausmų, vaikai išmoksta slėpti, vengti ir neigti jausmus, jiems būna sunku palaikyti emocinį artumą su kitais arba jie gali turėti kitų sunkumų santykiuose suaugusiame amžiuje. Kritikuojančiuose, menkinančiuose ir toksiškuose santykiuose užaugę vaikai, vėliau tapę suaugusiais, meilės jausmą priima traumuojančiai - meilę suvokia kaip skausmingą, o santykiuose pasirenka kentėjimo poziciją.

Manipuliacijos esmė ir jos pasireiškimas tėvų-vaikų santykiuose

Pradžiai išsiaiškinkime, kas apskritai yra manipuliacija? Tai veiksmas, kuriuo siekiama paveikti kito asmens elgesį ar mąstymą, naudojant apgaulę, subtilius, paslėptus metodus, dažnai savo naudai. Kodėl taip lengvai paklūstame svetimai valiai? Galbūt tai noras būti kam nors reikalingu, priklausyti kokiai nors grupei, kitaip sakant, baiminamės būti pilnaverte asmenybe? Ypač dažnai patenkame į tėvų numegztus manipuliacijų tinklus. Tėvai bando reguliuoti vaikų gyvenimą, nesuprasdami, kad iškelia į paviršių savas klaidas bei elgesio programas, žalodami vaikų likimus.

Realybėje tėvai susilaukia vaikų dėl kažkokios naudos. Vienu atveju ji gali būti psichologinė, kitu ir finansinė. Tokiose šeimose nuo mažens programuojamos tėvams palankios vertybės, kad būtų galima vėliau valdyti šviežiai susiformavusią asmenybę. Taip užauga ne nauja asmenybė, o tėvų marionetė. Žmogus, neturintis savo nuomonės, pomėgių, svajonių. Žmogus, gyvenantis svetimą gyvenimą, todėl toks nelaimingas ir negalintis iš to jausmo išsivaduoti. Blogiausia, kad tokie vaikai net nesuvokia savo problemos. Tad negali ieškoti ir sprendimo būdų. Atrodytų, jog tas naujas žmogus pats prašėsi būti atvedamas į šį žiaurų, bet kartu nuostabų pasaulį. Jis juk neturėjo pasirinkimo negimti. Bet šie suaugę žmonės padarė sąmoningus sprendimus, už kuriuos lieka kaltas vaikas.

Dažniausios manipuliacijos formos ir taktikos

Suaugę žmonės, kuriais manipuliuoja tėvai, būna jų labai gaila. Jie pamena, kiek laiko ir jėgų šie žmonės paaukojo, kad mus užaugintų, išmokslintų, neretai aukodami savo interesus. Daliai tėvų vaikai reikalingi užpildyti dvasinę tuštumą, patenkinti psichologinius poreikius. Tokie tėvai paverčia vaikus nuo jų priklausomais. Abiem atvejais žmogus prieina prie išvados, kad pats nieko gyvenime nesugebės ir kiekviename žingsnyje jam bus reikalinga gimdytojų pagalba. Tokie vaikai gali visą gyvenimą pragyventi po vienu stogu su savo tėvais, pildydami jų poreikius ir net nesuprasdami, jog tai daro.

Čia pateikiamos kelios dažnos manipuliacijos taktikos:

Suaugusių vaikų ir tėvų santykių raida bei iššūkiai

„Tėvų ir vaikų santykiai, pastariesiems suaugus, be abejonės tęsiasi ir toliau“, - sako „Asmens sveikatos klinikos“ medicinos psichologė, psichoterapeutė Viktorija Tarozienė. Nors šiame etape tėvai ir vaikai jau būna perėję reikšmingiausius santykių kūrimo laikotarpius, tam tikri santykių modeliai jau būna įsišakniję, tačiau ir vėlesniuose gyvenimo etapuose jie neišvengiamai vystosi toliau ir keičiasi.

V. Tarozienė išskiria mažiausiai tris suaugusių vaikų ir tėvų santykių etapus:

1. Pirmasis etapas: atsitraukimas ir savęs tyrinėjimas. Tėvai atsisveikina su aktyvia tėvyste, o jaunas suaugęs žmogus tyrinėja gyvenimą ir mokosi plačiąja prasme. Šiuo laikotarpiu tiek emocinis, tiek fizinis atstumas tarp tėvų ir vaikų natūraliai gali padidėti.
2. Antrasis etapas: „sugrįžimas“ ir bendradarbiavimas. Po kelionių ir savęs paieškų, jeigu santykiai yra pakankamai sveiki ir gyvybingi, anksčiau ar vėliau turėtų ateiti noras „sugrįžti į šeimą“. Tai kūrybingo ir produktyvaus tėvų ir suaugusių vaikų bendradarbiavimo laikotarpis, dažnai susijęs su bendru tikslu, pavyzdžiui, trečiosios kartos (anūkų) auginimu.
3. Trečias etapas: rūpinimasis ir atsisveikinimas. Aktualesni darosi rūpinimosi ir fizinės priežiūros klausimai. Kartais susiklosto paradoksali situacija, kad vaikai ir tėvai šiuo laikotarpiu suartėja fiziškai, tačiau psichologinis jų atstumas didėja, nes kuri nors pusė dėl prastos sveikatos nebegali atpažinti savo artimųjų, palaikyti prasmingo ryšio.

