Nauji pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimai ir jų įtaka Lietuvoje

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė naują Pagalbinio apvaisinimo įstatymo redakciją, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo (KT) pernai priimtą sprendimą. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad draudimas pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms prieštarauja Konstitucijai. Nutarime numatyta, kad šis sprendimas įsigalioja 2026 metų balandžio 10 dieną.

Iki šio sprendimo įstatyme buvo numatyta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos tik santuoką arba registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims. Praėjusios kadencijos Seime bandymai taisyti įstatymą, leidžiant pagalbiniu apvaisinimu pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims, buvo atmesti. Įsigaliojus Konstitucinio Teismo sprendimui, SAM laikinai stabdo pagalbinio apvaisinimo teikimą naujiems pacientams. Anot ministrės Marijos Jakubauskienės, sveikatos priežiūros įstaigos šią paslaugą vėl galės teikti, kai Seimas praplės ratą žmonių, galinčių gauti pagalbinį apvaisinimą.

„Remiantis ministerijos teisininkų išaiškinimu, kol nepriimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas, tie, kas yra pradėję pagalbinio apvaisinimo procedūras, galės jas tęsti, o nauji asmenys jas pradėti galės, kai bus priimtas įstatymo projektas, kuriuo nustatomas asmenų, turinčių teisę atlikti pagalbinį apvaisinimą, ratas“, - BNS sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Išplėstas asmenų, turinčių teisę į pagalbinį apvaisinimą, ratas

Nauja įstatymo redakcija numato teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas atsižvelgiant į medicininį poreikį, o ne į šeiminę padėtį. Pagal projektą, pagalbinis apvaisinimas būtų taikomas pilnamečiams sutuoktiniams, partneriams, taip pat kartu ne mažiau nei metus gyvenančioms vyro ir moters poroms, turinčioms tikslą sukurti šeiminius santykius, ir vienišoms moterims.

Ministrė Marija Jakubauskienė pristatė įstatymo projektą visose frakcijose ir aptarė su frakcijų vadovais bei partijų pirmininkais. Socialdemokratų frakcijoje nuotaikos yra pozityvios, ir tikimasi, kad įstatymas bus patobulintas Seimo narių rankose.

Opozicijos kritika ir ministerijos pozicija

Reikalavimą nesusituokusiai porai gyventi drauge mažiausiai metus kritikuoja opoziciniai liberalai. Anot jų lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, gydytojams neįmanoma patikrinti, ar pora, kuri siekia pagalbinio apvaisinimo, gyvena kartu metus. Tačiau sveikatos apsaugos ministrės teigimu, įrašyti šią nuostatą į projektą rekomendavo Teisingumo ministerija, o jos įgyvendinimas iššūkių nekelia - užtektų pasirašyto poros liudijimo ar žodžio.

Medicininiai kriterijai ir sąlygos

Projekte numatyta, jog pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama tik gydytojų konsiliumo sprendimu, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba kai siekiama išvengti sunkią negalią sukeliančios, gyvybei gresiančios ligos, sveikatos sutrikimo ir kai nėra medicininių kontraindikacijų, kad moteriai nepavyktų išnešioti bei pagimdyti vaiką.

Taip pat siūloma nustatyti aiškesnes taisykles embrionams genetinių patologijų atvejais, numatyti atvejus, kai šios paslaugos apmokamos valstybės, ir tikslinimus embrionų saugojimo finansavimui. Nuo liepos mėnesio būtų kompensuojamas vaisingumo išsaugojimas - lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių paėmimas ir konservavimas - esant pagrįstai rizikai vaisingumui dėl sveikatos būklės, prognozuojamų sutrikimų ar gydymo.

Sveikatos draudimo įstatymo projektas papildomas dar viena valstybės lėšomis apmokama sveikatos priežiūros rūšimi - Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nurodyto amžiaus asmenų vaisingumo išsaugojimo paslauga. Tačiau ši kompensacija neapimtų lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių laikymo lytinių ląstelių banke.

Donuotų embrionų ir lytinių ląstelių taisyklės

Be to, siūloma įtvirtinti, kad vieno asmens ar poros donuoti embrionai galėtų būti panaudojami tik vienam kitam asmeniui arba vienai porai, siekiant užtikrinti donorystės apsaugą nuo kraujomaišos. Taip pat numatyta nustatyti aiškias lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų įvežimo, importo, išvežimo, eksporto ir tranzito sąlygas.

Projekte numatoma praplėsti valstybės finansavimą vaisingumo išsaugojimo paslaugoms ir embrionų saugojimui bei supaprastinti lytinių ląstelių ir embrionų importo bei tranzito tvarką. Taip siekiama padidinti gimstamumą ir užtikrinti konstitucinius asmenų lygiateisiškumo principus.

Prognozuojamas poveikis ir finansiniai aspektai

Sveikatos apsaugos ministrės M. Jakubauskienės teigimu, dėl šių pokyčių Lietuvoje papildomai gims šimtai kūdikių. Kukliais skaičiavimais, tikimasi, kad kasmet gims apie 300 naujų vaikų, o papildomai galėtų būti atlikta 700 procedūrų. Atsižvelgiant į kitų šalių duomenis, Lietuvoje vienišoms moterims atliekamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius galėtų sudaryti apie 10 proc. visų atliekamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų, o nesusituokusioms poroms - apie 20 proc.

Sveikatos apsaugos ministrės duomenimis, įgyvendinti šio įstatymo normas jau šiemet reikėtų per 1 mln. eurų, o nuo 2029 metų lytinių ląstelių ir embrionų saugojimui per metus būtų skiriama daugiau kaip 5 mln. eurų. „Kukliais skaičiavimais, mes galvojame, kad papildomai 700 procedūrų galėtų būti atlikta. Tam reikės maždaug 1,6 mln. eurų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Tai yra priimtina finansinė našta biudžetui“, - teigė M. Jakubauskienė.

Pasak projektą rengusios SAM, gimstančių vaikų skaičius kasmet mažėja po 1 tūkst. Skaičiuojama, kad 2023 m. gimė 20,6 tūkst., 2024 m. - 19 tūkst., o 2025 m. - prie 17 tūkst. vaikų. Tuo metu 15-20 proc. porų susiduria su vaisingumo problemomis. Kaip nurodo ministerija, 2022 m. nevaisingumas diagnozuotas 994 vyrams ir kone 6,9 tūkst. moterų, o 2023 m. - 965 vyrams ir beveik 6,8 tūkst.

tags: #sveikatos #apsaugos #ministras #pagalbinio #apvaisinimo #budai

• Geriausio vaikiškos lovos varianto pasirinkimas
• Komfortas ir atrama besilaukiančiai mamai
• vadovas vaikų darželio steigimui
• Vadovų kompetencijų stiprinimas ir teisės aktų naujienos
• išsirinkite tobulas sūpynes savo kiemui