Efektyvus bendravimas su vaikais globėjų šeimose: patarimai ir įžvalgos

Bendraudami žmonės labiau atsiveria ir pažįsta vienas kitą, todėl nuo pat mažų dienų tėvai moko savo vaikus bendrauti, kad jie užaugtų ir taptų pavyzdingomis, daug pasiekusiomis asmenybėmis. Kiekviename raidos psichologijos vadovėlyje galima rasti, kad tėvai vaiko gyvenime atlieka labai svarbų ir lemiamą vaidmenį ugdydami, lavindami ir puoselėdami savo vaikų besivystančius socialinius ir emocinius įgūdžius. Juk vaikas, kaip asmenybė, pirmiausia formuojasi šeimoje. Tėvai yra emociniai globėjai ir saugumo garantas bei elgesio modelis. Apie tėvų bendravimo su vaikais subtilybes ir nebendravimo pasekmes pasakoja psichologės Dorota Oleškevič ir Daiva Talijūnienė.

Vaiko globa ir jos tikslas

Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, sudarymas sąlygų jam tinkamai augti, taip pat jo teisių bei interesų gynimas. Vaikui globa (rūpyba) nustatoma, kai tėvai negali patys juo rūpintis dėl įvairių priežasčių, tokių kaip priklausomybės, liga, socialinių įgūdžių stoka ar piktnaudžiavimas tėvų valdžia. Šiandien galime drąsiai sakyti - institucinė globa Lietuvoje nyksta. Kiekvienam vaikui šeima - tai tvirtovė, kurioje jie jaučiasi saugūs, išgirsti, užtikrinamos jų prigimtinės teisės ir gerovė.

Globos formos Lietuvoje

Lietuvoje, siekiant užtikrinti vaikų gerovę, veikia įvairios globos formos. Šeimos aplinkoje augantys vaikai yra prioritetas, o institucinė globa taikoma tik išimtiniais atvejais.

Iš viso 2023 m. pabaigoje šeimos aplinkoje augo 4 603 tėvų globos netekę vaikai. Visgi dar 1 168 vaikai, daugiausia vyresnio amžiaus, gyvena institucinėje globoje ir laukia globėjų, kurie priims juos į savo šeimą.

Emocinio ryšio kūrimas: pamatas efektyviam bendravimui

Pati svarbiausia bendravimo su vaikais prielaida yra artimas vaiko emocinis ryšys su mama ir tėčiu. Ypač svarbus ryšys su motina. Nuo pirmų dienų motina, bendraudama su vaiku, užtikrina jam saugumą, patenkina jo emocinius poreikius, suteikia jam meilės. Tokiu būdu atsiranda vaiko prieraišumas, kuris yra svarbi prielaida brandžios asmenybės vystymuisi. Nuo pirmų dienų mylintys, bendraujantys tėvai yra vaiko pasaulio modelio atitikmuo, santykių su kitais pavyzdys. Pagal tėvų bendravimo modelį formuojasi vaiko nuomonė apie pasaulį, socialinę aplinką ir visus bendravimo mechanizmus, kurie jame veikia.

Tam, kad vaikų emocinė raida vyktų sėkmingai, reikalingi nuolatiniai šilti santykiai su jam artimiausiu žmogumi. Kiekvienas vaikas trokšta emocinės šilumos, meilės, glamonių, supratimo, savęs priėmimo. Čia labai aktualu ir kokią poziciją (vaidmenį) vaikas užima šeimoje. Ypatingai svarbu, kad vaikas šeimoje jaustųsi reikalingas ir teigiamai vertinamas. Jeigu vaikas gauna pakankamai meilės, su juo bendraujama, juo rūpinamasi, jis yra suprastas, pasaulį jis priima kaip saugią vietą, pasitiki savimi, sugeba pasiekti tikslus, yra teigiamai nusiteikęs. Bendraudamas su tėvais nuo pirmų dienų vaikas jaučiasi suprastas, palaikomas, mylimas ir pasitiki savimi. Tik augdami šeimos aplinkoje vaikai augina savo meilės jausmą, pasitikėjimą, savivertę. Pagrindinė sąlyga užtikrinanti vaiko gerovę - jo tokio, koks jis yra, priėmimas.

Bendravimo su vaiku amžiaus ypatumai

Bendravimas su vaiku prasideda jau nuo pirmų gyvenimo minučių. Motina ima vaiką ant rankų, apkabina, keičia vystyklus, maitina. Kūdikis atsako mimika, judesiais, verksmu. Vėliau vaikas reaguoja į motinos balso intonaciją, nors neatpažįsta jos tariamų žodžių, girdi jų tarimo toną. Dar vėliau (4-5 mėn.) vaikas sąmoningai mato motinos veidą, kuomet susiformuoja taip vadinama „socialinė šypsena“ - tai vaiko pasaulio suvokimas. Pagal motinos veido išraišką, šypseną, emocinę būseną jis pradeda suprasti supančią aplinką. Jau vienerių metų vaikas moka bendrauti. Jis apie savo norus ir jausmus praneša tėvams gestais, garsais, pavieniais žodžiais. Čia yra būtina tinkamai reaguoti į vaiko siunčiamus signalus, kitaip sakant juos atliepti.

