Taisyklės darželio auklėtojams: nuo adaptacijos iki bendradarbiavimo

Pirmosios dienos darželyje yra itin svarbios, nuo jų gali priklausyti, kaip vaikas toliau jausis naujoje aplinkoje ir kaip joje adaptuosis. Tad ruošdami savo atžalas darželiui, tėvai turėtų pagalvoti ne tik apie naujus batukus ar striukę, bet ir vaiko psichologinį pasiruošimą. Žinoma, ir savo.

Adaptacija yra individuali. Ji priklauso ne tik nuo vaiko amžiaus, bet ir nuo prieš tai vyravusio gyvenimo būdo. Anot specialistės, jei tėvai ir vaikas gyveno gan uždarą gyvenimą, laiką leido tik su pačiais artimiausiais žmonėmis, rečiau lankydavosi viešose susibūrimo vietose, vaikas nebuvo paliekamas net kelioms valandoms seneliams - jam priprasti prie darželio aplinkos gali būti šiek tiek sunkiau. Ir čia tėvams nereikėtų stebėtis ar dramatizuoti, o visa tai priimti ramiai ir natūraliai.

Be to, labai dažnai vaikai verkia darželyje tik prie tėvų, o kai tėvai išeina - jie nurimsta. Tad jei mama ar tėtis nerimauja, geriau pastovėti kelias minutes už durų ir palaukti, kol nebegirdės verksmo. Taip ir tėvams bus lengviau.

„Svarbiausia tėvų šypsena, padrąsinimas. Rami reakcija į ašaras, griuvimą ant žemės ar net mušimąsi. Neguosti vaiko ir jokiu būdu nesakyti, jog „oi, kaip gaila, kad turiu tave palikti“. Tuomet vaikas galvos, jog darželis yra kažkoks baubas ar net bausmė“, - pasakoja pedagogė.

Kur kas lengviau priprasti bus, jei tėvai nemeluos. Nesakys, jog tuoj sugrįš, o duos žodį ir jo laikysis. Pavyzdžiui, pažadės ateiti pasiimti po vakarienės.

Taip pat I. Keliauskienė pataria prieš pradedant lankyti darželį sužinoti apie įstaigoje vyraujančią rutiną: kada vaikai valgo, miega, žaidžia, ir jau prieš tai vaiką pratinti gyventi tokiu ritmu.

Būti ar nebūti?

Lengviau pasilikti padės trumpas ir aiškus atsisveikinimas. Įvedimas į grupę už rankos, o ne nešimas ant rankų. Greitas tėvų išėjimas. Be to, patariama, kad į darželį atvestų kiekvieną dieną tas pats artimas žmogus.

I. Keliauskienė pastebi, jog kartais tėvai, o ypač mamos, daro klaidą - nori pirmąsias savaites būti nuolat kartu su vaiku darželyje, manydamos, jog vaikas taip greičiau adaptuosis: „Tai didžiulė klaida. Kai tėvai atveda pas mus į darželį vaikus, patariame pabūti pirmas tris dienas ir tik trumpą laiką. Jau pirmąją dieną palikti vaiką bent kelioms valandoms pabūti vienam grupėje su naujaisiais draugais ir auklėtojomis. O kodėl klaida būti nuolat su vaiku? Todėl, kad po kažkurio laiko mama ar tėtis turės išeiti. O tada vaikui bus tragedija. Sugrius jo įsivaizdavimas apie naująją aplinką. Kad čia jis bus su draugais, auklėtoja ir mama. Tada viskas prasidės iš naujo. Ir priprasti gali būti dar sunkiau nei pradžioje.“

Tobulas amžius

Amžinasis klausimas - kada gi pradėti leisti vaiką į darželį? Psichologė teigia, jog rekomenduojama kažkuriuo metu iki 4 metų. Vyresniam vaikui pradėti pirmą kartą lankyti darželį būtų sunku. Čia atsiranda daugiau problemų. Vyresnis vaikas jau daugiau savinasi daiktus, nėra linkęs dalintis, dėl to gali šalintis kiti vaikai.

„O kokio amžiaus anksčiausiai pradėti lankyti geriausia - sunku pasakyti. Tai vėlgi individualu. Vokietijoje skatinama kuo greičiau pradėti lankyti darželį. Ten priimami net nevaikščiojantys vaikai. Mes į savo ugdymo įstaigas priimame jau vaikščiojančius vaikus, kuomet vaikas jau yra daugiau savarankiškas“, - sako I. Keliauskienė.

