Dantys: struktūra, funkcijos, tipai ir priežiūros svarba

Įsivaizduokite dailų, kietą, sultingą raudoną obuolį. Šį obuolį gaunate tuomet, kai jau nebegalite iškęsti alkio. Mėginate atsikąsti didelį kąsnį, tačiau jūsų dantenos tik slysta obuolio paviršiumi. Ko trūksta šiame vaizdelyje? Taip, jūs visiškai teisus - dantų. Dantų pagalba galime atsikąsti tą gardų obuolio kąsnį ir sukramtyti jį į lengvai suvirškinamus gabaliukus.

Kiekvieno žmogaus dantys individualūs. Jie padeda ne tik kąsti ir kramtyti, bet ir perplėšti ploną medžiagą, tvirtai sukąsti daiktus burnoje, o kartais padeda ir apsiginti. Galite tiesiog įkąsti užpuolikui ir pabėgę išgelbėti savo gyvybę. Taip pat dantys suteikia jūsų veidui tam tikrą formą ir jis atrodo dailesnis. Įsivaizduokite bedantę 80-metės močiutės šypseną ir suprasite estetinę savo dantų svarbą.

Dantys atlieka ir daugiau funkcijų. Jie padeda kontroliuoti kvėpavimo procesą, todėl kalba būna aiškesnė ir geriau girdisi. Galime šypsotis ir valdyti veido raumenis, esančius žandikaulio srityje.

Danties sandara ir komponentai

Dantys - burnos ertmės organas. Jie sudaryti iš burnos ertmėje išsikišusios matomos dalies - danties vainiko, trumputės tarpinės dalies - danties kaklelio ir šaknies, kuri yra įsiterpusi viršutinio bei apatinio žandikaulio dantų alveolėse. Dantis sudaro dvi dalys: baltos spalvos danties vainikas, kuris yra visiems matomas, ir šaknis, kuri yra nematoma.

Žmogaus dantis sudaro emalis, dentinas, pulpa ir cementas. Dantys sudaryti iš dentino, danties vainikas padengtas emaliu, kaklelis ir šaknis - plonu cemento sluoksniu. Žandikaulio duobutėse dantis tvirtai laiko jungiamojo audinio skaidulos, vadinamos periodontu, arba periodontiniais raiščiais. Emalis, kuris yra pati kiečiausia medžiaga, esanti žmogaus kūne, dengia danties išorę. Emalio pagrindinė funkcija yra apsaugoti kitus svarbius danties audinius nuo pažeidimų. Daugiausiai jis sudarytas iš akmens kietumo mineralo, vadinamo kalcio fosfatu.

Po juo eina antrasis sluoksnis - dentinas, kuris yra kiek minkštesnis už emalį. Giliausiai danties viduje slypi pulpa. Pulpoje yra kraujagyslės, nervai ir minkštieji audiniai. Tai gyva dalis, kurią sudaro nervai ir kraujo ląstelės. Dar viena danties dalis yra vadinama cementu. Jis tvirtai laiko dantų šaknis prie dantenų ir žandikaulio.

Dantų tipai ir jų funkcijos

Žmogus yra heterodontas (įvairiadantis). Jo dantys yra nevienodos formos ir skirtingo dydžio bei funkcijos. Žmogaus burnoje yra net 4 skirtingi dantų tipai (kandžiai, iltiniai, kapliai ir krūminiai). Dešinėje žandikaulio pusėje esantys dantys yra panašūs į esančius kairėje. Taigi, kiekvienas dantis turi panašios formos ir dydžio porą kitoje žandikaulio pusėje. Kiekviena dantų pora atlieka skirtingas funkcijas: priekiniai dantys padeda atsikąsti maisto, galiniai dantys jį sukramto. Visi dantų tipai aptarti žemiau.

