Vaiko globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui. Lietuvoje vaiko globa gali būti laikinoji arba nuolatinė. Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma tada, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti savo vaiku. Nuolatinė globa (rūpyba) taikoma, kai aišku, kad vaikas negalės grįžti į biologinę šeimą.
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - tai laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės mero potvarkiu, o globos trukmė - iki 12 mėnesių, kol vaikui baigsis laikinoji globa.
Įvaikinimas tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus.

Vaiko globėju gali būti ne kiekvienas norintis. Įstatymai numato aiškius reikalavimus, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė. Tapti globėju reiškia ne tik suteikti vaikui namus, bet ir prisiimti rimtą atsakomybę už jo gerovę. Norint tapti vaiko globėju, svarbiausia, kad žmogus būtų atsakingas, patikimas ir galintis užtikrinti vaikui saugią aplinką.
Žmonės, kurie nori tapti vaiko globėjais, turi žinoti, kad jų atsakomybė - ne tik emocinė, bet ir teisinė. Globėjas įsipareigoja ne tik rūpintis vaiku kasdienėje buityje, bet ir užtikrinti jo ugdymą, sveikatos priežiūrą, psichologinį stabilumą. Svarbu suprasti ir tai, kad jei globa yra netinkamai vykdoma, vaiko teisių apsaugos tarnyba gali inicijuoti globėjo nušalinimą. Tad norint globoti vaiką - artimojo ar globos namuose augantį - svarbiausia iš anksto suprasti, kad tai yra teisiškai aiškiai apibrėžtas ir kontroliuojamas procesas.
Įvaikinimo procesas susideda iš dviejų etapų. Pirmasis etapas yra pasirengimas (trunka iki 5 mėnesių). Po jūsų prašymo įvaikinti pateikimo per 20 d. d. atliekamas pirminis vertinimas. Jei pirminio vertinimo metu nenustatoma aplinkybių, dėl kurių jūs negalėtumėte būti įtėviai, esate nukreipiami į globos centrą, kuriame bus vedami globėjų ir įtėvių rengimo kursai. Mokymų trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai. Mokymus sudaro 7 grupinės sesijos ir ne mažiau kaip 2 individualūs susitikimai, tačiau pagal poreikį gali būti organizuojama ir daugiau. Mokymų pabaigoje jums per 10 d. d. pateikiama išvada dėl pasirengimo įvaikinti.
Antrasis įvaikinimo etapas yra galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo laukimas. Laikotarpis, per kurį jums bus pateiktas pasiūlymas įvaikinti, labai priklauso nuo jūsų norimo įvaikinti vaiko amžiaus, sveikatos būklės, socialinės padėties. Kuo lankstesni būsite apsibrėždami norimo įvaikinti vaiko amžiaus ribas, jo sveikatos sunkumus / negalias bei socialinę kilmę, tuo greičiau sulauksite pasiūlymo įvaikinti.

Kai būsimiems įtėviams pateikiamas pasiūlymas įvaikinti, kartu suteikiama rašytinė informacija apie vaiką: jo amžių, sveikatą, socialinę istoriją. Susipažinę su pateikta informacija, būsimieji įtėviai gali parašyti prašymą dėl susitikimo su vaiku. Iš anksto suderinę su vaiko globėju, pasimatyti su vaiku ir galutinai apsispręsti būsimieji įtėviai turi per 30 dienų nuo rašto apie siūlomą įvaikinti vaiką išsiuntimo dienos. Sutikę įvaikinti vaiką ir laukdami teismo, būsimieji vaiko įtėviai gali lankyti vaiką globos vietoje ir megzti su juo ryšį.
Įstatymiškai nėra apibrėžta, kiek kvadratinių metrų turi tekti vaikui, tačiau turi būti sukurtos tinkamos sąlygos gyventi, sukurta asmeninė erdvė, erdvė poilsiui bei žaidimams, higienai. Įtėviai turi gebėti priimti vaiką, net jeigu jis turi mokymosi sunkumų, elgesio, emocinių problemų. Susidūrus su problemomis, svarbu gebėti organizuoti reikalingą pagalbą. Pavyzdžiui, susidūrus su ugdymosi sunkumais kreiptis pagalbos į mokyklos bendruomenę, specialistus. Išgyvenant sunkumus dėl vaiko elgesio, sunkiai valdomų emocijų, kreiptis pagalbos į psichologus. Įtėvių ruošimo programos metu taip pat vertinamas šeimos požiūris į vaikų auklėjimą, jų turimą asmeninę patirtį, gebėjimas tvarkytis su netinkamu vaikų elgesiu.
Teisės aktais nėra reglamentuota, kiek asmuo turi turėti pajamų, kad galėtų įvaikinti. Prioritetas yra vaikui būti įvaikintam pilnoje šeimoje, tačiau vienišiems asmenims išimties tvarka leidžiama įvaikinti.
Taip, globėjams yra skiriama finansinė parama iš valstybės biudžeto. Nuo 2026 metų pradžios padidėjo globos (rūpybos) išmoka šeimoje, šeimynoje, globos centre (pas budintį globotoją) ar šeiminiuose namuose globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams.
