Naujagimystės periodas - tai prisitaikymo prie išorės aplinkos bei didžiulių organizmo pokyčių laikotarpis. Jis trunka nuo gimimo iki 4 savaičių amžiaus. Per šį laikotarpį mažylis mokosi kvėpuoti, maitintis per burną, susireguliuoja jo kūno temperatūra. Nors didžiąją laiko dalį naujagimis miega, jam reikia ypatingos tėvų priežiūros ir dėmesio. Tinkamos higienos procedūros padeda išvengti daugelio vaiko sveikatos problemų, taip pat sustiprina ryšį tarp tėvų ir naujagimio. Higiena yra vienas iš pagrindinių sveikos gyvensenos elementų, ypač svarbus jauno amžiaus vaikams, kurių kūnas dar tik vystosi ir nėra toks atsparus išoriniams veiksniams.
Tik gimęs vaikas gauna gimdyme dalyvavusio gydytojo įvertinimą pagal APGAR skalę, kuri naudojama visame pasaulyje naujagimių būklei po gimimo vertinti. 4-6 balais įvertintam naujagimiui reikalinga gydytojo pagalba, tačiau tai dar nereiškia, kad jis yra nesveikas. Dažniausiai jam dėl kažkokių priežasčių gimimo metu sumažėjo deguonies kiekis kraujyje, todėl gali prireikti išvalyti kvėpavimo takus, teikti papildomo deguonies, atlikti išorinį širdies masažą ar dirbtinę plaučių ventiliaciją, sušvirkšti medikamentų. Tik gimus, naujagimio organizme pradeda funkcionuoti mažasis kraujotakos ratas ir užanka arterinis latakas bei ovalioji anga. Po gimimo vaikelis guldomas ant mamos pilvo ir krūtinės, kur jis ilsisi, sušyla, apsisėja motinos mikroflora, atsiranda krūties čiulpimo refleksas.

Naujagimį po gimimo rekomenduojama pamaitinti per pirmąsias 2-3 valandas. Pačią pirmąją išsamią naujagimio apžiūrą per 24-48 val. nuo gimimo turi atlikti ir neonatologas (naujagimių gydytojas). Naujagimį išleidus iš gimdymo namų, tėveliai privalo pasirinkti gydymo įstaigą ir pranešti jos registratūrai apie naujagimio gyvenamąją vietą. Gydytoja ar slaugytoja aplanko naujagimį namuose per 3 darbo dienas. Šio vizito metu aptariami naujagimio priežiūros, slaugos ir maitinimo klausimai, įskaitant bambutės, odos, akių, burnos priežiūrą, migdymą, maudymą, patalpų priežiūrą ir vėdinimą, bei kūdikio grūdinimą.
Naujagimystės periodui būdingos praeinančios (tranzityviosios) naujagimių būklės, kurios pasireiškia visiems naujagimiams ir yra fiziologinis prisitaikymo prie aplinkos procesas.
| Būklė | Aprašymas | Pasireiškimo laikas |
|---|---|---|
| Kūno temperatūros svyravimai | Naujagimis greitai atšąla ar perkaista, jo kūno temperatūra tiesiogiai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Optimali aplinkos temperatūra siekia 23-25 °C. | Pirmosios gyvenimo dienos |
| Fiziologinis svorio kritimas | Kūno masė sumažėja dėl vandens netekimo per odą, plaučius, su šlapimu ir išmatomis. Tik gimęs vaikas iščiulpia nedaug pieno. | 3-4 parą (6-10 proc. gimimo svorio) |
| Naujagimių raudonė | Odos paraudimas. | 1-2 gyvenimo parą |
| Odos pleiskanojimas | Pleiskanoja pilvo, krūtinės, galūnių oda. | 3-5 parą |
| Toksinė eritema | Ant tiesiamųjų galūnių paviršių, veide, ant krūtinės, liemens, sėdmenų atsiranda rausvų dėmelių ir kietų gelsvų mazgelių. | 2-5 gyvenimo parą (apie 20-30 proc. naujagimių) |
| Fiziologinė gelta | Oda pagelsta dėl bilirubino apykaitos ypatybių. | 3-5 parą |
| Fiziologinis mastitas | Padidėja mergaičių ir berniukų krūtelės dėl moteriškų hormonų poveikio. Padidėja simetriškai, oda virš jų neparausta, neskauda. | 7-8 gyvenimo dieną |
| Lytinių organų išskyros | Mergaitėms iš makšties skiriasi balkšvų gleivių (deskvamacinis vulvovaginitas). Gali kraujuoti iš makšties. | Pirmąją savaitę (gleivės), 5-8 dieną (kraujavimas, 1-3 dienas) |
| Žarnyno veiklos pokyčiai | Išmatos keičiasi nuo mekonijaus (tirštos, tamsiai žalios) iki pereinamųjų (nehomogeniškos, su gleivėmis) ir motinos pieno išmatų (garstyčių spalvos). | Mekonijus pirmosios paros, pereinamosios 3-4 parą, motinos pieno išmatos nuo 5-6 paros |
| Šlapinimosi ypatumai | Šlapinamasi retai, pirmasis šlapimas tamsus, gelsvai rausvas, drumstas, su oranšinėmis nuosėdomis. | Pirmosios gyvenimo dienos (pirmas šlapinimasis per 12-24 val.) |
| Miliumai | 1-2 mm dydžio baltai gelsvi mazgeliai ant nosies sparnelių, kaktos, smakro dėl aktyvios riebalinių liaukų sekrecijos ir kanalėlių užsikimšimo. | Pirmosios savaitės |
| Žagsulys ir atpylinėjimas | Atsirūgimas ir atpylimas būdingas daugeliui naujagimių. Žagsulys yra normalus procesas. | Būdinga iki 6 mėnesių |
| Miego apnėja | Trumpi, 10-20 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai miego metu. Siejama su kvėpavimo centro nebrandumu, dažnesnė neišnešiotiems naujagimiams. | Miego metu |
| Žvairavimas | Akytės gali žvairuoti, nes akies raumenys silpni. | Iki pusės metų amžiaus |
Pirmosios naujagimio išmatos, vadinamos mekonijumi, yra tamsiai žalios arba juodos spalvos, lipnios, tąsios, beveik bekvapės. Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimiai šlapinasi retai. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val. Pirmasis naujagimio šlapimas dažniausiai yra tamsus, gelsvai rausvas, drumstas, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų - šlapimo rūgšties kristalų (kartais galima supainioti su krauju).