Kandžiai (incisivi)

Plokšti, tiesūs, aštriabriauniai priekiniai dantys vadinami priekiniais dantimis. Šie dantys taip pat vadinami kandžiais. Kandžiai, dar vadinami priekiniais dantimis, įsikūrę pačioje burnos priekyje - viršuje ir apačioje po keturis. Apatiniame ir viršutiniame žandikaulyje yra po 4 kandžius. Taigi, viso žmogus turi 8 priekinius dantis. Jų forma plokščia, o kraštai aštrūs - tarsi maži kaltai. Kandžių pagalba mes kandame maistą. Pagrindinė kandžių užduotis - atkąsti maistą. Jų aštrūs kraštai puikiai tinka atskirti kąsnius nuo didesnio gabalo - įsivaizduokite, kaip lengvai įkandate obuolį ar sumuštinį. Be to, kandžiai padeda mums tarti kai kuriuos garsus ir palaiko lūpų formą. Kandžiai yra tie dantys, kuriuos pirmiausiai pastebime šypsodamiesi.

Iltiniai dantys (canini)

Iltiniai dantys dar vadinami iltimis. Šalia kandžių, kiekvienoje burnos pusėje, įsitaisę iltiniai dantys. Iš viso jų turime keturis - po du viršuje ir apačioje. Jie jau tvirtesni ir aštresni už kandžius, kūgio formos. Iltys yra ilgi, kūgio formos ir padeda atsiplėšti maisto. Viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje yra po du iltinius dantis. Ilčių pagalba maistą plėšome. Iltiniai dantys yra tarsi „plėšrūnai“ mūsų burnoje. Jų pagrindinė funkcija - atplėšti ir suplėšyti maistą, kuris per kietas kandžiams. Jie puikiai susidoroja su mėsa ar kitais tvirtesniais produktais. Be to, iltiniai dantys svarbūs taisyklingam žandikaulių sąnarių darbui ir netgi veido bruožų formavimui. Sakoma, kad iltys yra ilgiausi dantys. Jie turi tik vieną šaknį ir vieninteliai turi tik vieną smaigalį, todėl vadinami iltimis. Tai reiškia, kad šių dantų kramtomoji dalis yra apvalios formos.

Kapliai (premolares)

Už ilčių esantys dantys vadinami kapliais. Kapliai, dar vadinami premolarais arba prieškrūminiais dantimis. Jų iš viso aštuoni - po du kiekvienoje burnos pusėje, viršuje ir apačioje. Jie didesni už priekinius dantis ir turi plokštesnį paviršių su gumburėliais. Kapliai atlieka svarbų vaidmenį smulkinant ir trinant maistą. Jie tarsi paruošia maistą tolimesniam kramtymui krūminiais dantimis. Kapliai yra tarpinė grandis tarp priekinių ir krūminių dantų, padedanti efektyviau virškinti maistą. Kapliai turi vieną - dvi šaknis. Taip pat jie vadinami mažaisiais krūminiais dantimis. Jų paviršius plokščias ir turi mažiausiai du gumburus. Kapliai ant savo kramtomojo paviršiaus turi gumburėlius (dažniausiai du, bet kartais ir daugiau). Iš viso suaugusio žmogaus burnoje yra aštuoni kapliai.

Krūminiai dantys (molares)

Paskutiniai dantys, esantys burnos gale, vadinami krūminiais. Giliausiai burnoje, pačiame gale, įsitaisę krūminiai dantys, arba moliarai. Jie patys didžiausi ir stipriausi - iš viso 12 (įskaitant protinius dantis), po tris kiekvienoje burnos pusėje, viršuje ir apačioje. Jų paviršius platus ir plokščias, su daugybe gumburėlių. Krūminiai dantys yra tikri „kramtymo čempionai“. Jie skirti kramtyti, malti ir traiškyti maistą. Būtent jie atlieka pagrindinį darbą mechaniniame virškinime, susmulkindami maistą iki smulkių dalelių, kurias jau lengva nuryti ir virškinti. Krūminiai dantys - patys svarbiausi kramtymui. Krūminiai dantys turi platų kramtomąjį paviršių su 4-5 gumburėliais (pirmieji ir antrieji krūminiai) arba 3-4 gumburėliais (protiniai dantys).

Kiekviename žandikaulio kvadrante yra trys krūminiai dantys, taigi, iš viso jų yra 12. Šių dantų paviršius didžiausias, jie padeda sukramtyti ir sumalti maistą. Kai maistą susmulkina krūminiai dantys, jis praryjamas. Žandikaulyje šiuos dantis išlaiko 2 - 4 šaknys.