Taip pat pašnekovė akcentuoja, jog svarbus ir darželio grupės dydis. 3-4 metų vaikas gali eiti ten, kur daugiau vaikų. 1,5 - 3 metų vaikams geriau mažesnėje grupėje, kurioje 10-15 vaikų.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis?

Vaikų psichologė teigia, jog geriausias darželis tas, kuris patinka vaiko tėvams. Jei vaikas girdės gerus atsiliepimus apie tą įstaigą - jausis kur kas geriau. Bet čia tėvams svarbu taip pat neapsigauti ir labiau atkreipti į kelis dalykus, kurie galbūt atrodo ne tokie svarbūs, kokie yra, išties:

„Daugelis nori, jog jų atžalų ugdymo įstaigose būtų kuo daugiau ir įvairesnių žaislų. Aš sakyčiau, kad to nereikia. Ir tiek mūsų darželis, tiek užsienio praktika rodo ką kitą. Darželyje kaip tik turi būti kuo mažiau žaislų, bet kuo daugiau žaidimų. Juk ką veiks per dienas auklėtojos, jei vaikai stumdys vežimėlius ir mašinėles?“

Specialistė teigia, kad pedagogės turi užsiimti su vaikais maksimaliai - su jais piešti, lipdyti, skaityti, tyrinėti, šokti, vaidinti, sportuoti.

Dar vienas dalykas, apie kurį tėvai galbūt nepagalvoja arba nesureikšmina - ar yra atskira patalpa miegui? „Per visą darbo praktiką su vaikais ir konsultacijas su imunologais galiu drąsiai teigti, jog atskira patalpa miegui yra kelias ne tik į kokybišką miegą be jokių trukdžių, bet ir ligų prevencija. Nes juk vaikai miegodami toje pačioje patalpoje, kur žaidžiama ir valgoma, miego metu susiduria su kur kas daugiau bakterijų ir virusų, patalpos yra sunkiau vėdinamos ir valomos. Dėl to savo darželiuose tam skyrėme didelį dėmesį, kad kiek įmanoma sumažintume sergamumą ir alergijų riziką“, - savo mintimis dalinasi I. Keliauskienė.

Auklėtojos darbas: specifika ir atsakomybė

Visuomenėje daug kalbama apie pedagogą-mokytoją, dirbantį mokykloje, tačiau rečiau yra minimas ikimokyklinės įstaigos pedagogas - darželio auklėtojas. Daugelis mano, kad darželyje dirbantys auklėtojai tik „žaidžia“ ir nieko neveikia, tereikia aprengti, nurengti, paguldyti, paskaityti pasakėlę ir pakeisti šlapias kelnaites mažiesiems. Tačiau taip manyti - klaidinga nuomonė.

Darželio auklėtojos darbas - tai kasdieninio gyvenimo buitis su žaidimais, kūrybiniais darbais ir šventėmis vaikams. Kiekvieną dieną darželio grupėje žaidžia apie dvidešimt vaikų (būna ir daugiau). Kiekvienas vaikas yra išskirtinis, nepakartojamas, kiekvienas nori gauti dėmesio, kiekvienas pasakoja, skundžiasi ar žaisdamas džiūgauja.

Kiekvieną rytą darželio auklėtojams yra paliekamas didžiausias šeimos turtas - vaikas, su kuriuo dirbdama auklėtoja pritaiko savo profesinius gebėjimus, žinias, įgūdžius. Gera auklėtoja kiekvienam vaikui nusišypso, apkabina, paglosto, pažaidžia ir padeda, išklauso ir nuramina. Vieno žmogaus dėmesys dalinamas į dvidešimt paglostymų, pasikalbėjimų, pamylavimų. Mažieji ugdytiniai myli ir supranta, kad šalia jų yra geras žmogus, t. y. gera auklėtoja.

Deja, daugelis nesupranta, kiek daug minčių sukasi auklėtojos galvoje darbo metu ir po jo. Nuolat reikia galvoti apie ugdomąją veiklą, lavinamųjų, mokomųjų priemonių paruošimą, metinio ir savaitinio plano rašymą, grupės ugdomosios aplinkos tvarkymą, švenčių scenarijų rašymą, ruoštis metodiniams, ataskaitiniams susirinkimams, ieškoti straipsnių ir pildyti grupės informacinę lentą, fiksuoti vaikų daromą pažangą, pasiekimus, tvarkyti vaikų kūrybinių darbų aplankus, dalyvauti, kurti ir vykdyti įvairius projektus ir t. t. Kiekvienas darbas, atliekamas sąžiningai, kruopščiai, nebus lengvas, nes nuolat galvojama: „Ar viskas atlikta? Jei darbas nemielas, jis nebus gerai atliekamas!“

Auklėtojos atsakomybė ir rūpestingumas

Ikimokyklinio ugdymo įstaiga ir auklėtojas yra atsakingas, jo darbinė pareiga yra būti rūpestingu, kadangi jis atsako už vaiko saugumą tuo metu, kai jis yra jo prižiūrimas. Kaip rūpestingas, jis tikrai turėtų įsitikinti, kas tą vaiką pasiima.

