Mikčiojimas - kalbos sutrikimas, galintis paveikti ne tik žmogaus gebėjimą laisvai reikšti mintis, bet ir socialinį gyvenimą bei pasitikėjimą savimi. Šis sutrikimas dažniausiai pastebimas ankstyvame 3-5 metų amžiaus laikotarpyje, kai vaiko kalba vystosi sparčiausiai. Nors tėvams kyla natūralus nerimas, svarbu suprasti, kad nustatyti vieną konkrečią mikčiojimo priežastį yra labai sunku.

Pasak VDU Švietimo akademijos docentės, logopedės ir psichologės prof. dr. V. Makauskienės, nėra taip paprasta atskirti natūralius kalbėjimo nesklandumus nuo pirmųjų mikčiojimo požymių. Pagrindiniai faktai rodo, kad mikčiojimą lemia sudėtinga vidinių (biologinių) ir išorinių priežasčių sąveika, o ne išgąstis ar neigiamos emocijos, kaip teigia populiarūs mitai. Svarbu pabrėžti, jog mikčiojimas nėra nei nukopijuojamas, nei išmokstamas elgesys. Nors tikimybė padidėja, jei šeimoje yra mikčiojančių asmenų, sutrikimas gali pasireikšti ir tuomet, kai giminėje nėra nė vieno tokio atvejo.
Mikčiojimas dažnai siejamas su ledkalnio analogija: užsikirtimai tėra mažytė dalis, kurią pastebi pašnekovai. Po ja slypi didžiulis nerimas, baimė ir nepasitikėjimas savimi. Mokiniai, norėdami išvengti nemalonių situacijų, mokykloje gali nebekelti rankos ar apsimesti neišmokę pamokos. Gimnazistas Kajus Korsakas pastebi, kad dauguma nemalonių situacijų kyla dėl žmonių žinių apie kalbos sutrikimus trūkumo. Jis teigia, kad žmonės dažniausiai reaguoja pakančiai, tačiau bendruomeniškumo stoka 5-8 klasėse gali paskatinti patyčias.
| Situacija | Rekomenduojamas elgesys |
|---|---|
| Bendravimas su mikčiojančiu asmeniu | Palaukti, nuraminti, leisti pabaigti kalbėti, nepertraukinėti. |
| Pastebėjus vaiko mikčiojimą | Kreiptis į specialistą, išlikti ramiems, nerodyti vaikui baimės. |
| Sėkminga praktika | Sklandaus kalbėjimo technikų pritaikymas realiose situacijose. |
Tėvų patirtis rodo, kad svarbiausia - išlaikyti ramybę ir profesionalią pagalbą. Laura Valaitytė, auginanti sūnų, turintį kalbos sutrikimą, pataria: „Aš vaikui niekada neparodžiau, kad man baisu ar kad jis daro kažką ne taip. Vietoj to išklausome, duodame laiko pasakyti, o jeigu reikia, atsakome jo norėtu žodžiu ir patvirtiname: mes tave supratome.“
Logopedai dažniausiai taiko kompleksinį mikčiojimo šalinimo metodą, kurį sudaro gydymas raminamaisiais vaistais, psichoterapija ir darbas su tėvais. Psichoterapija padeda ugdyti teigiamą požiūrį į save ir įveikti baimę. Sėkminga kalbėjimo ir bendravimo patirtis, pavyzdžiui, mokantis užkalbinti nepažįstamą žmogų, didina vaiko pasitikėjimą savo jėgomis.
Žmonės kartais ieško stebuklingų būdų, kaip „užkalbėti“ ligas ar sutrikimus, tačiau kalbant apie infekcinę odos ligą - rožę, medicinos specialistai yra kategoriški. Nors egzistuoja folkloro tradicijos ir įvairios „užkalbėjimų formulės“, infekcinės ligos privalo būti gydomos antibiotikais. Pasitikėjimas tradicine medicina ir profesionalia logopedine pagalba yra vienintelis patikimas kelias siekiant pagerinti vaiko sveikatą ir kalbos sklandumą.
tags: #suzeisto #vaiko #uzkalbejimas