Protiniai dantys

Tretieji krūminiai dantys paprastai išdygsta jau žmogui subrendus, todėl sukelia nemažai skausmo ir diskomforto. Taip pat šie dantys vadinami protiniais. Paskutinieji suaugusiųjų krūminiai dantys dar yra vadinami protiniais. Šie dantys įsitaiso tolimiausiuose žandikaulio kampuose. Iš viso jų yra 4. Jie pradeda dygti apie 17-25 metus, tačiau kai kuriems žmonėms jie gali visai neišdygti arba likti įstrigę kaule ir niekada nepasirodyti paviršiuje. Labai dažnai šie dantys neišdygsta tinkamai ir didina infekcijos riziką bei blogina aplinkinių dantų padėtį. Be to, juos labai sunku išvalyti dėl nepatogios padėties, todėl protiniai dantys greitai genda. Dažniausiai, kilus infekcijoms arba pritrūkus vietos kitiems dantims, protinius dantis reikia išrauti.

Dantų vystymasis ir tipai

Žmonėms dantys išdygsta du kartus. Įprastai, kiekvienas žmogus per visą savo gyvenimą turi po du dantų rinkinius: pieninius (vaikiškus dantis) ir nuolatinius (suaugusiojo dantis).

Pieniniai (vaikiški) dantys

Pirmas dantų rinkinys vadinamas pieniniais arba vaikiškais dantimis. Dantys pradeda formuotis dar prieš gimstant - pieniniai dantys pradeda formuotis kūdikiui dar esant motinos įsčiose. Pirmieji pieniniai dantys prasikala maždaug 6 mėnesių kūdikiams. Pieniniai dantys pradeda dygti apie 6 mėnesių amžiaus ir dažniausiai visi būna išdygę iki 3 metų. Vaikai savo burnoje iš viso turi 20 pieninių dantų. Pieninių dantų rinkinį sudaro kandžiai, iltiniai ir krūminiai dantys (pieninių kaplių nėra). Pieniniai dantys atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas vaikystėje: jie padeda mažyliams kramtyti maistą ir gauti reikiamų medžiagų, yra būtini taisyklingam žandikaulio vystymuisi ir išsaugo vietą nuolatiniams dantims. Pieniniai dantys yra mažesni ir baltesni už nuolatinius.

Nuolatiniai (suaugusiųjų) dantys

Tuomet šie dantukai pamažu ima klibėti ir vienas po kito iškrinta. Pirmieji vaikiški dantys, kurie pradeda kristi - tai apatiniai priekiniai. Kai iškrinta vaikiški dantukai, jų vietoje išauga nauji. Tai ilgaamžiai dantys, kurių netekus nauji nebeišauga. Suaugusių žmonių dantys vadinami pastoviaisiais dantimis. Žmogaus žandikaulyje yra 32 dantys - 16 viršutiniame ir 16 apatiniame. Kol pieniniai dantys pamažu iškrenta, juos pakeičia 28 nuolatiniai dantys. Pirmieji nuolatiniai dantys pradeda dygti apie 6 gyvenimo metus. Pirmieji nuolatiniai kandžiai pasirodo maždaug 6-8 metų amžiuje. Nuolatinės iltys išdygsta maždaug 9-12 metų. Nuolatiniai kapliai dygsta maždaug 10-12 metų. Įdomu, kad pieninių kaplių nėra - vaikystėje jų vietą užima pieniniai krūminiai dantys. Nuolatiniai krūminiai dantys dygsta keliais etapais: pirmieji apie 6-7 metus, antrieji apie 12-13 metų, o protiniai dantys (treti krūminiai) - vėliausiai, dažniausiai tarp 17 ir 25 metų, arba gali ir visai neišdygti. Kiekvieno vaiko dantų dygimo ir jų iškritimo amžius gali skirtis, todėl tėvams nereikėtų pernelyg jaudintis, jeigu jų vaiko dantys tiksliai neatitinka aukščiau pateikto grafiko. Į odontologą vertėtų kreiptis tuomet, jei vėluojama ilgiau nei 1 metus.