Atsirūgimas (natūralus arba padedant tėvams) ir atpylimas yra būdingas daugeliui naujagimių ir kūdikių iki 6 mėn. Žagsulys yra normalus procesas ir būdingas dar gimdoje besivystančiam vaisiui. Žagsulį lemia spazmiški diafragmos susitraukimai, kuriuos, manoma, sukelia diafragmos sudirginimas arba stimuliacija žindymo ar maitinimo metu. Žagsulys naujagimiui nėra pavojingas ar žalingas ir praeina savaime. Norint, kad žagsulys pasitaikytų rečiau reikėtų stengtis naujagimį maitinti taisyklingai, stebėti, kad maitinimo metu jis neprisirytų oro, po maitinimo padėti atsirūgti.
Naujagimiai kvėpuoja labai tankiai, nes jų medžiagų apykaita labai greita ir jiems reikia daug deguonies. Kita vertus, naujagimiams yra būdingi miegojimo metu pasikartojantys, trumpi, 10-20 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai, vadinami miego apnėja. Miego apnėja yra siejama su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu, todėl ji dažniau pasitaiko neišnešiotiems naujagimiams. Iki pusės metų amžiaus akytės gali žvairuoti, nes akies raumenys silpni. Jeigu nėra paveldimo žvairumo ar kitų ženklų, kad vaikučio akytės nesveikos, žvairumas turėtų išnykti.
Naujagimio odą reikia labai kruopščiai prižiūrėti, kadangi per ją lengvai prasiskverbia mikroorganizmai. Vienas iš svarbių kūdikio priežiūros aspektų - stebėti jo higieną. Naujagimis kasdien turi būti išrengiamas ir atidžiai apžiūrimos odos klostės už ausų, kaklo, pažastyse, plaštakose, taip pat tarpupirščiai, tarpvietė, kirkšnys: ar neparaudo, ar neatsirado odoje pūlinukų ar prakaitinio bėrimo. Šias odos klostes galima nuvalyti vatos tamponais, suvilgytais šiltu virintu vandeniu, po to tas vietas švelniai nusausinti. Vaiko oda taip pat turi būti kruopščiai prižiūrima kasdien, naudojant hipoalerginius kremus ir aliejus, kuris padės išlaikyti odą švelnią ir sudrėkintą.
Pirmosiomis dienomis, kol naujagimio virkštelė dar nėra nukritusi jo „pilnai“ maudyti nerekomenduojama. Naujagimiui gimus virkštelė yra užspaudžiama ir nukerpama, tačiau nedidelė jos liekana nudžius ir nukris tik po 2-3 savaičių. Vėliau, naujagimį maudyti reikia kartą per dvi ar tris dienas. Vaikutį pakanka maudyti 2-3 kartus per savaitę, geriausia tai daryti vakare prieš miegą. Maudyti po maitinimo nepatartina, nes mažylis gali atpilti, be to, būdamas sotus jis greitai užmiega. Svarbu atsiminti, kad vanduo vonioje turi būti šiltas, apie 37°C. Būtina naudoti hipoalerginius prausiklius be kvapiųjų medžiagų. Kūdikį maudyti reikia atsargiai, geriausia specialioje vonelėje. Kad maudomas naujagimis būtų saugus, viena ranka dedama kiek žemiau jo sprando ir po pažastimi, o kita laikomas užpakaliukas. Iš pradžių į vandenį panardinamos pėdutės, paskui ir visas kūnelis. Prausiama minkšta kempinėle nuo galvos link pėdų. Jūsų vaiko drabužiai turi būti pakeisti iš karto po maudymosi, kad išvengti odos sudirginimo.