Taip pat būtina bendraujant su vaikais atsižvelgti į vaiko amžiaus tarpsnius, kas būdinga vaikui tuo metu. Pavyzdžiui, kas tiks bendraujant su vaiku, kuomet jam yra 3-8 metai, tikrai nebetiks, kai vaikas įžengs į paauglystes periodą, nes tada didėja vaiko autonomiškumas ir savarankiškumas. Šiuo periodu vaikų ir tėvų bendravimas turėtų įgauti naują turinį bei išlaikomi teigiami emociniai ryšiai.

Praktiniai patarimai efektyviam bendravimui globėjų šeimose

Kad tėvai tinkamai galėtų bendrauti su vaikais, visų pirma jie turėtų pradėti nuo savęs. Tėvų gebėjimas aiškiai išsakyti ir išreikšti savo jausmus, mintis, išgyvenimus, mokėjimas ne tik klausyti, bet ir girdėti žinią, kurią vaikas nori pranešti, labai suartina ir palengvina bendravimą. Tėvai turėtų apsvarstyti, ką galima pakeisti savyje, norint pagerinti santykius su jais. Kuomet keičiasi tėvų elgesys vaikų atžvilgiu, tuomet keičiasi ir bendravimo kokybė.

Todėl tėvams svarbu ugdytis savyje gebėjimus atpažinti viduje kylančius jausmus, juos įvardyti visų pirma sau ir juos suprasti. Tai padės geriau pažinti vaiko viduje kylančius jausmus daugelyje situacijų. Taip pat padės geriau pažinti vaiko elgesį ir netinkamo elgesio tikslus. Tėvai taip pat turėtų leisti sau suprasti, kad jų vaikystės patirtis lemia jų santykius su vaikais. Labai svarbu išdrįsti keistis, leisti sau mokytis iš vaikų. Kiek jie turi atsparumo, išminties ir lengvumo, kurio mums, suaugusiems, taip dažnai trūksta, gebėjimo būti čia ir dabar.

• Apkabinkite, bučiuokite, šypsokitės: Tėvai turėtų dažniau vaiką apkabinti, bučiuoti, šypsotis jam, kalbėtis su juo.
• Aiškinimas ir mokymas: Pirmaisiais metais supažindinti su išoriniu ir vidiniu pasauliu. Svarbu, kad vaikas tyrinėtų pasaulį ne klaidų ir bandymo metodu, o kad tėvai jam viską parodytų ir paaiškintų. Įvardydami vaiko veiksmus, emocijas, mokydami jį naujų žodžių, skatindami, girdami, tėvai užmezga stiprų emocinį ryšį, kuris sudaro pagrindą tolimesniam vaiko vystymuisi ir asmenybės raidai.
• Domėkitės vaiko interesais: Vėliau labai svarbu atkreipti dėmesį, kuo vaikas domisi, kas jam svarbu, kokie jo norai, kas jam patinka ir suteikia džiaugsmo. Čia irgi būtina pabrėžti, kad tėvai tą gali pasiekti tik bendravimo pagalba, kai tarp tėvų ir vaiko yra užsimezgęs emocinis ryšys, nes tik tada vaikas pasitiki tėvais ir gali drąsiai kalbėti, išsakyti savo mintis ir norus.
• Bendra veikla ir ritualai: Vaikui itin svarbus kokybiškas bendravimas - bendra veikla kartu, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas su šunimi ar maisto gaminimas, pokalbiai, ritualai, šeimos tradicijos, vaiko poreikių patenkinimas, tarimasis dėl svarbių sprendimų, kurie vienaip ar kitaip darys įtaką naujam šeimos nariui.
• Atvirumas ir pagalbos paieška: Svarbu nebijoti pripažinti, kad kažko nemokame, nežinome, pavargome, nesusikalbame, nepavyksta: „Nebėkime, o kalbėkime atvirai, nes tai suteikia stiprybės.“

Specifiniai bendravimo iššūkiai globėjų šeimose

Biologinis ir globojamas vaikas skiriasi pažinimu ir ryšiu. Kai vaikas ateina į šeimą, kurios nepažįsta, reikia skirti ypatingą dėmesį ir laiko pažinti vieniems kitus bei užmegzti ryšį. Globėjai turi skirti erdvės ir laiko, nes nepažinus žmogaus ir neturint ryšio vaiko globa bus bevertė, netgi žalojanti vaiką. Labai svarbu žinoti ir suprasti, kad vaikas gali turėti labai daug baimių, susijusių su globa namuose. Viena vertus, jis gali būti niekada nepatyręs, koks iš tikrųjų yra gyvenimas namuose, kita vertus - prisiminimai apie buvusius namus gali būti labai skausmingi. Neretai vyresni vaikai turi įvairių sunkių ir skausmingų prisiminimų, yra girdėję iš vaikų skaudžių ir nebūtinai tikrų pasakojimų, turi įvairių fantazijų ir įsitikinimų, lūkesčių.

