Nėštumo metu kraujavimas gali būti viena iš labiausiai nerimą keliančių patirčių būsimoms mamoms. Nors kartais tai gali būti visiškai nekenksmingas reiškinys, kitais atvejais jis gali signalizuoti rimtas komplikacijas. Todėl labai svarbu suprasti, kada kraujavimas yra „normalus“ nėštumo reiškinys, o kada tai - aiškus pavojaus ženklas.
Kraujavimas pirmuoju nėštumo trimestru yra gana dažnas reiškinys - jį patiria apie 15-25 % nėščiųjų per pirmąsias 12 nėštumo savaičių. Pirmosios 12 nėštumo savaičių yra intensyviausių pokyčių metas moters organizme. Embrionas tvirtinasi, formuojasi placenta, o hormonų lygis drastiškai kinta. Būtent dėl šių priežasčių pirmasis trimestras pasižymi didžiausiu kraujavimo atvejų dažnumu.
Akušerė-ginekologė dr. Dovilė Ramanauskienė pabrėžia: „Kiekvienas nėštumo metu pasirodęs kraujavimas yra svarbus. Kartais tai - normos ribose, tačiau bet kokiu atveju jį turi įvertinti specialistas.“
Kraujavimu vadinamas bet koks kraujo pasirodymas iš makšties nėštumo laikotarpiu, nepriklausomai nuo kiekio. Tai gali būti:
Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į spalvą, bet ir į:
Nors kraujas nėštumo metu visada sukelia stresą, tam tikrais atvejais jis gali būti visiškai fiziologinis. Tai nereiškia, kad tokį kraujavimą galima ignoruoti, tačiau dažnai tai nėra pavojus nei mamai, nei vaisiui. Tokiais atvejais svarbu stebėti savo savijautą ir pasitarti su gydytoju, tačiau neretai pakanka tiesiog stebėjimo.
Vienas iš dažniausių “netikėto” kraujo pasirodymo atvejų yra ankstyvas nėštumo etapas - kai embrionas įsitvirtina gimdos gleivinėje. Tai gali įvykti maždaug 6-12 dieną po pastojimo. Toks kraujavimas būna labai lengvas, rausvos ar rusvos spalvos, dažniausiai be skausmo ir trunka tik vieną ar dvi dienas. Daug moterų jį supainioja su silpnomis mėnesinėmis ir net nežino, kad jau laukiasi.

Nėštumo metu gimdos kaklelis tampa labiau krauju aprūpintas ir jautresnis. Dėl to net nedidelis mechaninis dirginimas - pavyzdžiui, lytiniai santykiai - gali sukelti lengvą kraujavimą. Paprastai tai nėra pavojinga, jei kraujas pasirodo tik kartą, nėra skausmo ar kitų nemalonių simptomų, o išskyros greitai išnyksta.
Kai kurioms moterims jau prieš nėštumą būna nustatyta gimdos kaklelio ektopija (vadinamoji erozija), kuri nėštumo metu gali kraujuoti dažniau. Tai dažniausiai paviršinis pakitimas, kuris neturi įtakos nėštumo eigai, tačiau vertas gydytojo stebėjimo.
Nėštumo metu viso organizmo kraujotaka padidėja, ypač mažajame dubenyje. Kai kuriais atvejais net intensyvesnis sportas, ilgesnis stovėjimas ar karštas dušas gali sukelti silpną vienkartinį kraujavimą. Tai dažniausiai būna nestipru, trumpalaikė ir išnyksta be pasekmių.
Gydytoja akušerė-ginekologė dr. Ramanauskienė komentuoja: „Švelnus, trumpalaikis kraujavimas be skausmo ir kitų simptomų - ypač pirmąjį trimestrą - dažnai būna nekenksmingas. Bet net jei įtariate, kad tai „tik implantacija“, verta pasitarti su gydytoju - kad neliktų jokių abejonių.“
Ne kiekvienas kraujavimas yra „normalus“ - kai kuriuose atvejuose jis gali būti rimtas įspėjimas apie nėštumo komplikacijas ar net gyvybei pavojingas signalas. Svarbiausia - reaguoti greitai, ypač jei kraujavimas pasireiškia kartu su skausmu, silpnumu ar karščiavimu.
