Globos ir Rūpybos Nustatymas Teisme: Išsamus Vadovas
Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Sveikatos poskyrio specialistai pastebi, kad vis daugiau šeimų susiduria su ne tik jautriu, bet ir sudėtingu klausimu - kaip teisiškai pasirūpinti artimuoju, kuris dėl psichikos sutrikimo ar kitų priežasčių nebegali savarankiškai priimti svarbių sprendimų ar pasirūpinti savo kasdieniu gyvenimu. Tokiais atvejais taikomos dvi skirtingos teisinės priemonės - globa arba rūpyba. Jos dažnai painiojamos, tačiau skiriasi tiek savo apimtimi, tiek pasekmėmis žmogaus teisėms ir artimųjų atsakomybei. Asmenys, ieškodami atsakymų į šiuos klausimus ar pasikonsultavę su advokatu, atranda, jog vienintelis kelias yra teismo sprendimas, kurio pagrindu asmuo, turintis psichinę negalią, pripažįstamas neveiksniu (arba ribotai veiksniu).
Globa ir Rūpyba: Esminiai Skirtumai
Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas apibrėžia neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens turtinių ir asmeninių neturtinių santykių veikimo ar neveikimo sritis. Taip pat teismo sprendime apibrėžiamos ir paskirto globėjo (rūpintojo) ir/ar turto administratoriaus teisės ir pareigos. Vadinasi, globėjas (rūpintojas), gavęs teismo sprendimą, tokio sprendimo pagrindu gali veikti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens vardu įvairiose srityse ir įvairiose institucijose, tame tarpe ir notarų kontorose, bankuose, kitose įstaigose. Paprastai tariant, teismo sprendimo pagrindu giminaitis ar šeimos narys gali tinkamai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas ar ribotas veiksnumas.
Globa: Kai asmuo visiškai negali veikti savarankiškai
Globa nustatoma tada, kai žmogus dėl psichinės negalios (psichikos ligos, kitų psichikos sutrikimų) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiu atveju teismas gali pripažinti asmenį neveiksniu tam tikrose srityse. Tai reiškia, kad žmogus savarankiškai nebegali sudaryti sandorių, spręsti finansinių ir teisinių klausimų - pavyzdžiui, pirkti, parduoti, dovanoti turto, balsuoti rinkimuose, tuoktis - visus svarbiausius sprendimus jo vardu priima paskirtas globėjas. Ši priemonė taikoma tik tada, kai kitų būdų užtikrinti žmogaus saugumą ir interesus nebepakanka.
Rūpyba: Kai gebėjimai iš dalies apriboti
Rūpyba nustatoma tada, kai žmogaus gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę yra susilpnėję, tačiau visiškai neišnykę. Dažniausiai tai susiję su psichikos sutrikimais ar priklausomybėmis - piktnaudžiavimu alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Tokiais atvejais asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu tam tikrose srityse. Jis gali atlikti kasdienius veiksmus - apsipirkti, tvarkyti buitinius reikalus, tačiau priimant sprendimus srityse, kuriose veiksnumas teismo apribotas, reikalingas rūpintojo sutikimas, priežiūra ar pagalba. Tai lankstesnė priemonė, leidžianti žmogui išlaikyti dalį savarankiškumo. Taip pat rūpyba gali būti nustatoma veiksniam asmeniui, dėl fizinės sveikatos būklės negalinčiam savarankiškai naudotis savo teisėmis ar vykdyti pareigų, kai jam reikalinga fizinė pagalba.
Kreipimosi į Teismą tvarka dėl Globos ar Rūpybos nustatymo
Svarbu žinoti, kad sprendimą dėl globos ar rūpybos, dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo - visais atvejais priima tik teismas.
Pirmieji Žingsniai ir Kas Gali Kreiptis?
Dažna situacija, jog asmuo, kuris nori pradėti pirmiau paminėtą procedūrą, nenumano, kokie turėtų būti jo pirmieji žingsniai dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu). Pirmiausiai visa procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) prasideda nuo Socialinio paramos skyriaus toje teritorijoje, kurioje gyvena asmuo, kuriam norima nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Pirmiausiai Socialiniame paramos skyriuje yra pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo (asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus).
Labai svarbu įsivertinti, kad šį prašymą socialiniam paramos skyriui gali pildyti ir teikti tik LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Šis subjektų sąrašas yra baigtinis, vadinasi kiti subjektai, kurie nėra konkrečiai minėtame straipsnyje nurodyti, pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) pateikti neturi teisės.
Į teismą dėl globos ar rūpybos gali kreiptis:
- Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, sutuoktinis.
- Tėvai ar pilnamečiai vaikai.
- Globos ir rūpybos institucija.
- Prokuroras (viešo intereso gynimas).