Pasižiūrėjus ikimokyklinio ugdymo įstaigų vidaus tvarkos taisykles, jose tikrai yra nustatyta, kad vaiką iš darželio pasiimti gali tiktai įstatyminiai vaiko atstovai, tai yra tėvai, globėjai, rūpintojai, o jeigu tėvai pageidauja, jie gali įpareigoti kitą asmenį, bet tam reikalingas raštiškas tėvų prašymas.

Tėvų Bendradarbiavimas su Auklėtoja

Dažnai tėvams kyla klausimas, kaip jiems elgtis darželyje, kai šalia yra auklėtoja. Kuris iš suaugusiųjų svarbesnis, kuris brėžia ribas ar drausmina? Vaikai elgiasi įvairiai - vienokie jie būna namuose, ten tėvai jau žino, kaip tvarkytis, kitokie darželyje. Vaikas lyg ir tėvų, bet ne jų teritorijoje, todėl ir kyla klausimų, kaip jiems reaguoti į vienokį ar kitokį vaiko elgesį darželyje - ar drausminti, ar viską palikti auklėtojai.

Atėjęs į darželį vaikas mokosi užmegzti santykius ne tik su vaikais, bet ir su nauju suaugusiuoju - auklėtoja, ji dienoms bėgant taps vis svarbesnė. Vieniems vaikams tai pavyksta lengviau, kitiems - sunkiau. Vieniems vaikams lengviau paleisti tėvus, o kitiems sunkiau patikėti, kad kažkas, be tėčio ir mamos, sugebės jais pasirūpinti. Tokiu atveju tėvai turi būti kantresni ir supratingesni ir patys bandyti užmegzti tvirtą bei šiltą kontaktą su auklėtoja. Reikėtų atsiminti, kad vaikui bet koks atsiskyrimas yra labai jautrus dalykas ir jam reikia suaugusiojo pagalbos - ir tėvų, ir auklėtojų. Jeigu tėvų požiūris į auklėtoją yra neigiamas, nėra jokios pagarbos, vaikas greičiausiai jausis nesaugus, likęs darželyje, ir šis elgesys atsispindės, kai jis bendraus su auklėtoja.

Taisyklių laikymasis

Būna, kad namų ir darželio taisyklės skiriasi. Darželyje susitarimų ir ribų padeda laikytis auklėtoja, namuose - tėvai. Kai vaikas mato vienoje vietoje ir tėvus, ir auklėtoją, o namų ir darželio taisyklės skiriasi, mažoje galvelėje vyksta tikra sumaištis. Jeigu taisyklės ir ribos per daug nesiskiria namuose ir darželyje, vaikui net nebus svarbu, kuris - auklėtoja ar tėvai pasakys pastabą. Jeigu taisyklės skiriasi, tuomet vaikas sutrinka, jis nežino, kurio - tėvų ar auklėtojų klausyti.

Darželio teritorija - auklėtojos valdos ir kaip tik ji yra tas žmogus, kuris nustato taisykles, o tėvai turėtų prisitaikyti ir stebėti. Be jokios abejonės, jeigu tėvų akivaizdoje vaikas daro tokius dalykus, kurie peržengia grupės taisykles, jie turi drausminti, nelaukti, kol įsikiš auklėtoja. Tam, kad patys tėvai geriau jaustųsi, jie turi domėtis, kokie susitarimai darželyje vyrauja. Pavyzdžiui, jeigu darželyje vyksta kokia bendra šventė, ar vaikams galima lakstyti? Galbūt tėvams visiškai neaišku, ar, tarkime, jų vaikas gerai elgiasi lįsdamas į spintą ir bandydamas pasiimti kokį žaislą, tuomet jie turi klausti auklėtojos, ar taip elgtis yra priimta. Taip jie ir savo vaikui parodo, kad šitoje teritorijoje vadas yra auklėtoja.