Vienas dažniausių priežasčių, kodėl kraujavimas tampa rimtu ženklu, yra persileidimo rizika, ypač pirmąjį trimestrą. Tokiu atveju kraujas gali būti šviesiai raudonas arba tamsesnis, jo kiekis kinta - nuo dėmelės iki gausesnio tekėjimo. Dažnai jį lydi spazminis skausmas, sunkumas apatinėje pilvo dalyje arba nugaros srityje. Nors ne visada tai baigiasi persileidimu, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kad būtų įvertinta situacija.
Kai nėštumas nutrūksta iki 24-os savaitės, tai vadinama persileidimu. Deja, persileidimą patiria apie 20 proc. besilaukiančių moterų. Dažniausiai persileidimas nėra susijęs su motinos veikla - jį paprastai iššaukia vaisiaus vystymosi ypatumai. Jei kūdikis neturi užtektinai chromosomų - tai yra, „statybinės medžiagos“ - jis tinkamai nesivysto, todėl ir įvyksta persileidimas. Persileidimą taip pat gali sukelti problemos su placenta, užsitęsę būsimos motinos sveikatos sutrikimai, infekcija, gimdos struktūros problemos arba susilpnėjęs gimdos kaklelis.
Persileidimo simptomai:
Kai kuriais atvejais besilaukiančios moterys nepatiria nė vieno iš išvardytų simptomų - tiesa, kartais tiesiog nebepasireiškia jų įprasti nėštumo simptomai.
Jei apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina ne gimdoje (dažniausiai - kiaušintakyje), tai vadinama negimdiniu nėštumu. Pirmasis jo požymis gali būti nežymus kraujavimas kartu su stipriu vienpusiu skausmu ar net alpimu. Tai pavojinga būklė, kuri gali kelti grėsmę gyvybei, todėl net menkiausias įtarimas turi būti tiriamas nedelsiant.
Kai apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie išorinės gimdos sienelės, dažniausiai kiaušintakyje, tai vadinama ektopiniu arba negimdiniu nėštumu. Tai taip pat gali sukelti kraujavimą, ir gali netgi baigtis mirtimi. Paprastai vaisius tokiu atveju šalinamas medikamentais arba atliekant operaciją. Ektopinio nėštumo simptomai dažniausiai pasireiškia tarp ketvirtos ir dvyliktos nėštumo savaitės.
Kiti negimdinio nėštumo simptomai be kraujavimo gali būti tokie:

Antroje nėštumo pusėje, ypač trečiame trimestre, kraujavimas gali būti susijęs su placentos problemomis. Jei placenta atšoka nuo gimdos sienelės anksčiau laiko arba yra įsitvirtinusi per arti gimdos kaklelio (placenta praevia), tai gali sukelti gausų, kartais neskausmingą kraujavimą. Toks kraujavimas visada reikalauja gydymo ligoninėje - tai ne tik grėsmė mamai, bet ir vaisiaus gyvybei.
Placentos pirmeiga yra nėštumo patologija, kai placenta yra prisitvirtinusi apatiniame gimdos segmente, arčiau gimdos kaklelio. Jei gimdos kaklelis pradeda atsiverti arba gimda susitraukinėja, nėščioji gali pradėti kraujuoti. Dėl gausaus kraujavimo ir hemoraginio šoko gali kilti pavojus moters gyvybei.
Placentos atšoka (atsiskyrimas) - reta, iki 1-2 % visų nėštumų, pasitaikanti sutrikimas, kai placenta nuo gimdos sienos atsiskiria dar negimus kūdikiui. Tai gali nutikti dėl traumų, aukšto kraujospūdžio ar be aiškios priežasties. Tai sukelia pavojų vaisiui, nes nutrūksta deguonies tiekimas.