Globos (rūpybos) išmokos dydis yra diferencijuojamas pagal vaiko amžių ir poreikius. Kai vaikas yra globojamas šeimoje, šeimynoje ar globos centre (pas budintį globotoją), kas mėnesį mokamas 296 eurų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Išmoka mokama tol, kol vaikas yra globojamas (rūpinamas).
Kai globojamas vaikas sulaukia pilnametystės arba kai globa (rūpyba) pasibaigia dėl jo emancipacijos, taip pat dėl santuokos sudarymo, tuomet jam skiriama 5 550 eurų dydžio išmoka savarankiško gyvenimo pradžiai.
Vaiko laikinosios priežiūros išmoka mokama tais atvejais, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai nustato vaikui apsaugos poreikį ir jis laikinai prižiūrimas ar apgyvendinamas pas giminaičius ar kitus emociškai su vaiku susijusius asmenis. Laikinosios priežiūros išmokos dydis siekia 444 eurus per mėnesį už vaiką, tačiau konkretus sumos dydis priklauso nuo to, kiek ilgai vaikas prižiūrimas.
Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos. Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities.
Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui.
Tikrai ne maža visuomenės dalis mano, jog norint globoti reikia turėti nuosavus namus. Jeigu jūs manote, kad norėdami globoti turite turėti didelį namą ar butą, kuris būtų puikiai įrengtas ir priklausyti jums nuosavybės teise, vadinasi, jūs esate pagautas šio mito. Nesvarbu, ar paauglys ar vaikas, kurį norėtumėte globoti, galioja tos pačios taisyklės - svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams.
Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję šiuo mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Tai ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti. Žinoma, jeigu neturite patirties, tikėtina, kad galite nerimauti. Tačiau nuo pačios pradžios, kai pradėsite lankyti globėjų mokymus, jūs tapsite globėjų bendruomenės dalimi. Globodami vaiką ar jaunuolį, jūs turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas.
Vaiko ir jaunuolio globa, kaip ir tėvystė, yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku. Žinoma, ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus. Tuomet jums reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį - šiam laikotarpiui ypatingai svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu.
Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui ypač pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalbos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui - viskas stos į savas vėžias, nors pagalba ugdymosi srityje gali būti reikalinga intensyvesnė visą globos laikotarpį.
Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje. Tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko.
Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai be abejonės kelia įtampą ir stresą. Be to, vaikas išgyvena ir buvusios aplinkos netektis - auklėtojų, draugų, mokyklos, savo kiemo ir t.t. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi.
Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę. Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti. Jeigu jūsų šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos jūsų namuose.
Aptardami paauglių globos perspektyvą, daugelis žmonių nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams. "Ką daryti, jei vyresnis globojamas vaikas darys blogą įtaką mano jaunesniems vaikams?" Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose. Šeimos liudija apie tai, kaip vyresni vaikai mokė savo globotinius brolius ir (arba) seseris, kaip padėti namuose, bendrauti su suaugusiaisiais, kaip skaityti ir pan. Labai svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - jų poreikiai nėra globa šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą.
Pageidaujantis globoti asmuo turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos valstybės vaiko teisių apsaugos įstaigą, kad ji galėtų susisiekti su vaiko pilietybės valstybės kompetentingomis institucijomis. Vaiko gyvenamosios vietos valstybės teismas gali svarstyti vaiko įkurdinimą kitoje valstybėje prieš tai pasikonsultavęs su tos valstybės atsakingomis institucijomis.
Lietuvoje tarptautinė globa nustatyta Europos Tarybos reglamentu Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (2003), taip pat Nuo vaiko ir jo tėvų teisinio statuso priklauso, ar vaikas gali būti globojamas užsienio valstybėje.
Vaikas gali būti globojamas užsienio valstybėje, jei vaiko tėvams yra apribotos teisės arba taikytas atskyrimas ir teismo sprendimu jam nustatyta nuolatinė globa. Jei užsienio valstybės ar užsienyje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis nori globoti vaiką iš Lietuvos, jis turi tiesiogiai kreiptis į valstybės, kurioje nuolat gyvena, vaiko teisių apsaugos įstaigą dėl jo kaip globėjo įvertinimo bei sutikimo dėl vaiko įkurdinimo toje valstybėje.
Kai užsienio valstybėje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai nesirūpina savo vaiku ir tos valstybės vaiko teisių apsaugos įstaigos nusprendžia vaiką paimti iš šeimos, Lietuvos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bendradarbiauja su tos valstybės vaiko teisių apsaugos įstaiga, tarpininkauja ir ieško vaiko artimų gimaičių, galinčių ir norinčių globoti vaiką Lietuvoje.
Norėdami tapti globėju, pirmiausia turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Pageidaujantis globoti asmuo turi pateikti šiuos dokumentus: Prašymą, Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Medicininę pažymą (forma Nr. 046/a) - savo ir visų kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų.