Autoriteto klausimas

Gali kilti klausimas, ar tėvai, klausdami, ar auklėtoja leidžia, vaiko akyse nepraranda savo autoriteto. Tėvai ir auklėtojai neturėtų rungtyniauti. Jeigu tėvai yra tie vieninteliai turintieji autoritetą, vaikui bus labai sunku, nes jam vis tiek teks bendrauti su auklėtoja ir laikytis jos nustatytų taisyklių ir kai tėvų nebus šalia.

Mažyliai gali turėti ne vieną autoritetą, tik kaip tai vyks, priklauso nuo pačių suaugusiųjų. Ar tas autoritetas bus draugiškas, aiškiai nubrėžiantis ribas, įsiklausantis, sugebantis išmokyti naudingų dalykų, ar jis bus griežtas, gąsdinantis, nuvertinantis, baudžiantis ir t. t. Atsiminkite: ir tėvai, ir auklėtojai vaikams - jau savaime autoritetai, nes jie - suaugusieji, kurie rūpinasi vaiku.

Kai vaikai matys, kad tėvai laikosi tų pačių susitarimų, kuriuos nustatė auklėtoja, ir patys jausis saugiau. Įsivaizduokite, jeigu vaikas žino, kad darželyje bėgioti negalima, o tėvai sako: „Tu bėgiok, juk šventė, išsidūk“, jam pasidarys labai nesaugu, nes vienas suaugusysis, kuriuo jis pasitiki, leidžia, o kitas draudžia. Vaikui yra geriausia ir saugiausia, kai abu jo autoritetai - ir tėvai, ir auklėtojai - taiko panašias taisykles.

Atrodo, kad taisyklės ir ribos turėtų būti daugmaž vienodos ir namuose, ir darželyje, tačiau taip yra ne visada. Kai kurie taisyklių namuose ir darželyje neatitikimai gali kelti vaiko galvoje sumaištį. Tarkime, namuose vaikui leidžiama kautis su broliu dėl kokio žaislo, girdi, tegul patys išsiaiškina. Vaikas neišvengiamai tokį elgesio modelį perkels į darželį, o auklėtoja tikrai taip neleis elgtis, ji stabdys, susodins pasikalbėti, bandys išsiaiškinti, atskirs kovotojus vieną nuo kito. Vaikui toks auklėtojos elgesys bus labai naujas ir neįprastas, todėl jis iš pradžių tikrai priešinsis, bet jeigu pamatys kalbėjimo naudą, gali tokį elgesio modelį „parsinešti“ namo.

Mažyliai yra labai lankstūs ir bėgant laikui jie puikiai supranta, kaip reikia elgtis darželyje, o kaip namuose. Vaikui labai sunku, jei namuose yra daug leidžiama, jam sunku išbūti struktūruotoje darželio taisyklių aplinkoje. Diena darželyje bėga pagal taisykles - rytas, valgis, laikas lauke, žaidimai, pamokėlės. Vaikui sunkiau, jei namuose nėra struktūros, kai valgoma tada, kai norima, einama miegoti pagal nuotaiką ir t. t.

Kad ir kaip atrodytų protingi tie suaugusieji, jie kažkodėl pamiršta, kad vaikai turi ausis ir puikiausiai girdi, todėl kai prie jų imami aptarinėti darželio reikalai ar kokia netikusi auklėtoja, nereikia tikėtis, kad to jie neišgirs ir neįsidėmės. Kartais net nereikia žodžių, pakanka, kad tėvai padūsauja - mažylis tuoj pat pajunta, kad kažkas negerai. Jeigu tėvai nori, kad jų vaikai noriai eitų į darželį, turi ir iš savo tėvų pajusti, kad darželis yra gera ir patikima vieta. Kaip jam nuspręsti, kuo tikėti, jeigu iš tėvų kalbų galima suprasti, kad auklėtoja bloga, tai kam iš viso jos klausyti? O jeigu vaikui auklėtoja patinka? Kaip tada elgtis? Slapta ją mėgti ir tėvams apie tai nesakyti? Vaikui labai sunku, jis vien dėl to gali nebenorėti eiti į darželį, jam per daug įtampos. Paprastai tėvai vaiko nenorą eiti į darželį aiškina tokiais dalykais - galbūt jį ten skriaudžia, galbūt nesupranta, o kad patys gali būti prie to prisidėję, net nepagalvoja.