Veiksnus žmogus dėl rūpybos į teismą kreipiasi pats. Dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal asmens gyvenamąją vietą.
Reikalingi Dokumentai
Nors kiekviena situacija individuali, dažniausiai reikalingi šie dokumentai:
- Pareiškimas teismui - jame nurodomi žmogaus, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, duomenys, aprašoma jo sveikatos būklė, elgesys, nurodomos priežastys, kodėl prašoma nustatyti neveiksnumą ar ribotą veiksnumą, bei siūlomas globėjo kandidatas.
- Medicininės pažymos - gydančio gydytojo (dažniausiai šeimos gydytojo ar psichiatro) išrašas apie asmens sveikatos būklę, diagnozes, vartojamus vaistus ir prognozę.
- Asmens dokumentų kopijos - pareiškėjo ir asmens, kuriam prašoma nustatyti globą ar rūpybą.
- Giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai - gimimo, santuokos liudijimai.
- Informacija apie siūlomą globėją - asmens tapatybės kortelės kopija, sveikatos pažyma, prireikus - charakteristika iš darbovietės ar seniūnijos.
- Socialinio darbuotojo išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus.
Rekomenduojama rašant pareiškimą pasikonsultuoti su teisininku, ypač jei situacija sudėtinga. Jis padeda tinkamai suformuluoti prašymą, parengti dokumentus ir išvengti proceso vilkinimo.
Teismo Psichiatrijos Ekspertizė
Vienas esminių etapų - teismo psichiatrijos ekspertizė. Ją atlieka Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertai, kurie nustato žmogaus psichinę būseną ir pateikia teismui ekspertizės aktą. Teismas, gavęs pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), tokiam asmeniui paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę. Svarbu yra tai, kad proceso dalyviams už tokios ekspertizės paskyrimą nereikia mokėti, kadangi ji yra kompensuojama valstybės. Ekspertizės metu analizuojami medicininiai dokumentai, kalbamasi su pačiu žmogumi ir, jei reikia, jo artimaisiais. Būtent ši išvada dažniausiai tampa pagrindiniu sprendimo pagrindu. Būtent ekspertizės išvada teismui yra vienas svarbiausių dokumentų, kurio pagrindu teismas nuspręs tenkinti ar ne, galbūt tik iš dalies tenkinti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu.
Teismo Sprendimas ir Globėjo (Rūpintojo) Paskyrimas
Teismas priima sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat teismo sprendimu paskiria tokio asmens globėją (rūpintoją) ir turto administratorių, išaiškina jo teises ir pareigas.
Teismo Sprendimo Galimybės
Įvertinęs visus įrodymus, teismas gali:
- Atmesti pareiškimą.
- Pripažinti žmogų ribotai veiksniu ir nustatyti rūpybą, paskirti rūpintoją.
- Pripažinti žmogų neveiksniu tam tikroje srityje ir nustatyti globą, paskirti globėją, turto administratorių.
Sprendimas dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo įsiteisėja per 30 dienų, jei nėra apskundžiamas. Vėliau teismas sprendžia globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo klausimą. Nutartis įsiteisėja per 7 dienas.
Kas gali tapti globėju ar rūpintoju?
Įstatymai numato, kad globėju ar rūpintoju gali būti tik pilnametis, veiksnus, geros reputacijos ir aukštų moralinių savybių (dorumas, sąžiningumas ir kt.) žmogus, neturintis interesų konflikto su globotiniu. Dažniausiai tai - artimiausi šeimos nariai. Svarbiausiai, kad globėjas (rūpintojas) būtų toks asmuo, kuris turės galimybes tinkamai ir pilnavertiškai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas (ribotas veiksnumas).
Prieš priimdamas sprendimą, teismas kreipiasi į savivaldybę, kuri įvertina kandidato gyvenimo sąlygas, asmenines savybes ir galimybes globoti, rūpintis. Atsižvelgus į šią išvadą ir paties asmens (jei jis gali ją išreikšti) nuomonę, paskiriamas globėjas, rūpintojas.
Vaiko globėjo paskyrimą patvirtina teismas, kuris vertina įvairius veiksnius: būsimų globėjų gebėjimą užtikrinti vaiko gerovę, jų gyvenimo sąlygas, finansines galimybes ir emocinį ryšį su vaiku. Be to, jei vaikas yra pakankamai subrendęs, teismas atsižvelgia ir į jo nuomonę. Pirmumo teisė skiriant globą suteikiama artimiesiems giminaičiams, tačiau, jei jų nėra arba jie negali tapti globėjais, šią atsakomybę gali prisiimti ir kiti asmenys. Teisėtu globėju gali būti visisiškai veiksnus suaugęs fizinis asmuo (pavyzdžiui, vaiko giminaitis arba trečiasis asmuo) arba juridinis asmuo (įmonė arba vietos valdžia). Juridinis asmuo skiriamas globėju, jei tinkamo fizinio asmens rasti nepavyksta arba jei vienas iš tėvų to pageidauja testamentu arba paveldėjimo susitarimu. Kol nepaskirtas teisėtas globėjas, globėjo pareigas laikinai vykdo į gyventojų registrą įrašytos vaiko gyvenamosios vietos kaimo ar miesto savivaldybė, jeigu yra įvykdytos globos nustatymo sąlygos.
