Tarpvietės Kirpimas ir Plyšimai Gimdymo Metu: Gijimas, Komplikacijos ir Prevencija

Gimdymo traumos: tarpvietės plyšimai ir epiziotomija

Kūdikio gimimas paprastai kiekvienai moteriai būna įsimintiniausias, labiausiai jaudinantis ir gyvenimą keičiantis įvykis. Net jei gimdymas ir buvo sklandus moterims, kurios natūraliu būdu gimdė pačios, gali susilpnėti tarpvietės audiniai, išplatėti makštis, atsirasti jos sienelių pokyčių.

Dar daugiau nemalonių pojūčių patiria moterys, kurioms gimdant įvyko tarpvietės plyšimas arba buvo atlikta epiziotomija (tarpvietės kirpimas). Anksčiau epiziotomija buvo įprasta gimdymo dalis, manyta, kad tai padeda išvengti didesnių makšties plyšimų gimdymo metu, o gijimas - greitesnis nei po natūralių įplyšimų.

Tačiau pastaraisiais metais atlikti tyrimai rodo, kad epiziotomija šių problemų išvengti nepadės. Atvirkščiai, medikai tvirtina, kad epiziotomija kaip tik gali padidinti makšties plyšimų tikimybę, nes pro įkirptą vietą slenkanti vaisiaus galvutė kaip tik gali pagilinti žaizdą. Šiandien epiziotomija rekomenduojama tik tam tikrais atvejais.

Epiziotomijos tipai

Mediolateralinė epiziotomija

Tai dažniausiai atliekamas įkirpimas kerpant 45-60 laipsnių kampu nuo makšties įeigos vidurinės linijos į kairę arba dešinę tarpvietės pusę.

Medialinė epiziotomija

Kerpama nuo makšties įeigos žemyn išilgai vidurio linijos. Pjūvio dydis - apie 2,5 cm. Svarbu žinoti, kad po medialinės epiziotomijos gali grėsti IV laipsnio makšties plyšimas, kuris tęsiasi per išangės sfinkterį ir į tiesiąją žarną dengiančią gleivinę.

Statistika ir praktika Lietuvoje

Pagal Higienos instituto skelbiamus oficialius statistinius duomenis, Lietuvoje 2019 m. tarpvietės plyšimai buvo siuvami 36% natūraliais takais gimdžiusių moterų.

Tačiau išryškėja ženklūs skirtumai tarp Vilniaus ir Kauno regionų (perinatologinių centrų):

• Vilniaus perinatologiniame centre (jam priklauso Vilniaus ir Panevėžio grupių ligoninės) tarpvietės kirpimo procedūra atlikta 32% moterų (40% nuo gimdžiusių natūraliais takais).
• Kauno centre (Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių grupių ligoninės) - 17% moterų (21% nuo gimdžiusių natūraliais takais).

Tuo tarpu plyšimų skaičius išlieka beveik toks pat abiejuose regionuose: 37% Kauno ir 36% Vilniaus regione. Toks netolygus tarpvietės kirpimų pasiskirstymas suponuoja egzistuojant skirtingas ligoninių praktikas, dėl kokių priežasčių ir aplinkybių yra atliekama ši procedūra.

Neretai intervencijų kiekį galima sieti su stacionaro lygiu: kuo komplikuotesnius gimdymus stacionaras gali priimti, tuo daugiau intervencijų paprastai jame atliekama. Tačiau epiziotomijos skaičiaus skirtumo tarp regionų tai nepaaiškina, kadangi abu regionai turi po trečio lygio stacionarą ir po kelis antro lygio stacionarus. O tuo labiau, plyšimų kiekis vis tiek lieka toks pat, nepriklausomai nuo to, kiek kirpimų atliekama. Neišvengiamai kyla klausimas, kodėl vienoje Lietuvos dalyje moterys šią intervenciją patiria kone dvigubai dažniau nei kitoje.