Kartais vaikas ateina į šeimą, kurioje jau auga biologiniai vaikai. Šeimoje atsiranda brolis ar sesuo, naujas draugas ir tai suteikia nemažai džiaugsmo „medaus mėnesio“ laikotarpiu. Dažnai į naują šeimą atėję vaikai gali kiek aršiau kovoti už savo vietą, nes taip yra išmokę išgyventi, tuo tarpu šeimoje jau buvusiems vaikams tai gali būti nepriimtina.

Vardo parinkimas ir ryšio kūrimas: Ar globojamas vaikas jus vadins mama ar tėčiu, priklauso nuo įvairių aplinkybių. Vaikai, kurie yra globojami, beveik visais atvejais turi tėvus, kurie dėl sudėtingų situacijų negali jais pasirūpinti. Taigi, gali būti, kad vaikas jau turės vieną mamą ir vieną tėtį, ir jis rinksis tik juos vadinti mama ir tėčiu. Taip pat priklauso, kaip globėjas su vaiku susitaria: jie gali leisti vienas kitą vadinti vardais arba globėjas gali pasiūlyti jį vadinti mama ar tėčiu, kai vaikas pats to norės. Kartais vaikai labai greitai pradeda globėją vadinti mama arba tėčiu, tačiau globėjai susitaria su vaiku, jog jis prie mamos ar tėčio pridėtų ir jų vardą, kad vaikui būtų aiški takoskyra. Nesvarbu, koks vaiko amžius, kontakto užmezgimas ir maksimalus susipažinimas su vaiku bei jo poreikiais, interesais ir istorija - privalomas.

Pagalba ir palaikymas globėjams

Po vaiko apsigyvenimo globėjų šeimoje pradedamos teikti tęstinės paslaugos šeimai: vaiko adaptacinio laikotarpio stebėjimas, vertinami individualūs vaiko poreikiai, padedama palaikyti ryšį tarp vaiko ir biologinių jo tėvų. „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ direktorius Zigmas Giedrimas akcentuoja, kad pagalba dažnai reikalinga ne tik vaikams, bet ir globėjams, nors jie ne visada taip mano: „Dažnai su problemomis šeimoje susidūrę globėjai sako: „Čia vaikui padėkit, o mums viskas gerai.“ Tai netiesa, nes globėjas kuria santykius su vaiku, jo pareiga padėti vaikui, todėl ir jam reikia peržiūrėti savo veiksmus, įsitikinimus ir t. t.“

Viso globos laikotarpio metu globėją lydi globos koordinatorius ir kiti specialistai, teikiantys pagalbą ir paramą. Bendravimas su vaiko biologiniais tėvais vyksta per globos koordinatorių, kuris tampa tarpininku ir padeda organizuoti vaiko susitikimus su šeima. Tai užtikrina saugumą ir paramą abiem pusėms. Globos centrai yra tam, kad padėtų globėjams, budintiems globotojams, įtėviams turėti šalia reikalingą patarimą, palaikymą ir pagalbą - būtent šiuo tikslu sukurtas globos centrų tinklas, kuris veikia kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje. Nuolat organizuojamos veiklos, skirtos stiprinti globos centrų specialistų kompetencijas.

Valstybės teikiama parama globėjams

Valstybė teikia įvairią paramą globėjams, siekdama užtikrinti tinkamas sąlygas vaikams augti ir palengvinti globėjų kasdienybę.

• Šiuo metu globėjams mokama 160 eurų globos (rūpybos) išmoka vaikui ir 160 eurų globos (rūpybos) tikslinis priedas globėjui.
• Kai kurios savivaldybės skiria papildomus pagalbos pinigus.
• Globojamam vaikui sulaukus pilnametystės skiriama 3 000 eurų įsikūrimo išmoka.
• Išmokos dydis už vaiko priežiūrą priklauso nuo vaiko amžiaus ir specialių poreikių.

Vaikui labai svarbu turėti suaugusius asmenis, kuriais jie gali pasitikėti, turėti ryšį. Jei norite būti laimingi ir padaryti laimingu bent vieną tėvų globos netekusį vaiką - veikite ryžtingai. Matant jūsų atkaklumą, kitiems neliks nieko kito kaip tik jus palaikyti, esant poreikiui, padėti. Jūs galite būti tie, kurie savo sprendimu atverti širdį pakeisite vaiko ir visų jo sekančių kartų likimus. Argi tai neprilygsta stebuklui?

tags: #tevu #globeju #rupintoju #komentarai #pasiulymai #ir

• Apie BABE kremą nuo saulės
• Tėvystės nustatymas Lietuvoje
• Šeimos pramogos Suvalkijos širdyje
• Šalčininkų darželių vasaros atostogos
• Giminės medžio kūrimas vaikams