Sveikinimų su gimimo diena ir kitomis progomis formuluotės lietuvių kalboje
Sveikinimų formuluotės gali būti įvairios, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į gramatinius ir stilistinius niuansus, kad jos skambėtų taisyklingai ir natūraliai. Ne tik šnekamojoje kalboje plinta tokie sveikinimai, kaip „Sveikinu su gimimo diena!“, „Sveikiname su Naujaisiais metais!“. Kartais net veiksmažodis praleidžiamas, ir lieka tik trumpiniai: „Su Rugsėjo pirmąja!“, „Su vardadieniu!“, „Su įkurtuvėmis!“, „Su Naujaisiais metais!“.
Tačiau bent kalbėdami viešai, rašydami laiškus, atvirukus, sveikinimus galėtume formuluoti kitaip, siekdami didesnio taisyklingumo ir iškilmingumo. Pavyzdžiui, vietoj „Sveikinu su gimimo diena!“ galime sakyti „Sveikinu gimimo dieną!“ arba „Sveikinu gimimo dienos proga!“.
Švenčių pavadinimų rašyba
Švenčių pavadinimų (tiek sudarytų iš datos, tiek iš prasminių žodžių) pirmasis žodis rašomas didžiąja raide. Taigi švenčiame Rugsėjo 1-ąją, arba Mokslo ir žinių dieną, Vasario 16-ąją, arba Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją, arba Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Tais atvejais, kai mėnuo ir diena vartojami tik datos reikšme, didžioji raidė nevartojama - rašoma mažąja raide, pvz., „Mokslo ir žinių diena švenčiama rugsėjo 1-ąją“.
Per didžiąsias šventes paprastai sakoma kilmininku: „Sveiki sulaukę šventų Velykų!“ arba „Linkiu tyro džiaugsmo Kalėdų šventėse!“.
Taisyklingi sveikinimų variantai
Galime pasinaudoti ir kitais taisyklingais sveikinimų variantais. Pavyzdžiui, vietoj „Sveikinu su Rugsėjo pirmąja“ galima pasakyti ir kitaip, pvz.: „Sveikinu susirinkusius Rugsėjo pirmąją (arba, jei nenorima pabrėžti, kad tai šventinė diena, - rugsėjo pirmąją)!“ arba „Sveikinu Rugsėjo pirmosios proga!“.
Daug kur tinka galininkas, pvz.: „Sveikinu gimimo dieną!“ Galimas vartoti ir daiktavardis „proga“: „Sveikiname apdovanojimo proga!“.
Pateikiame keletą pavyzdžių, kaip galima formuluoti sveikinimus įvairiomis progomis:
- Sveikiname sulaukusius auksinių vestuvių!
- Sveikinu grįžus iš kelionės!
- Sveiki sulaukę šventų Velykų!
- Linkiu tyro džiaugsmo Kalėdų šventėse!
Valstybinės kalbos svarba ir jos puoselėjimas
Valstybinis lietuvių kalbos statusas Lietuvos Respublikoje įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ 14 straipsnyje. Valstybinės kalbos įstatymas yra vienas svarbiausių dokumentų, reglamentuojančių kalbos vartojimą. Pavyzdžiui, Valgiaraštis yra viešoji informacija, kuri turi būti rengiama ir platinama laikantis Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų.
Lietuvių kalbos kultūros metai, minimi 2017-aisiais, buvo puiki proga atkreipti dėmesį į kalbos puoselėjimą. Vyriausybė patvirtino Lietuvių kalbos kultūros metų minėjimo 2017-aisiais planą.
Taip pat svarbu paminėti ir kitus su kalba susijusius dokumentus, pvz., Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą.
Kaip taisyklingai rašyti? Visos paslaptys video reportaže 🧐🖌
Kalendorinės datos ir šventės
Lietuviškame kalendoriuje gausu įvairių švenčių ir atmintinų dienų. Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Liepos 26-oji - Oninės - šv. Onos šventė, Onos vardo diena. Šiandien, liepos pirmą dieną, - Liepos vardadienis ir Tarptautinė architektų diena.
Rudeniui nueinant, į mūsų gyvenimą atkeliauja rimties, apmąstymų ir susikaupimo metas - adventas. Jau šį savaitgalį švęsime Kalėdas. Ar žinote, kad tuo žodžiu vadinta ne tik Kristaus gimimo šventė.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