Suprantama, jog yra situacijų, kuomet epiziotomija ir tarpvietės susiuvimas yra neabejotinai reikalinga, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į su šiomis procedūromis susijusius svarbius aspektus, tokius kaip informuoto sutikimo gavimas prieš atliekant intervenciją bei efektyvus nuskausminimas procedūros atlikimo metu.

„Mano gimdymas“ 2019-2020 m. apklausos duomenimis, 22% moterų, kurioms buvo siuvama tarpvietė, negavo efektyvaus nuskausminimo - joms procedūra buvo skausminga. Taip pat 12% moterų jautė skausmą epiziotomijos metu. Iš moterų, kurioms buvo kerpama tarpvietė, 40% atvejų joms nebuvo paaiškinta intervencijos esmė ir/ar jos nedavė sutikimo tai daryti, o tarpvietė siūvama be paaiškinimo ar sutikimo - 28% atvejų. Visa tai gali turėti reikšmingos įtakos moterų subjektyviai gimdymo patirčiai.

Daugiau kaip pusė pirmą kartą gimdančių moterų susiduria su šia procedūra.

Gijimo procesas ir priežiūra po gimdymo

Gimdyves labiausiai vargina laikotarpis po epiziotomijos. Diskomfortas laikui bėgant turėtų mažėti, tačiau labai svarbu įvertinti individualumą, nes gijimo patirtys skiriasi.

Asmeninės patirtys ir gijimo laikas

Viena moteris pasidalino: „Mane prakirpo šoniniu kirpimu (nuo makšties link vieno žanduko, kažkaip įstrižai). Išdrįsau atsisėsti ant vieno žando maždaug po savaitės, ant abiejų atsargiai - po dviejų. Dabar yra 3 savaitės po gimdymo, o siūlė atrodo kaip frankenšteino randas: sukietėjęs toks, rausvas, siūlai dar styro, nors sakė - tirpstantys, nebeskauda, bet jaučiasi dar tempimas. Kelios siūlės iškrito dar ligoninėj, buvo netvirtai sukabintos, tai toje vietoje išvis atrodo tarpas ir liko.“ Moterys dažnai nerimauja dėl rando išvaizdos, pavyzdžiui, palygindamos jį su cezario pjūvio rando atrodymu.

Kita moteris dalijasi skausminga patirtimi: „Mano atveju po pirmo gimdymo buvau labai giliai prakirpta, labai suplysusi, vien tik siuvimas truko apie valandą. Jaučiausi klaikiai, skaudėjo, kad net negalėjau apsieiti be nuskausminamųjų. Dar priedo ligoninėj pasigavau infekciją, tas visas reikalas užpūliavo, siūlės ištirpo, randas išsižiojo. Gydė mane ir antibiotikais, ir tepalais ir Octeniseptu purškiau. Galiausiai tik po 4 savaičių galėjau sėdėt, o viskas sugijo po gerų 9-10 savaičių. Tiek pat laiko ir kraujavau. Randas matosi, bet nebaisus.“ Tačiau po antro gimdymo patirtis buvo geresnė: „Po antro gimdymo buvau vėl prakirpta, bet gydytojai buvo informuoti apie infekciją po pirmo gimdymo, tai labai rūpinosi. Parvažiavus namo purškiau Octeniseptu, dažnai prausiausi ir jau po 2,5 savaičių sėdėjau. Ir šiaip viskas daug greičiau sugijo ir kraujuot nustojau po 4-5 savaičių.“