Tėvai kartais linkę kaltinti darželį, jei vaikas kažkaip netinkamai ima elgtis, nes jis namuose neva mato tik gerą pavyzdį, o darželyje prisirankioja blogybių. Tėvams derėtų suprasti, kad vaikas ruošiasi gyventi visuomenėje, kuri yra tokia pat įvairi, kaip ir įvairi darželio grupė. Vaikai ateina su nevienodomis patirtimis, skirtingomis vertybėmis. Mažyliai darželyje tarsi repetuoja, kaip ateityje gyvens labai įvairioje visuomenėje. Jeigu vaikas iš darželio parsineša keiksmažodį ar kokį netinkamą elgesį, tėvams tikrai nereikėtų gąsdintis, kad dabar jų atžala jau bus nepataisomai sugadinta. Mažas žmogus turi išmokti būti, gyventi tarp įvairių žmonių, kurių vertybės kitokios. Tėvai turėtų apie netinkamą elgesį ar žodžius pasakyti auklėtojai, galbūt ji tikrai nepastebėjo, kad kažkokie negeri dalykai vyksta jos grupėje.

Bendra kalba ir bendradarbiavimas

Vaikas turi gerai jaustis, tik tada jis gali kažko išmokti, nes darželis dar atlieka ir ugdymo funkciją, moko ne tik spalvų, garsų, bet ir emocijų, atpažinti savo jausmus ir pan. Jeigu tėvai nėra užtikrinti, nesijaučia saugūs dėl savo vaiko, jie turi pagalvoti, kaip tą saugumą užtikrinti. Galbūt reikia artimiau susipažinti su pedagogu, labiau bendrauti ir kalbėtis - žodžiu, bendradarbiauti. Viena iš dažnesnių priežasčių, kodėl tėvai keičia darželį savo vaikui, ir yra, kai jie neranda bendros kalbos su auklėtoja. Visiškai nesvarbu, darželis privatus ar valstybinis, madingas ar nemadingas, svarbiausia - kokia yra auklėtoja ir koks jos bei tėvų santykis susiklosto.

Jūsų vaikus auklėja ir moko žmonės, kurie taip pat nori šilto žodžio. Kaip ir kiekvienas žmogus, ji tikisi būti ir įvertinta, ir pagirta, ir sulaukti grįžtamojo ryšio.

Auklėtojos savybės ir požiūris

Pedagogas yra tas žmogus, kuris turi įvertinti vaiko poreikius ir raidą. Ar jaučiama tai, kad auklėtoja nori bendrauti, užmegzti ryšį su tėvais? Ar galite pasakyti, kad iš tiesų yra darželio ir šeimos bendradarbiavimas? Geriausiuose darželiuose pedagogai nuolat bendradarbiauja su tėvais. Kodėl bendradarbiavimas būtinas? Ogi todėl, kad būtų stebima vaiko raida. Ir tikrai ne vien kognityvinė.

Pedagogas turi stebėti vaikus ir - semdamasis idėjų iš jų interesų - sukurti lavinančią, auklėjančią, ugdančią ir mokančią aplinką. Tai - sunkus, daug pastangų ir talento reikalaujantis darbas.

Kaip jau minėjau, ikimokyklinio amžiaus vaikas „sugeria“ kiekvieną iš pedagogo lūpų išgirstą žodį, jam tikrai labai svarbi auklėtojos nuomonė, nes ji - autoritetas. Taigi vaikystės pedagogo vaidmuo yra ir perduoti vertybes: kultūrines, žmogiškąsias.

Auklėtojui svarbios šios savybės:

• Kantrybė. Mažiems vaikams (ir ne tik!) tenka daug ką kartoti dešimtimis, ne, šimtais kartų, kol jie pradeda elgtis taip, kaip mes norime, kol jie supranta, kodėl mes kalbame vienaip ar kitaip.
• Gražia gimtąja kalba. Nereikia tobulai parašyti Nacionalinio diktanto, kad būtumėte geras pedagogas. Bet parašyti jį gerai būtų visai neprošal.
• Lankstumu. Yra puikių pedagogų, kurie planuoja savo veiklą ir labai stengiasi, tačiau pedagoginis darbas juos išsekina, nes jie…nelankstūs. Nereikia bijoti keisti planų.
• Pašaukimu. Visada kartojau ir kartosiu, kad nesuprantu, kodėl - stojant į seminariją - kalbama su būsimuoju studentu ir vertinama, ar jis turi pašaukimą, o su būsimuoju pedagogu… ne.
• Nepakantumu blogam elgesiui. Nemanau, kad geras pedagogas yra tas, kuris reaguoja tik tada, kai vaikai mušasi ar kandžiojasi. Reikia stabdyti bet kokias - net pačias menkiausias - patyčių užuomazgas.
• Domėjimusi vaiko gyvenimu už darželio sienų. Jeigu pamato, kad auklėtoja klauso - džiaugsmui nėra ribų!
• Nuoseklumu. Jei jau yra taisyklės, tai mes jų laikomės. Vaikams reikia rutinos, reikia nuspėjamumo: tada jie jaučiasi saugūs, žinantys kas, kada, už ką ir kaip.