Kognityvinės elgesio terapijos konsultantas Vaidas Arvasevičius išsakė požiūrį, kad tėvai visada savo vaiką laikys vaiku, o tai kenkia tėvų ir vaikų santykiams. Jo nuomone, taip mąstydami tėvai nerodo pagarbos jau suaugusiam žmogui. Suaugusiu tampama tuomet, kai žmogus savarankiškai sugeba priimti sprendimus ir tėvai neriboja jo apsisprendimo laisvės. Konsultantas minėjo, kad tėvai ne visada stumia vaikus į savarankiškumą ir nepriklausomybę, kartais jie kaip tik užlaiko vaikus priklausomybėje nuo savęs. Taip pat ir vaikai ne visada nori būti nepriklausomi nuo tėvų.

Psichologė Ramunė Murauskienė atkreipė dėmesį, kad būtent pagal amžių suaugusį žmogų, vienaip ar kitaip, tėvams sunkiau kontroliuoti. Problema atsiranda ir tuomet, kai tėvai nori būti vaiko draugai. Kai vaikams reikėtų susilaikyti nuo pretenzijų tėvams. „Tiek reikia išsitreniruoti, kad tėvo pasakymas arba pamokymas jau nebejaudintų, nes vaikai labai dažnai užsižaidžia „įrodyk tėvams“ žaidime, o mums nieko nereikia tėvams įrodinėti. Kuo mes tai anksčiau suvoksime, tuo mes patys sąmoningai ir atsakingai gyvensime savo tą suaugusiųjų gyvenimą ir mums mažiau grėsmės kels tėvų moralai ar kažkokie pamokymai“, - paaiškina ji.

Deja, kontrolė yra pati dažniausia problema, dėl ko šeimos, sutuoktiniai, tėvai su vaikais kreipiasi į terapiją. Tie patys suaugę vaikai, kurie buvo kontroliuojami, pradeda kontroliuoti senus tėvus. Tai atsitinka, nes jų tėvai buvo kontroliuojami. Taip užaugo, taip išmoko ir kitaip net neįsivaizduoja. Elgesio modeliai „paveldimi“ iš kartos į kartą. Be kontrolės egzistuoja ir daugiau disfunkcinių elgesių, kaip mano vadinamasis „aukos sindromas“. Kai asmuo save pateikia kaip vargšą, silpną, nepajėgų ir tokiu būdu gauna naudos: dėmesio, pagalbos. Tai visiška manipuliacija, kuri paremta dvejomis skausmingomis emocijomis - kalte ir gėda. Vaikai tai mato, smegenys informaciją įsisavina, kaip elgesio modelį, ir jis atkartojamas.

Manipuliuojamo suaugusio vaiko požymiai

Suaugę vaikai, kuriais manipuliuoja jų tėvai, paprastai yra pernelyg emocingi, pernelyg jautrūs, pernelyg savimi nepasitiki, nesijaučia vertais, priklauso nuo aplinkinių nuomonės ir pritarimo. Šie žmonės dėl visko save kaltina, visokeriopai vengia konfliktų, konfrontacijos. Visą gyvenimą juos persekioja nesugebėjimas pasakyti kitam žmogui „ne“. Jiems be galo sunku nebesuteikti galimybės mumis manipuliuoti. Patikėti, kad daug ką padaryti ir pergyventi gali patys tėvai. O pats sudėtingiausias dalykas - nenutraukti santykių iš pykčio, kuris kaupėsi daugybę metų.

Pasitikrinkite, ar nesate manipuliuojančio vaiko auka. Taip yra, jei:

• Jūs neturite kito pasirinkimo, kaip tik manipuliatoriaus siūlomus iliuzinius variantus.
• Ėmėte abejoti, ar esate geri tėvai, jausti dėl to kaltę ir keisti auklėjimo taktikas.
• Vaikas dažnai kartoja tą pačią situaciją ir joje tiksliai atkartoja savo veido išraiškas, žodžius, gestus.
• Jums vis dažniau atrodo, kad buvote „įstumti į kampą“.
• Vaikas nesilaiko taisyklių, susitarimų dėl to, kad neva jis jų nežinojo, neišgirdo, nesuprato arba jas savaip interpretuoja.
• Vaikas ko nors prašydamas nuolat apsipila ašaromis ar kitaip sužadina gailestį.
• Vaikas nuolat meluoja, neigia faktus, nukreipdamas dėmesį nuo savęs, ima kaltinti kitus.