Dantų skaičiaus palyginimas

Dantų sveikatos įtaka visam organizmui

Dantys - neatsiejama organizmo dalis. Dantų būklė gali nemažai išduoti apie žmogaus gyvenimo būdą, žalingus įpročius ir netgi atspindėti fizinę bei psichologinę sveikatą. Net ir vieno danties gedimas gali turėti neigiamą įtaką ne tik dantims, bet ir kitų organų veiklai. Daugelis ligų yra susijusios su burnos sveikata, įskaitant širdies ligas, osteoporozę ir diabetą. Sugedę dantys - infekcijos židinys. Prasta dantų būklė provokuoja ne tik dantų ir aplinkinių audinių skausmą bei gilesnius pažeidimus, bet ir tokius negalavimus, kokių niekas nesitiki. Netinkamai pašalintos apnašos sukelia uždegiminius procesus ir gali sukelti širdies, inkstų, sąnarių ir kitų organų sutrikimus. Akivaizdu, jog dantys turi didelę įtaką mūsų organizmui. Išsprendus odontologines problemas, neretai išsprendžiami ir kiti negalavimai.

Dantų griežimas (bruksizmas)

Dantys gali siųsti tam tikrus pavojaus signalus. Pasižiūrėkite į veidrodį ir atkreipkite dėmesį, ar nepastebite jokių neigiamų pokyčių. Jeigu į akis krito sumažėję, nuskilę, aptrupėję dantys ir sužemėjęs sąkandis, tikėtina, jog susiduriate su nevalingu dantų griežimu - bruksizmu. Apie šią problemą daugelis sužino tik tuomet, kai pasekmės jau būna akivaizdžios. Dantų griežimo priežasčių gali būti įvairių. Viena iš jų - stresas. Atstatyti prarastus dantų audinius galima estetinio plombavimo ar protezavimo pagalba. Siekiant ilgalaikio rezultato, visų pirma, reikėtų įsigilinti į problemos priežastis. Jeigu dantimis griežiate dėl susikaupusios įtampos, streso, per didelio darbo krūvio, reikėtų keisti gyvenimo būdą. Tam tikrais atvejais gali prireikti ir psichologo pagalbos. Apsaugoti dantų restauracijas nuo pakartotinų pažeidimų galima nakties metu dėvint specialias plastmasines kapas.

Sąkandžio svarba

Jeigu kankina dažni galvos skausmai, migrena, taip pat vertėtų susirūpinti dantų ir sąkandžio būkle. Esant netaisyklingam sąkandžiui, pažeidžiami žandikaulio sąnariai, o tai gali tapti pasikartojančio galvos skausmo priežastimi.

Burnos ertmės higiena ir dantų priežiūra

Norint išlaikyti gerą burnos sveikatą, yra būtina gerai prižiūrėti dantis ir dantenas. Prasta burnos sveikata gali išprovokuoti lėtinių ligų paūmėjimus ir pabloginti bendrą organizmo būklę. Siekiant išvengti dantų infekcijų, gingivito, skylių, nemalonaus burnos kvapo ar net dantų išrovimo, svarbu išlaikyti gerą burnos higieną. Sugedę dantys - infekcijos židinys. Bakterinės apnašos paveikia dantenas ir aplink esantį kaulą. Dantys gali tapti paslankūs, o ignoruojant simptomus, rizikuojama jų netekti.

Tinkama burnos ertmės priežiūra nereikalauja pernelyg daug laiko ar brangių įrankių. Rūkymas, saldus maistas, nepakankama dantų ir dantenų priežiūra sąlygoja ne tik ankstyvą karieso atsiradimą ir dantų netekimą, bet ir prastą viso organizmo būklę.

Mityba ir dantų sveikata

Dantų ėduonis yra opi problema tiek suaugusiems, tiek vaikams. Negydomas ėduonis laikui bėgant vis didėja, pažeidžia kietąjį danties paviršių ir galiausiai virsta skylute. Dantų kariesui atsirasti būtinas cukrus. Neginčijama tiesa yra, kad cukraus vartojimas labiausiai skatina karieso atsiradimą. Kaskart į burną patekus cukraus, ar jo turinčio maisto, mūsų burnos pH stipriai mažėja, tampa rūgštiniu, ir yra sutrikdoma normali, šarminė, burnos aplinka. Taip pat įtakos turi ir danties atsparumas, burnoje esančių bakterijų kiekis, seilių sudėtis ir vartojamo cukraus buvimo laikas burnoje. Labai svarbus yra saldžių produktų vartojimo laikas ir dažnis.