Net jeigu jūsų vaiką ugdantis pedagogas, atrodys, turi visas šias savybes, o visvien yra „kažkas ne taip“… gali būti, kad tiesiog… nesutampa charakteriai. Manau, kad tai - labai labai reti atvejai, tačiau pasitaiko. Geras pedagogas galės ir prisitaikyti, ir susitaikyti su vaikais bei jų tėvais. Juk ugdymo įstaiga - bendruomenė, o bendruomenėje svarbu geranoriškumas, pastangos ir darbas drauge.

Jeigu prisimenate tokį pedagogą, neabejoju, kad žinote, kas vis dėlto buvo svarbiausia - tai, kad jis mylėjo. Mylėjo vaikus, savo profesiją ir tą šilumą spinduliavo ir „geromis“ dienomis, ir „blogomis“.

Tėvų lūkesčiai ir prašymai

Tėvai iš auklėtojų tikisi visko. Atveda vaiką ir sau mintyse jau kartoja: palieku vaiką mokytis, vystytis ir ruoštis mokyklai. Be abejo, ugdymas vyksta, bet tėvai taip pat turi labai smarkiai prisidėti, su jais užsiimti, bendrauti, draugauti, žaisti. Nes vaikams reikia ne tik auklėtojų, kurias jie vadina antromis mamomis. Tėvai pamiršta, kad vaikai geriausias jų atspindys. Ir tai, kaip jie bendrauja bei elgiasi su vaikais namuose, ne tik matosi, bet ir būna vaik papasakojama. Todėl pakeisti įpročius tik darželyje, o namuose elgiantis taip pat, yra ne tik sunku, bet ir beprasmiška.

Privačių darželių auklėtojai susiduria ir su itin dažnai pasitaikančiu tėvelių neigiamu įpročiu - vėlavimu pasiimti vaiką. Tai jiems atrodo taip įprasta, kaip, apskritai, vaiko paėmimas iš darželio. Jie to net nesureikšmina. Neretai net pasako, kad moka didelius pinigus darželiui, todėl nieko baisaus, kad be jokio perspėjimo pasiima vaiką paskutinį ar keliomis valandomis vėliau.

Reikalavimai ir norai būna labai įvairūs. Dažniausiai tėvai prašo padėti su vaikų valgymu, nes namuose, esą, labai sunku įtikinti valgyti. Sulaukiame ir šiems laikams būdingų prašymų, čia pavyzdys tiems, kurie galvoja, kad televizija įtakos nedaro ir viskas su jos žiūrėjimu gerai. Atėję tėvai skundėsi, kad vaikas namie prisižiūrėjo animacinių filmų, kuriuose daug kovojama ir pats taip pradėjo elgtis. Todėl tėvai paprašė kaip nors pakeisti tokį elgesį. Juk lengviausia pasakyti, ką ištaisyti, kai jau sugadini, bet mes irgi ne visagaliai.

Vienas iš tokių nelabai realių norų, kad auklėtoja atpratintų nuo sauskelnių, kad vaikas išmoktų pra...

Darželio auklėtojos pareigos ir kvalifikacija

Darželio auklėtojos vaidmuo yra nepaprastai svarbus vaiko ankstyvajame ugdyme. Tai žmogus, kuris ne tik prižiūri vaikus, bet ir formuoja jų asmenybes, ugdo socialinius įgūdžius ir ruošia tolimesniam mokymuisi. Tėvai, patikėdami savo atžalas į darželį, tikisi, kad auklėtojos užtikrins jų vaikų saugumą, gerovę ir tinkamą ugdymą.

Auklėtojos pareiga yra pasirūpinti darželinukų gerove: kad šie būtų saugūs, sotūs ir švarūs. Auklėtojos atsakomybė už vaiko gerovę apima daugybę aspektų, pradedant fiziniu saugumu ir baigiant emocine parama.

Vaikų sveikata ir saugumas

Pavyzdiniame auklėtojo pareigybių aprašyme įrašyta pareiga saugoti ir stiprinti vaikų sveikatą, užtikrinti jų fizinį ir psichinį saugumą grupėje, salėje, kitose įstaigos erdvėse, žaidimų aikštelėse ir kt. Pastebėjusios, kad mažieji yra sušlapę, auklėtojos visuomet turėtų juos perrengti. Palikti spintelėje dar vieną komplektą švarių drabužėlių - tėvų pareiga. Tačiau nevertėtų pamiršti, kad auklėtoja yra viena, o vaikų - daug. Todėl visa darželio bendruomenė turėtų sutelkti pastangas mažųjų globai. Jei auklėtojos neatidumą pastebėjote vos kartą ar du, siūlyčiau pedagogės nesmerkti. Kas kita, kai toks elgesys kartojasi nuolat.