Apie vaikų manipuliacijas (trumpai)

Svarbu pripažinti, kad vaikai moka manipuliuoti. Vaikai gali būti tikri manipuliavimo profesionalai, todėl tėvams dažnai tenka rimtai padirbėti tam, kad pergudrautų savo atžalą. Net labai maži vaikai gali rodyti specifinius jausmus ir atitinkamai elgtis, iš anksto numatydami, kaip suaugusieji į juos reaguos. Kaltės jausmo kurstymas yra bene veiksmingiausias manipuliavimo būdas, kurį taiko net ir mokyklinio amžiaus vaikai.

Kaip išsivaduoti iš manipuliuojančių tėvų įtakos?

Jeigu manote, kad tokie tėvai ženkliai prisideda prie to, kad gyvenimas tampa sudėtingesniu, tuomet patartina kreiptis į psichologą. Labai tikėtina, jog tas pačias manipuliacines strategijas Jūsų tėvams taikė jų tėvai ir šie nesąmoningai dabar elgiasi taip pat. Labai sunku suvokti ir mūsų pačių manipuliacijas, išsiaiškinti poreikius, kurie už jų slypi ir išreikšti juos atvirai ir sąžiningai. Atminkite: jokie, netgi patys kilniausi tikslai negali pateisinti manipuliacijų.

1. Pirmasis žingsnis - pripažinimas. Pamačius, jog tėvai manipuliuoja, iškart jiems įvardinti, jog tą daro: „aš jaučiu, jog šitoje situacijose manimi manipuliuojama“. Neverta iškart bandyti išsiaiškinti viso gyvenimo nuoskaudų. Kiekvienam žmogui reikia duoti laiko susivokti ir apgalvoti situaciją, ypač kai problema įsišaknijusi.
2. Sąžiningas bendravimas ir ribų brėžimas. Bandykime išsakyti savo jausmus nuoširdžiai, nieko neslėpdami, akcentuodami, kaip jautėmės tam tikrose situacijose ir kas buvo skaudžių išgyvenimų trigeriai. Venkime kaltinimų, tai paskatins tėvus užsisklęsti ir pereiti į gynybinę poziciją. Suprantama, tai skamba kaip nemenkas iššūkis, tačiau jį įveikus ateis palengvėjimas. Suaugę žmonės, turėtų sumažinti kontakto lygį su tais žmonėmis, kurie labiausiai jiems kenkia. Jei gimdytojai nenorės išgirsti „ne“, tuomet galima įvardinti tai kaip manipuliaciją ir pasakyti dar kartą „ne“. Tėvai turi suvokti, jog Jūs suprantate, kai bandoma Jumis manipuliuoti.
3. Atsitraukimas. Jeigu pokalbius išbandėte ir tėvai neina į jokias kalbas, neigia, kad manipuliuoja, arba bando toliau manipuliuoti naudodami kitas strategijas, tada laukia sudėtingesnis etapas - atsitraukimas. Turime suvokti, jog negalime pakeisti kitų žmonių, kad ir kaip to norėtume. Keistis galime tik mes patys. Tad turime pradėti tai daryti. Gyvenant toksiškoje aplinkoje, labai sunku pagyti, tie patys dirgikliai veikia diena iš dienos. Apsigyvenus toliau nuo tėvų, iškart atsikratoma daugybe progų pakliūti į jų spąstus, tačiau gali prasidėti atakos skambučiais, žinutėmis. Nuo jų atsiriboti lengviau. Išgirdus manipuliacijas, galima padėti ragelį ar neatrašyti į žinutę.
4. Pagrabos sau ir nepriklausomybės ugdymas. Tik atleidę tėvams, galėsime pradėti gyvenimą nuo pradžių, išmokti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Galėsime nukirpti bambagyslę ir pagaliau suaugti. Idealiu atveju, tėvams suvokus savo auklėjimo ir bendravimo klaidas, galėsime bandyti pradėti naują sveikų santykių etapą.
5. Profesionalios pagalbos ieškojimas. Pabaigai, pats svarbiausias patarimas - pagalvoti apie psichoterapiją. Tėvų auklėjimo klaidos žmones lydi visą gyvenimą, todėl vien nurodytų žingsnių atlikimas gali būti neveiksmingas. Kiekvienos šeimos situacija individuali, todėl reikalauja išskirtinio sprendimo, kurį atrasti gali padėti psichoterapeutas. Suvokus savo problemas, labai svarbu pradėti mokytis keisti kasdienes emocines reakcijas ir elgesio modelius.

Niekas šiame pasaulyje nenori išpildyti mūsų troškimų. Dabar turėtų būti aiškiau, kad mes patys turime kovoti dėl savo svajonių, kurti savo asmenybę, nepasiduoti aplinkos spaudimui.

tags: #tevu #manipuliacija #suaugusiais #vaikais

• Tinkamo vandens pasirinkimas kūdikiui
• Vaikų saugumas su atšvaitais
• Globos centrų tikslai ir paslaugos
• Maisto alergijos ir netoleravimo simptomai
• Patogumas ir stilius su „Rockin’ Baby“ slingu