Lytinių organų infekcijos - tiek bakterinės, tiek virusinės - gali sukelti kraujavimą dėl sudirgusios gleivinės ar gimdos kaklelio pakitimų. Dažnai kartu pasireiškia ir kiti simptomai: nemalonus kvapas, niežulys, deginimas, skausmas lytinių santykių metu. Tokiais atvejais reikalingi tyrimai ir gydymas, nes kai kurios infekcijos gali paveikti ir vaisių.
Kaip aiškina akušerė-ginekologė dr. Ramanauskienė: „Kuo vėlesnis nėštumo laikotarpis, tuo atsargiau reikia vertinti kraujavimą. Net jei skausmo nėra, tai gali būti rimtų komplikacijų pradžia. Svarbiausia - neignoruoti.“
Kraujavimas nėštumo metu - tai ne tas signalas, kurį galima tiesiog „paleisti pro ausis“. Net jei jaučiatės gerai, kraujas visada reikalauja dėmesio ir stebėjimo, o kai kuriais atvejais - skubios reakcijos. Kuo anksčiau išsiaiškinama priežastis, tuo daugiau ramybės ir saugumo tiek motinai, tiek kūdikiui.
Pirmiausia - nepanikuokite. Vienkartinis silpnas kraujavimas ne visada reiškia grėsmę. Atsargiai apžiūrėkite apatinius arba naudokite įklotą, kad galėtumėte stebėti kraujavimo spalvą, kiekį ir trukmę. Nenaudokite tamponų ir nesimylėkite, kol priežastis nėra aiški.
Jei jaučiate tik minimalų kraujavimą ir nėra skausmo, tai gali būti susiję su nekenksmingomis priežastimis. Tačiau jei kraujas intensyvėja, pasireiškia spazmai, pilvo ar nugaros skausmas, silpnumas ar svaigulys, būtina elgtis greitai.
Net jei atrodo, kad tai „tik dėmelė“, visada verta paskambinti gydytojui ar nėščiųjų priežiūros specialistei. Jie įvertins, ar reikia atvykti apžiūrai, atlikti echoskopiją ar papildomus tyrimus. Svarbu būti nuoširdžiai - pasakykite, kokia buvo spalva, kiekis, ar kraujavimas kartojosi, ar yra lydinčių pojūčių.
Jei kraujavimas gausus, tęsiasi ilgiau nei kelias valandas arba jį lydi skausmas, galvos svaigimas, blyškumas, šaltas prakaitas, nedelsdami vykite į priėmimo skyrių. Geriau reaguoti greičiau, nei praleisti svarbų momentą.
Nors ne kiekvienas kraujavimas nėštumo metu yra pavojingas, yra situacijų, kai laikas tampa lemiamas. Jei pasireiškia tam tikri simptomai kartu su krauju, svarbu nedelsti nė minutės - nes net ir kelios valandos gali turėti įtakos nėštumo eigai ar net gyvybei.
Kreipkitės į gydytoją ar vykite į ligoninę nedelsiant, jei:
Gydytoja dr. D. Ramanauskienė aiškina: „Kraujavimas trečiame trimestre visada yra skubi būklė - net jei nėra skausmo. Geriau atvykti ir būti išsiųstai namo, nei praleisti placentos atšokimą.“
Taisyklė paprasta: jeigu kyla bent menkiausia abejonė - kreipkitės. Geriau sulaukti profesionalo nuraminimo, nei rizikuoti nežinant, kas vyksta su jūsų kūnu ir kūdikiu.
Gydytojas gali rekomenduoti atlikti ultragarsinį tyrimą ir fizinę apžiūrą, kad nustatytų kraujavimo priežastį. Jis taipogi gali rekomenduoti atlikti laboratorinius kraujo tyrimus. Visada geriausia laikytis gydytojo specialisto rekomendacijų. Daugeliu atvejų gydytojas gali rekomenduoti tausojantį režimą. Taipogi gali padėti ribojimas intensyvių fizinių pratimų ar sunkių daiktų kėlimo.