Kiti fermentuoti angliavandeniai, pavyzdžiui, duona, krekeriai, bananų ir javainiai taip pat nėra visiškai nekalti produktai. Tyrimai rodo, kad vartodami krakmolingą maitą ir šviežius vaisius taip pat rizikuojame susirgti kariesu, tačiau tai nėra patys pavojingiausi produktai. Kariesą stabilizuoja ir profilaktiškai veikia maistas, kuriame gausu fluoro. Jis mažina ėduonies riziką, tačiau visiškai nepašalina dantų ėduonies. Vartodami įvairius, maistingųjų medžiagų prisotintus maisto produktus, ir vengdami cukraus bei krakmolo priartėsite prie sveikų dantų išsaugojimo.

Traškūs vaisiai ir daržovės, pavyzdžiui, obuolių, kriaušių, salierai, morkos, yra puikus užkandis. Kramtymas skatina seilių išsiskyrimą, o šios natūraliai apvalo dantis ir taip juos apsaugo nuo žalingo poveikio. Taip turite nepamiršti vandens! Jo vartoti pakankamai, apie 2-3l per dieną, tačiau nepakeisti jo vaisių sultimis ar gazuotais gaiviaisiais gėrimais. Dauguma jų savo sudėtyje turi fosforo rūgšties, kuri trukdo organizmui įsisavinti kalcį. Vaisių sultys taip pat savo sudėtyje turi cukraus. Gerdami šiuos gėrimus per šiaudelį galite sumažinti kenksmingų medžiagų buvimo laiką burnoje. Becukrė kramtomoji guma, kurioje nėra sorbitolio ar ksilitolio, kramtoma po valgio ar užkandžių taip pat mažina ėduonies atsiradimo riziką. Kramtymo proceso metu padidėja seilių kiekis burnoje, jos padeda dantis išlaikyti sveikus.

Kasdienė burnos higiena

Paprasčiausias būdas pašalinti dantų apnašą - kasdien valyti dantis dantų šepetėliu ir pasta su fluoru. Amerikos burnos higienistų asociacija pataria tai daryti du kartus per dieną ir valymas turėtų trukti ne trumpiau kaip dvi minutes. Kiekvieną dieną, ryte ir vakare valyti švelniai dantis dantų šepetėliu ir tarpdančių siūlu, taip pat stengtis gerti daug vandens, nes kaip ir visam organizmui, dantims yra būtinas vanduo. Tinkamai valydami dantis pašalinsite apnašas ne tik nuo dantų paviršiaus, bet ir nuo dantenų. Norėdami nepakenkti dantų emaliui derėtų naudoti minkštą dantų šepetėlį. Rekomenduojama naudoti dantų pasta su fluoru, rinktis minkštą dantų šepetėlį, keisti jį kas 2- 3 mėn., taip pat po profesionalios burnos higienos procedūrų, persirgus infekcinėmis ligomis.

Dantų šepetėlis turi būti nukreipiamas į danties paviršių taip, kad sudarytų 45˚ kampą su dantenų linija. Judindami dantų šepetėlį pirmyn-atgal bei naudodami sukamuosius judesius kruopščiai nuvalomas kiekvienas dantis. Nepamirštame liežuvio! Šis taip pat turi būti švelniai valomas tuo pačiu dantų šepetėliu ar specialiu liežuvio valikliu du kartus dienoje. Išsivalius dantis patartina 30 min nevalgyti. Kasdienis tarpdančių valymas siūlu padeda pašalinti apnašas ir maisto likučius iš tų vietų, kurių negali pasiekti dantų šepetukas. Vietos po dantenomis arba siauri tarpdančiai puiki vieta apnašoms kauptis ir dantų akmenims formuotis. Kiekvieną dieną būtina naudoti dantų siūlą, tarpdančių šepetėlius.