Vaikas į darželį po ligos gali būti priimtas tik tėvams pateikus gydytojo pažymą, kad jis yra sveikas.

Ugdomasis procesas

Pagal švietimo ir mokslo ministro 2005 metų įsakymą, kiekvienos darželio auklėtojos turi apsirašyti pavyzdinį auklėtojo pareigybės aprašymą, kuriame ir nurodyta, kaip auklėtojos turi ugdyti vaikus. Aprašyme nurodoma, kad auklėtojas privalo turėti aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir būti baigęs vieną iš mokytojų rengimo ikimokyklinėms įstaigoms arba edukologijos studijų krypties programų ir turintis auklėtojo kvalifikaciją.

Auklėtojo funkcijos pagal aprašymą:

• Organizuoti ir vykdyti ugdomąjį procesą.
• Planuoti grupės ugdomąją veiklą, parinkti priemones, ugdyti vaikus.
• Prižiūrėti vaikų asmens higieną.
• Sistemingai vertinti, fiksuoti vaikų daromą pažangą, apie vaikų pasiekimus informuoti tėvus ar globėjus.
• Teikti informaciją, pagal kompetenciją konsultuoti tėvus, kitus įstaigoje dirbančius specialistus ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo klausimais.
• Inicijuoti ir (ar) dalyvauti bendruose įstaigos renginiuose, projektuose ir kitose veiklose.

Auklėtojas privalo:

• Užtikrinti savo darbo kokybę.
• Atsižvelgti į individualius vaikų ugdymosi poreikius ir amžių, įstaigos ikimokyklinio ugdymo programos tikslus, vadovautis ikimokyklinio ugdymo įstaigos higienos normomis ir taisyklėmis.
• Saugoti ir stiprinti vaikų sveikatą, garantuoti vaikų fizinį ir psichologinį saugumą grupėje, salėje, kitose įstaigos erdvėse, žaidimų aikštelėse ir kitur.
• Derinti tarpusavyje vaikų ugdymą, priežiūrą, globą.
• Bendradarbiauti su šeima, skatinti tėvus (globėjus) dalyvauti grupės veikloje, derinti šeimos ir įstaigos interesus, didinti vaiko kokybiško ugdymo(-si) galimybes.
• Bendradarbiauti su kitais grupėje, įstaigoje dirbančiais specialistais (meno pedagogu, specialiuoju pedagogu, logopedu ir kt.) vaikų ugdymo klausimais.
• Sistemingai informuoti tėvus (globėjus) apie vaikų pasiekimus, ugdymo(-si) poreikius ar iškilusias problemas (sveikatos, prigimtinių, socialinių poreikių tenkinimo ir pan.).
• Informuoti įstaigos administraciją apie vaiko turimas socialines ar sveikatos problemas, pastebėtą ar įtariamą vaiko teisių pažeidimą.

Auklėtojos priimti vaiką į grupę ir išleisti į namus gali tik su tėvais (globėjais), kitais suaugusiais asmenimis, turinčiais raštišką tėvų (globėjų) leidimą ar prašymą.

Galiausiai auklėtojas teisės aktų nustatyta tvarka atsako už savo darbo kokybę bei vaikų saugumą ugdymo proceso metu įstaigoje ir už jos ribų.

Auklėtojo padėjėjo vaidmuo

Auklėtojo padėjėjas nėra pedagoginis darbuotojas, tačiau daugelyje darželių jis nėra tik valytojas, bet ir dirba su vaikais: padeda grupėje tvarkyti buitį, darželinukams pavalgyti, pasirūpinti jų asmens higiena, susitvarkyti drabužius, avalynę. Auklėtojui padeda mažuosius išvesti pasivaikščioti į lauką, organizuoti žaidimus bei kitus užsiėmimus lauke, dalyvauja ugdant juos.

Tačiau kritikuojama situacija, kai grupėje vaikai paliekami tik auklėtojo padėjėjos priežiūrai.