Plyšimai taip pat gali būti skausmingi, tačiau gijimas gali vykti ir greičiau: „Plyšau labai nedaug, giliai, sukabino keliom siūlėm. Sėdėt galėjau iš karto. Einant į WC buvo nejauku, kad iširs. Po savaitės jau nė kiek neskaudėjo, nustojau jausti randuką ir drąsiai bet kaip sėst - po mėnesio. Siūlai ištirpo ir iškrito po poros savaičių. Gijo gražiai, jokių pūliavimų.“ Kita moteris, plyšusi nedaug (2 laipsnio plyšimas, siūta vientisiniu siūlu), sėdėjo nuo pat pirmos dienos, o skaudėti nustojo po maždaug 1,5 savaitės. „Aš ir po antro gimdymo suplysau, bet daug (plyšo gimdos kaklelis ir šlapimtakis). Susiuvo nelabai gražiai. Labai gerai padėjo tepalas Traumeel ir Octenisept purškiklis. Sėdėt galėjau jau po 1,5 savaitės, paskutiniai siūlai ištirpo po 7 savaičių. Kraujuoti nustojau po 6 savaičių.“

Tarpvietės priežiūra gijimo laikotarpiu

Klinikose paprastai liepiama prilaikyti žaizdą švariai ir niekuo netepti. Tačiau, pradėjus jausti diskomfortą, moterys dažnai ieško papildomų priemonių. Viena moteris naudojo Tantum Rosa, tepė Baneocino tepalu (ginės patarimu), po to tik Octeniseptu purškėsi. Ji paminėjo: „Manau, jei būčiau nuo pradžių Octeniseptu purškusis, gal būtų greičiau užgiję viskas!“

Labai svarbu palaikyti švarą: „Žaizdą reikėtų kiekvieną vakarą praplauti kalio permanganato tirpalu, bet nestipriu (šviesiai avietinės spalvos), įsidėti į makštį, kurioje yra siūlė, gausiai sudrėkintą vata betadine tirpalu. Jis dezinfekuoja ir padeda greičiau gyti žaizdai.“ Kaskart po šlapinimosi ar tuštinimosi būtina apsiplauti. Kai kurios moterys, eidamos šlapintis, pildavo vandenį, kad skiestų šlapimą, taip patarė gydymo įstaigoje.

Vaistinėse galima rasti skausmą malšinančių ar gijimą skatinančių kremų ir tepalų. Itin naudingos yra oro vonios. Buvusi kirpta moteris pasakojo: „Po kiekvieno WC ploviausi pakaitom su muilu arba kalio permanganato tirpalu. Dariausi oro vonias ir neleisdavau tai vietelei susti. Sugijo žaizdelė ir siūlai iškrito maždaug 2 sav. po gimdymo.“ Diskomfortas laikui bėgant turėtų mažėti. Stumdamos vaisių gimdyvės turėtų vengti gulėti ant nugaros.

Ilgalaikės komplikacijos ir randų įtaka

Kiekviena moteris sugijus randui ir nebejaučianti tiesioginio skausmo ar judesių ribojimo ima visa širdimi džiaugtis naujuoju šeimos nariu ir net pamiršta apie prieš tai buvusį diskomfortą. Iki tol, kol atsiranda tam tikri neaiškūs ir be priežasties pasirodę skausmai, įtampos ar diskomfortai. Jie gali pasireikšti praėjus keliems mėnesiams, pusmečiui ar net metams po gimdymo.

Dažniausiai ima mausti apatines galūnes, atsiranda kojos skausmas, čiurnos maudimas, pėdos veržimas. Kojose juntamas tarsi rytinis sunkumas. Dažniausiai šie pojūčiai jaučiami vienoje pusėje ir, kaip taisyklė, toje, kurioje buvo atliktas kirpimas (epiziotomija). Gali atsirasti pilvo preso atonija (išsipūtęs pilvas), nugaros skausmai, įtampa tarp menčių ar kakle. Būdingas kryžkaulio, uodegikaulio skausmas.