Profesionali burnos higiena ir profilaktika

Kasdienė individualioji burnos higiena padeda išlaikyti dantis švarius ir pašalina didžiąją dalį apnašų, tačiau vis tiek dalis jų lieka nepaliestų. Tik burnos higienistas gali pašalinti dantų akmenis. Nepašalinti dantų akmenys ir apnašos sukelia ne tik kariesą, bet ir dantenų ligas. Burnos higiena yra žmogaus burnos sveikatos pagrindas, pagrindinis ėduonies ir apydančio ligų profilaktikos metodas. Tai dantų apnašų valymas, naudojant Air - flow metodiką, kai stipri oro, vandens ir medicininės sodos miltelių srovė, nukreipta statmenai danties paviršiui, greitai ir be skausmo nuvalo susikaupusias apnašas. Burnos higienos procedūrą rekomenduojama atlikti kas pusę metų. Tačiau tai priklauso nuo individualios burnos higienos įgūdžių, polinkio kauptis apnašui. Esant periodonto patologijai, dantų higieną reikėtų atlikti kas 3 - 4 mėnesius. Profesionali burnos higiena atliekama odontologo kabinete. Šią procedūrą reikėtų atlikti du kartus per metus.

Profilaktinių vizitų pas odontologą metu atliekamos rentgenogramos tam, kad būtų galima tiksliai diagnozuoti sunkiai matomų paviršių kariesą. Tokių apsilankymų metu taip pat pacientai mokomi tinkamos individualiosios burnos higienos, kartu su burnos higienistu gydytojas duoda rekomendacijas kaip išlaikyti dantis sveikus ir patikslina komplikuotas vietas, į kurias reikia atkreipti didesnį dėmesį. Kadangi dantų gydymas reikalauja nemažai finansinių išlaidų, pastovūs pasitikrinimai gali padėti sutaupyti. Vaikams ir paaugliams rekomenduojama pas odontologą apsilankyti kas šešis mėnesius, nes jie dėl netaisyklingos ir nereguliarios burnos ertmės priežiūros, o taip pat dėl besivystančio organizmo priklauso ėduonies rizikos grupei. Tinkama dantų ir dantenų priežiūra reikalauja minimalių laiko sąnaudų, o reguliarūs apsilankymai pas gydytoją - odontologą ir burnos higienistą garantuoja jūsų dantų ir dantenų puikią būklę.

Įdomūs faktai apie dantis

1. Emalis, jūsų dantis dengiantis viršutinis sluoksnis, yra pati tvirčiausia žmogaus organizme esanti medžiaga.
2. Dantys pradeda formuotis dar prieš gimstant - pieniniai dantys pradeda formuotis kūdikiui dar esant motinos įsčiose.
3. Žmogaus burnoje yra net 4 skirtingi dantų tipai (kandžiai, iltiniai, kapliai ir krūminiai). Kandžių pagalba mes kandame maistą, iltimis jį plėšome. Kaplių ir krūminių dėka yra atliekamas maisto smulkinimo ir traiškymo procesas.
4. Žmonės per visą savo gyvenimą naudojasi dviem dantų komplektais - pieniniais ir nuolatiniais dantimis. Sulaukus nuolatinių dantų, būtina pasirūpinti jų sveikata, nes jie tarnaus visą likusį gyvenimą.
5. Žmogaus dantys yra tokie pat unikalūs kaip ir pirštų atspaudai, nerasite antro žmogaus, kuris turėtų tokius pačius dantis.
6. Per visą savo gyvenimą, žmogaus burnoje pasigamina bemaž 36000 litrų seilių, tai yra pakankamas kiekis, kad būtų užpildyti du dideli baseinai. Seilės atlieka daugybę funkcijų organizme, įskaitant pagalbą virškinimui ir saugo dantis nuo bakterijų burnoje.
7. Vidutiniškai, per gyvenimą, žmogus praleidžia 38,5 dienas dantų valymui.
8. Du trečdaliai danties yra po dantenomis - kaule, tai reiškia, kad matomas tik vienas trečdalis danties ilgio.
9. Dantys nėra kaulai. Galima teigti, kad jie panašūs į kaulus, net yra sudaryti iš kalcio.
10. Žmogus turi mažiausiai 32 nuolatinius dantis. Taigi, mūsų burnoje yra įvairių tipų dantys. Visi jie yra vienodai svarbūs, o tam kad jie būtų sveiki, nepamirškite laikytis tinkamos dantų higienos.

tags: #temos #apie #dantukus

• kas sukelia juodas išmatas
• Kaip pasiruošti kraujo tyrimams vartojant antibiotikus
• kaip laikyti ir šaldyti motinos pieną
• Svarbiausi nėštumo mėnesiai: ką svarbu žinoti?
• Išsami informacija apie Biržų lopšelį-darželį „Genys“