Auklėtojos padėjėjos pareigos:

• Rūpintis patalpų vėdinimu, švarumu ir t.t.
• Apžiūrėti aikštelę ar nėra pavojingų vaikams daiktų.
• Rūpintis vaikų higiena.
• Plauti indus, juos taisyklingai sudėti.
• Dezinfekuoti virtuvės įrankius.
• Rūpintis vaikų savitvarka.
• Bendradarbiauti su grupes auklėtoja.
• Padėti auklėtojai priimti/išleisti, aprengti/nurengti vaikus.
• Padėti organizuoti veiklas.
• Prižiūrėti grupės švarą ir tvarką.
• Užtikrinti vaikų pamaitinimą.
• Padėti auklėtojai su tuo, ko prašo.

Ką privalo išmanyti padėjėjas:

• Darbo organizavimą.
• Higienos reikalavimus.
• Reikalavimus, susijusius su vaiko sveikatos apsauga.
• Baldų priežiūros reikalavimus.

Mokytojo padėjėjas privalo vadovautis:

• Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija.
• Ugdymo įstaigos nuostatais.
• Direktoriaus įsakymais.
• Įstaigos darbo tvarkos taisyklėmis.
• Darbuotojų sveikatos ir saugos instrukcijomis.
• Pareigybės aprašymu.

Auklėtojų kvalifikacija ir atsakomybė

Auklėtojams gali siekti įgyti kvalifikacines kategorijas, nuo kurių priklauso ir atlyginimas. Jų yra keturios: auklėtojo, vyresniojo auklėtojo, auklėtojo metodininko ir auklėtojo eksperto. Auklėtojas savo noru nuostatų nustatyta tvarka gali atestuotis ir siekti įgyti bet kurią kvalifikacinę kategoriją.

Kartais išties būna tokių situacijų, kai auklėtojoms tenka trumpam iš grupės išeiti, pavyzdžiui, pažymėti atvykusius ir neatvykusius grupės vaikus. Tačiau jeigu tėvai mano, kad auklėtojos piktnaudžiauja nuolat palikdamos darželinukus su padėjėjomis, visuomet gali apie tai pasikalbėti su pačiomis pedagogėmis, o jei šios problemos nepastebi - ir su darželio vadovu. Šis prireikus turi puikų įrankį, verčiantį darbuotojus būti geresnius ir atsakingesnius, - tai kategorijos, nuo kurių priklauso ir atlyginimas.

Tėvų ir darželio bendradarbiavimas

Akivaizdu, kad darželiuose vis dar trūksta bendradarbiavimo tarp tėvų ir įstaigos. Labai gražu, kai vieni kitus supranta ir vieni kitiems padeda. Kalbama nebūtinai apie pinigus. Galima prisidėti prie darželio aplinkos puoselėjimo ir savo darbu. Jeigu tėvai mano, kad auklėtojos piktnaudžiauja nuolat palikdamos darželinukus su padėjėjomis, visuomet gali apie tai pasikalbėti su pačiomis pedagogėmis, o jei šios problemos nepastebi - ir su darželio vadovu.

Finansiniai klausimai ir parama darželiui

Žinoma, niekas neturi teisės reikalauti iš tėvų ką nors padaryti arba paremti finansiškai. Tačiau darželio vadovybė privalo pateikti išsamią informaciją ne tik apie tai, kokie darbai bus atliekami, bet ir kiek pinigų tam prireiks. Tėvų parama darželiui gali būti tik savanoriška. O ją gavę darželių vadovai turi pateikti viešą ataskaitą, kam panaudojo pinigus. Jeigu jo patvirtintame sąraše minėtų mokesčių nėra, papildomų rinkliavų reikalavimas neturi teisinio pagrindo. Darželinukų tėvai neprivalo papildomai remti darželio, tai turi būti savanoriškas sprendimas, atsižvelgiant į šeimos finansinę padėtį. Be to, darželis gali rasti ir kitų finansavimo būdų, pavyzdžiui, panaudoti 2 proc.

Smurto prieš vaikus netoleravimas

Smurtaujantiems pedagogams darželyje ne vieta. Visuomet galima pasikalbėti su vaikais. Kartais padeda neilgas neklaužados pasodinimas ant kėdutės, kad šis galėtų ramiai pamąstyti, ką negero padarė. Tokiu būdu mažylis iš žaidimų erdvės pereina į apmąstymų erdvę. Tik svarbu, kad kėdė nebūtų atokiame grupės kampe.

tags: #taisykles #darzelio #aukletojai

• Kodėl vaikas kosti?
• Efektyvi apsauga nuo iššutimo su „Philips Avent“ produkcija
• Informacija apie Zinnat nėštumo metu
• Vaikų gerklės skausmas: patarimai tėvams
• kaip saugiai išvalyti kūdikio nosytę