Sveikatos kompetencijos apibrėžimas ir ugdymas ikimokykliniame amžiuje

Sveikatos saugojimo kompetencijos samprata yra esminė kalbant apie vaikų ugdymą ikimokykliniame amžiuje. Tai procesas, kai sveikata yra ugdoma ir saugoma kitų bei paties asmens. Sveikatos ugdymas apibrėžiamas kaip procesas, kurio tikslas - išugdyti asmenis, siekiančius sveikatos ir gebančius ją išlaikyti kiek įmanoma gerą net kritinėse situacijose (Šlušnienė, 2008).

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip „visiškos fizinės, dvasinės ir socialinės gerovės būseną, o ne vien ligos ar negalios nebuvimą“. Ši plati samprata pabrėžia, kad sveikatos kompetencija apima ne tik fizinės sveikatos išsaugojimą, bet ir emocinę, socialinę bei dvasinę gerovę, kurios yra neatsiejamos vaikų vystymosi dalys.

Visuomenės sveikatos saugojimo procesas yra glaudžiai susijęs su sveika gyvensena ir aplinka. Kaip nurodo Gudžinskienė, Česnavičienė, Klumbienė, Šilėnienė (2002), sveika gyvensena ir palanki aplinka yra pagrindiniai aspektai, lemiantys visuomenės sveikatos stiprinimą. Vaikų sveikata yra kompleksinis reiškinys, o sveikatos ugdymo sėkmę lemia paties vaiko nusiteikimas, todėl būtina kurti palankias sąlygas šiai kompetencijai formuotis nuo pat ankstyvojo amžiaus.

Sveikatos saugojimo kompetencijos ugdymas ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje

Sveikatos saugojimo kompetencijos ugdymas ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje yra prioritetinė sritis. Svarbu sudaryti tinkamas sąlygas ugdymui(si), kad vaikai galėtų natūraliai įsisavinti sveikos gyvensenos principus ir išsiugdyti gebėjimus savarankiškai rūpintis savo gerove. Tai apima ne tik tiesioginį mokymą, bet ir aplinkos, skatinančios sveiką elgesį, kūrimą.

Pedagogai sutinka, kad ugdomoji aplinka, jos tinkamas paruošimas, pritaikymas konkrečioms situacijoms ir veikloms turi didelę įtaką vaikų socialinės kompetencijos ugdymui. Kadangi socialinė gerovė yra neatsiejama nuo bendros sveikatos, palanki ir skatinanti aplinka prisideda prie visapusiškos sveikatos kompetencijos formavimosi. Sveikatą stiprinančios ikimokyklinės įstaigos turi aiškiai apibrėžtas vertinimo sritis, užtikrinančias visapusišką požiūrį į vaikų sveikatą ir jos ugdymą.

Pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo principai ir aplinkos kontekstai

Sveikatos kompetencijos ugdymas ikimokyklinėse įstaigose remiasi keliais pagrindiniais principais, kurie laiduoja efektyvų ir visapusišką vaiko vystymąsi:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas.

Šie principai sudaro pagrindą kuriant ugdymo aplinką ir kontekstus. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Tokia ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą.

Įvairūs ugdymo(si) kontekstai sveikatos kompetencijai plėtoti

Siekiant visapusiškai plėtoti sveikatos kompetenciją, ikimokyklinėse įstaigose taikomi įvairūs ugdymo(si) kontekstai, leidžiantys vaikams mokytis ir augti skirtingose srityse. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Svarbiausi kontekstai ir jų reikšmė sveikatos kompetencijai:

• Žaismės kontekstas: Jo paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Šis kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Jo paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: Šiame kontekste vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės kontekstas: Jo paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Jo paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: Modeliaujant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai ir pasiekimų sritys

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Šie pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus. Pavyzdžiui, sritis „Mūsų sveikata ir gerovė“ tiesiogiai orientuota į fizinę ir emocinę vaiko sveikatą. Tuo tarpu kitos sritys, tokios kaip „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“, netiesiogiai, bet reikšmingai prisideda prie dvasinės ir socialinės gerovės, ugdydamos bendravimo, pažinimo, kūrybiškumo ir savirealizacijos gebėjimus, kurie yra neatsiejama sveikatos kompetencijos dalis.

tags: #sveikatos #kompetencija #ikimokykliniame #amziuje

• Kaip suteikti pagalbą vaikui patyrus nudegimą
• Išsamus gidas apie menstruacijas ir sveiką gyvenseną
• Teisinis reguliavimas prieš prekybą vaikais
• Išsamus vadovas tėvams apie auklėjimą
• Apie Jurgitos Štreimikytės kelią sporte ir šeimoje