Tėvystės nuginčijimas ir taikos sutarties panaudojimas teismo praktikoje
Teisinis stabilumas ir taika yra kertiniai teisinės sistemos elementai, o teisingumo siekis dažnai pasiekiamas per ginčų sureguliavimą. Civiliniuose teisiniuose santykiuose, ypač susijusiuose su šeimos teisės sritimi, pavyzdžiui, tėvystės nuginčijimo bylose, taikos sutartis tampa veiksminga priemone, leidžiančia šalims pasiekti bendrą sutarimą ir išvengti ilgo bylinėjimosi. Šiame straipsnyje aptarsime vaiko kilmės nustatymo svarbą, tėvystės nuginčijimo teisinius aspektus ir taikos sutarties vaidmenį šiuose sudėtinguose teisiniuose procesuose.
Vaiko kilmės teisinė samprata ir reikšmė
Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju. Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas.
Vaiko, gimusios santuokoje, tėvas įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. Taigi kaip vaiko, gimusio įregistravus santuoką, kad ir kiek laiko vaiko motina ir jos vyras yra susituokę, tėvas vaiko gimimo įraše nurodomas jo motinos vyras. Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.
LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai. Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.
Tėvystės nuginčijimo procesas ir teisiniai aspektai
LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia. LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai.
Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus. Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, pabrėžta, kad CK 3.152 straipsnio 2 dalis ieškinio senaties termino pradžią sieja su paties asmens, įrašyto kaip vaiko tėvo, sužinojimo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjimo aplinkybių, suteikiančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės, momentu.
Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat jis apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas nėra vien tik biologinės tikrovės konstatavimas, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Asmens apsisprendimo teisė prisiimti šias pareigas, o paaiškėjus aplinkybėms, kad vaiko gimimo įraše nurodyta biologinė tėvystė neegzistuoja, ginčyti ar neginčyti tėvystę, visų pirma yra susijusi su pačiu asmeniu, kuris yra įrašytas kaip vaiko tėvas. Dėl to įpėdiniai teisę ginčyti mirusio asmens tėvystę gali įgyvendinti tik tais atvejais, jeigu asmens valia dėl tėvystės nuginčijimo buvo susiformavusi iki tokio asmens mirties ir asmuo nespėjo įgyvendinti savo teisės, ir tik tuomet, kai ieškinio senaties terminas iki asmens mirties dar nebuvo pasibaigęs.
Vytautas Didysis buvo surastas? Saulius Poderis
Taikos sutarties samprata ir jos taikymas civiliniuose ginčuose
„Teisingumas yra antra didžioji teisės užduotis: pirmoji visgi yra teisinis stabilumas - taika.“ - Gustavas Radbruchas. Vartojant žodį taika, šiandien turima omenyje sąvokos reikšmė, apibūdinanti būseną tarp žmonių, socialinių grupių ar valstybių, kai kylantys konfliktai išsprendžiami remiantis įtvirtintomis teisės normomis be prievartos.
Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors ir reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti Civilinio kodekso normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Šioje Lietuvos Respublikos teisės normose, įtvirtinta tokia sutarties samprata: sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (LR CK 6.154 str. 1 d.).
LAT formuoja poziciją, jog taikos sutarties esmė - tarpusavio kompromisas. Taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad, pirma, tarp šalių yra kilęs konfliktas, antra, šalys siekia jį išspręsti. Šalys, sudarydamos taikos sutartį, paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultato neduos. Dėl to savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusių nuolaidų būdu.
Teismo patvirtintos taikos sutarties galia ir reikalavimai
Šalių sudaryta taikos sutartis res judicata galią įgyja tik teismui ją patvirtinus (LR CK 6.985 str. 1 d.). Teismas tvirtina pateiktą taikos sutartį perkeldamas sudarytos taikos sutarties sąlygas į nutarties, kuria sutartis tvirtinama, rezoliucinę dalį tik prieš tai patikrinęs taikos sutarties sąlygų atitikimą imperatyvioms įstatymų normoms (LR CPK 42 str. 2 d.). Vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų yra įsiteisėjusios teismo nutarties patvirtinti šalių taikos sutartį buvimas. Tokia civilinės bylos nutraukimą reglamentuojanti įstatymų leidėjo imperatyvi nuostata yra pateikiama CPK 293 str. 3 p.
Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t.y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštaraus imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Šios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos įtvirtina vykdytinų dokumentų sąrašą. Iš vykdytinų dokumentų sąrašo matyti, jog vykdytinu dokumentu laikytina tik teismo patvirtinta taikos sutartis: „pagal šio kodekso VI dalyje (aut. - LR CPK VI dalyje "Vykdymo procesas") išdėstytas taisykles vykdytini: ... 4) teismo patvirtintos taikos sutartys“ (LR CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Šiose teisės normose įtvirtinta teismo pareiga tvirtinant šalių pateiktą taikos sutartį priimti nutartį dėl bylos nutraukimo, ir joje nurodyti tvirtinamos taikos sutarties sąlygas (CPK 140 str. 3 d.).
Tačiau nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma (pacta sunt servanda). Vien faktas, kad pasiektas kompromisas nėra patvirtintas teismo, nereiškia, kad tokį susitarimą galima atsisakyti vykdyti. LR CK 6.983 str. 3 d. numato privalomą rašytinę taikos sutarties formą. Visgi negalime atskirti įstatyme reglamentuojamo civilinių teisinių santykių sureguliavimo instrumento ir jo panaudojimo praktinės situacijos rėmuose galimybių.
Konkretus tėvystės nuginčijimo ir taikos sutarties pavyzdys
Civilinė byla Nr. Teisminio proceso Nr. 2018 m. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. E. ir atsakovės S. E. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. E. ieškinį atsakovei S. E.
Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1100-1051/2018 dėl šalių sudarytos santuokos nutraukimo, E. E. 2018 m. sausio 22 d. pareiškė priešieškinį ieškovei S. E., prašydamas nustatyti, kad atsakovas E. E. nėra biologinis nepilnamečio vaiko A. E., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; prašydamas panaikinti gimimo akto įrašą, kuriame nurodyta, kad A. E. tėvu yra atsakovas E. E. Atsakovo E. E. priešieškinis teismo 2018 m. sausio 22 d. buvo priimtas. Teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi iš civilinės bylos Nr. e2-1100-1051/2018 buvo išskirti į atskirą civilinę bylą E. E. priešieškinio reikalavimai S. E.
2018 m. gegužės 14 d. šalys pateikė teismui taikos sutartį, sudarytą tarp šalių, kurioje ieškovas E. E. ir atsakovė S. E. prašo pateiktą taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka. Šis pavyzdys iliustruoja, kaip taikos sutartis gali būti efektyviai panaudota net ir tokiose jautriose bylose kaip tėvystės nuginčijimas, leidžianti šalims pasiekti abipusį sutarimą ir teisinių padarinių įtvirtinimą be ilgo bylinėjimosi.
tags: #taikos #sutartis #del #tevystes #nugincijimo
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