Neretai tai yra kūno kompensacinės reakcijos į randą ir dėl jo normaliai negalinčius funkcionuoti pažeistus raumenis, fasciją. Net praėjus daug laiko ir sugijus randui, kūnas šią vietą nori „aplenkti“. Jį saugodamas neatlieka anksčiau vykdytos funkcijos. Nesibaiminkite pati įvertinti, ar liečiant randas yra jautrus, truputį spustelėjus - skausmingas, ar jis paslankus. Esant bent vienam iš minėtų simptomų, būtina kreiptis į specialistą ir įvertinti, ar randas po atliktos epiziotomijos turi įtakos jūsų kūnui ir biomechanikai. Siekiant tai sužinoti, atliekamas individualus būklės vertinimas, raumenų testavimas, kiti ortopediniai, neurologiniai ir kineziologiniai testai.

Rando korekcija

Pogimdyminiai tarpvietės defektai gali būti šalinami atliekant chirurginę operaciją, kurios metu taikoma bendrinė arba vietinė nejautra (dažniausiai kai šalinamas tik randas). Tai yra gana populiari operacija. Norint, kad būtų atliktas pogimdyminių tarpvietės defektų šalinimas, pradžioje reikia apsilankyti ir pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu ginekologu. Norint, kad pooperacinis laikotarpis būtų sklandus, svarbu laikytis operaciją atlikusio gydytojo nurodymų.

Kirpimas ar plyšimas: kas geriau?

Tai yra nuolatinė diskusija tarp kineziterapeutų ir ginekologų. Visgi raumenų, raiščių ir kitų audinių specialistai pagrindžia natūralų pasirinkimą. Manoma, kad geriau rinktis natūralų plyšimą nei kirpimą, nes kirpimo metu lygiai taip pat galioja tikimybė plyšti, kadangi tarpvietės audinys yra pilnai ištemptas.

Galima įsivaizduoti medžiagos audinį: jį ištempus ir šiek tiek įkirpus išlieka galimybė plyšimui. Todėl geriau laikytis natūralaus organizmo proceso, kadangi yra tikimybė, kad nebus jokio plyšimo (žinoma, atmetant ginekologinius sprendimus, gelbstint gyvybę, t.y. gydytojo sprendimus). Kažkas paaiškino, kad tarpvietė yra taip sukurta, kad plyšus lengvai sugytų, o kirpimas dažnai būna gilesnis, visiškai tiesus ir neseka natūralia linija odoje/tarp raumenų, kuri natūraliai plyštų. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl kai kurios šalys atsisakė nuolatinio kirpimo.

Prevencija ir gimdymo pozos

Lengvas faktas, kuris padėtų Lietuvos gimdyvėms palengvinti gimdymų lengvumą ir traumas: „Plyšimų tikimybė tupint sumažėja iki minimumo.“ Lyginama Europos ir Afrikos kultūros. Tyrimais įrodyta, kad Afrikos žemyne dubens dugno disfunkcija ir patologijų po gimdymo yra ženkliai mažiau, palyginus su Europos kultūra. To priežastys yra kelios:

• Tuštinimasis ir šlapinimasis vyksta tupint dėl tupimų tualetų. (DAŽNIAU TUPĖTI)
• Meldimosi metu yra klūpėjimo pozicija, kuomet dubuo yra aukščiau nei pečiai ar krūtinė. (INVERSIJOS NĖŠTUMO METU)
• Gimdymai vyksta tūpėjimo ir klūpėjimo pozose. (TEISINGA GIMDYMO POZA)
• Mažiau sėdimo pasyvumo ir kultūriškai moterys dažniau šoka pilvo šokius. (BUITIES ERGONOMIJA IR LAIKYSENA)

Mūsų kasdienybė nedraugiška natūraliam gimdymui, tad kiek įmanoma įtraukite korekcinių treniruočių, tokių kaip dubens dugno pratimai, į savo kasdienybę.

tags: #tarpvietes #kirpimas #gimdymo #metu

• Arklio tepalo rizika nėštumo metu
• Skelbimų apžvalga: Bugaboo vežimėliai
• Sužinokite apie vaikiškus traktorius
• Viskas apie apgyvendinimą globos namuose
• Bonaparto palikuonys