Kiekvieną kartą vaikučiui pasituštinus, jo užpakaliukas apiplaunamas šiltu tekančiu vandeniu ir nusausinamas. Labai svarbi intymios higienos priežiūra po kiekvieno sauskelnių keitimo. Rinkitės švelnias, vaikams skirtas intymios higienos priežiūros priemones. Apiplaunant mergaitę, ji laikoma veidu į viršų, kad nešvarumai nepatektų į šlapimo ir lyties organus. Taip pat svarbu pasirinkti kokybiškas, „kvėpuojančias“ sauskelnes, tinkančias mažyliui pagal dydį: jos neturėtų spausti kūdikio kojyčių ir pilvo, kitu atveju gali sukelti iššutimus. Sauskelnes rekomenduojama keisti kas 3 valandas arba prireikus dažniau. Taip pat reikia daryti pertraukas oro vonioms.

Burnos higienos priežiūra būtina dar prieš atsirandant pirmiesiems dantims. Kūdikio burnytę reikia nuvalyti sterilia minkšta servetėle, suvilgyta virintu vandeniu. Tai turėtų būti daroma ryte ir vakare. Akys kasdien valomos vatos tamponėliais, suvilgytais virintu vandeniu. Šluostoma nuo išorinio akies kampo nosies link. Nosis valoma vatos suktuku. Ausų landos valomos minkštu vatos suktuku. Būtina išvalyti odos klostes už ausų.
Nagų priežiūra svarbi, kadangi vaikų nagai auga labai greitai. Kai nagučiai perauga pirštų galus, jie atsargiai patrumpinami žirklutėmis bukais galais. Rekomenduojama nagus kirpti bent kartą per savaitę specialiomis žirklėmis. Kirpti nagus geriausia po maudynių. Po procedūros reikia patikrinti, ar nėra aštrių kampų, kurie galėtų subraižyti kūdikio odą.
Naujagimį po gimimo rekomenduojama pamaitinti per pirmąsias 2-3 valandas. Pagrindinė sėkmingo žindymo pirmosiomis dienomis taisyklė yra žindymas pagal poreikį: ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą. Žįsdamas kūdikis ne tik pats pasisotina (o taip pat ir nurimsta, mezga glaudų ryšį su mama), bet ir „užsako“ pieno gamybą krūtyse. Žindymas negali trukti ilgiau kaip 20 minučių. Motinos pienu maitinamas naujagimis šlapinasi ir tuštinasi dažnai - 6 ir daugiau kartų. Naujagimio maitinimas mišinėliu pirmosiomis dienomis yra panašus į žindymą. Pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas.

Maitinančioms moterims nepatartina valgyti aštraus, specifinio skonio ir kvapo maisto, riebių, rūkytų, keptų, konservuotų, aštrių patiekalų. Kūdikis gali atsisakyti žįsti krūtį, jei mama pasikvėpinusi intensyvaus aromato kvepalais ar valgė aštresnio skonio ir kvapo maisto. Viena svarbiausių laktacijos sąlygų - motinos noras žindyti. Motinos pieno vertė priklauso nuo mitybos. Sėkmingai laktacijai didelės reikšmės turi kaloringa mityba, pakankamas skysčių kiekis.
Naujagimiai miega didžiąją paros dalį - 6-18 valandų per parą. Bendrą naujagimio miegą sudaro 6-7 trumpi vienodi miego tarpsniai, kurie tolygiai pasiskirstę per parą. Naujagimis turi būti migdomas lovytėje. Svarbu, naujagimį migdyti paguldytą nugaros, ant kietesnio čiužinuko, kūdikio lovelėje neturėtų būti pagalvių, minkštų žaislų ir pan., kambaryje neturėtų būti per karšta, į jį neturėtų patekti tabako dūmai. Pirmaisiais gyvenimo metais pagalvė nenaudojama, nes galva ir nugara turi būti vienoje plokštumoje. Patalynė turi būti medvilninė arba lininė.

Grynas oras ir šviesa naujagimiui reikalingi kaip maistas. Kiekvienu metų laiku vaikas turi priprasti prie lauko oro. Iš pradžių vaikas migdomas kambaryje atidarius langą, tik reikia žiūrėti, kad tiesioginė oro srovė nesiektų vaiko, į lauką naujagimį galima vežti nuo 2 savaitės, kai temperatūra lauke neviršija 5-6 °C šalčio. Iš pradžių vaiko negalima laikyti lauke ilgiau negu 10-15 minučių, o vėliau, kai pripranta, gryname ore jis gali išbūti 1-2 valandas, patartina 2 kartus per dieną.
Vaikas pirmą kartą paskiepijamas dar gimdymo namuose. Hepatito B vakcinacija atliekama naujagimiui per 24 val. nuo gimimo. Antrąja hepatito B vakcinos doze vaikas skiepijamas sulaukęs 1 mėn. Tuberkuliozės (BCG) vakcinacija atliekama 2-3 gyvenimo parą. Nuo šio skiepo 3-4 gyvenimo savaitę ant vaiko kairiojo žasto susidaro šašas su balkšva viršūne.
tags: #sveikas #naujagimis #tranzitorines #bukles #higiena #ir