Nevaisingumą sukelia daugybė priežasčių, tačiau šiuolaikinė medicina ieško naujų būdų padėti moterims, kurios gimė neturėdamos gimdos, kurioms ji buvo išoperuota arba tiesiog nebefunkcionuoja. Gimdos transplantacija yra viena iš sudėtingiausių ir inovatyviausių procedūrų, leidžianti moterims, kurios nebesitikėjo pačios išnešioti kūdikio, patirti motinystės džiaugsmą.

Pirmasis kūdikis po gimdos persodinimo 2014 m. gimė Švedijoje, Gotenberge. Nuo tada daugiau nei dešimtyje šalių buvo atliktos apie 135 tokios transplantacijos, įskaitant JAV, Kiniją, Prancūziją, Vokietiją, Indiją ir Turkiją. Vienas iš naujausių sėkmės pavyzdžių - Jungtinėje Karalystėje gimusi mažoji Amy Isabel. Kūdikio mama Grace Davidson gimė be funkcionuojančios gimdos, turėdama retą ligą, vadinamą Mayer-Rokitansky-Küster-Hauser (MRKH) sindromu, tačiau 2023 m. jai buvo persodinta sesers gimda.
Pasaulyje tik trys klinikos tiria gimdos persodinimo galimybes - Turkijoje, Švedijoje ir Jungtinėse Valstijose. Nors operacijos tampa vis sėkmingesnės, gydytojai pabrėžia, kad tai itin sudėtingas procesas. Pavyzdžiui, 2000 m. vienai Saudo Arabijos gyventojai persodinta gimda po 99 dienų buvo pašalinta. Tuo tarpu Švedijoje atliktos transplantacijos moterims, kurių viena neturėjo gimdos nuo gimimo, o kitai ji buvo pašalinta dėl gimdos kaklelio vėžio, pasižymėjo sėkmingesniais rezultatais - po operacijos moterys jautėsi gerai.
Gimdos persodinimas atliekamas keliais etapais:
Svarbu suprasti, kad gimda persodinama ne visam laikui. Moterys turi vartoti imunosupresinius vaistus, kad organizmas neatmestų svetimo organo. Po antro vaiko gimimo donuota gimda dažniausiai pašalinama, kad būtų galima nutraukti imunosupresantų vartojimą.
Net ir sėkmės atveju, gydytojai neatmeta pavojų nėštumo laikotarpiu. Tai apsigimimo rizika dėl imunosupresinių vaistų, gimdos augimo sutrikimų ar pirmalaikio gimdymo. Nėštumo metu moteris pas ginekologą turėtų lankytis reguliariai - tai geriausias būdas užtikrinti tiek mamos, tiek vaisiaus saugumą.
| Nėštumo požymis | Rekomendacija |
|---|---|
| Kraujavimas iki 14 savaitės | Būtina konsultuotis su gydytoju, vengti fizinio krūvio. |
| Kraujavimas po 14 savaitės | Nedelsiant vykti į gydymo stacionarą. |
| Preeklampsijos požymiai (tinimai, galvos skausmas) | Matuoti kraujospūdį ir kreiptis į medikus. |
| Niežulys (delnų, padų) | Skubos tvarka kreiptis į ginekologą dėl cholestazės rizikos. |
Daug neaiškumų moterims kelia gimdos susitraukimai. Jei jie atsiranda po fizinio krūvio ir praeina pailsėjus, tai paprastai nėra pavojinga. Tačiau būtina atskirti tikrus sąrėmius nuo Braxton Hicks susitraukimų. Tikri susitraukimai vyksta reguliariais intervalais, laikui bėgant tampa dažnesni ir sunkesni.

Kiekvieno apsilankymo metu po 22 nėštumo savaitės moteriai turi būti matuojamas gimdos dugnas ir stebima, ar jis auga pakankamai. Taip pat nuo 24 nėštumo savaitės pradedamas vertinti vaisiaus širdies ritmas. Jei jaučiate nerimą, visada geriau kreiptis į specialistą ir užduoti visus rūpimus klausimus, kad informacija būtų patikima ir raminanti.
tags: #gimdos #persodinimas #ir #nestumas