Globėjo ir Rūpintojo Atsakomybė bei Pareigos
Globėjo vaidmuo
Globėjo vaidmuo nėra formalus - jis apima kasdienius sprendimus ir atsakomybę už žmogaus gerovę. Globėjas rūpinasi globotinio sveikatos priežiūros organizavimu (užrašo pas gydytojus, užtikrina, kad būtų vartojami paskirti vaistai ir pan.), finansais (apmoka mokesčius, valdo banko sąskaitas, gauna globotinio pensiją ar kitas išmokas), sudaro didesnės vertės sandorius, bet parduoti nekilnojamąjį turtą, priimti paveldėjimą, gali tik gavęs išankstinį teismo leidimą. Globėjas taip pat turi užtikrinti globotiniui tinkamas gyvenimo sąlygas, atstovauti jam institucijose. Svarbu, kad visi sprendimai būtų priimami globotinio naudai.
Jei aplinkybės keičiasi ir žmogus gali vėl savarankiškai veikti, globėjas turi kreiptis į teismą dėl veiksnumo atstatymo. Netinkamai pareigas atliekantis globėjas gali būti nušalintas ir privalo atlyginti padarytą žalą. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę pats neveiksnus ar ribotai veiksnumas asmuo, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras. Globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų nebegali atlikti dėl savo ar artimųjų ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių.
Rūpintojo vaidmuo
Rūpintojas neperima visų sprendimų, o padeda žmogui juos priimti. Jis konsultuoja, prižiūri finansinius sprendimus, saugo nuo galimų klaidų ir neapgalvotų veiksmų. Be rūpintojo sutikimo sudaryti sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais, todėl jo vaidmuo yra svarbus siekiant apsaugoti žmogaus interesus.
Vaiko Globa ir Tėvų Atsakomybė
Kas yra tėvų atsakomybė ir vaiko globa?
Vaiko globa nustatoma, kai tėvai dėl įvairių priežasčių negali pasirūpinti savo vaiku. Tai gali būti laikinoji globa, kai tikimasi, kad tėvai atgaus galimybę rūpintis vaiku, arba nuolatinė globa, kai vaikas visam laikui lieka be tėvų globos. Svarstantiems, kaip gauti vaiko globą, pirmiausia reikia kreiptis į atitinkamas institucijas, kurios įvertins būsimo globėjo pasirengimą.
Teisinė sąvoka „tėvų atsakomybė“ reiškia globos teises, t. y. bet kurio iš tėvų pareigą ir teisę rūpintis savo nepilnamečiu vaiku. Tėvų globos teisės apima teisę rūpintis vaiko asmeniu (asmens globos teisės), teisę valdyti vaiko turtą (turto valdymo teisė) ir teisę spręsti su vaiku susijusius klausimus. Turto valdymo teisė apima teisę ir pareigą valdyti vaiko turtą, t. y., be kita ko, atstovauti vaikui. Bet kuris iš tėvų turi įgaliojimus priimti sprendimus nepilnamečio vaiko atžvilgiu, t. y. teisę spręsti klausimus, susijusius su vaiko kasdieniu gyvenimu (toliau - įprastinė globa). Sprendimai kasdieniais klausimais paprastai turi būti suprantami kaip įprasti sprendimai, kurie priimami dažnai ir neturi ilgalaikio poveikio vaiko vystymuisi.
Globos teises turintis bet kuris iš tėvų turi ne tik teisę priimti sprendimus, bet ir teisę atstovauti savo nepilnamečiam vaikui. Abu tėvai turi teisę matytis su vaiku, o tai reiškia abiejų tėvų pareigą ir teisę asmeniškai bendrauti su vaiku. Tėvų teisė matytis su vaiku nepriklauso nuo globos teisių buvimo. Tėvų ir vaikų tarpusavio teises ir pareigas lemia vaiko kilmė, kuri nustatoma įstatymo nustatyta tvarka. Motina yra vaiką pagimdžiusi moteris. Tėvas yra vyras, pradėjęs vaiką. Tėvų valdžią vaiko globos teisių forma bendrai įgyvendina susituokę tėvai. Tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos kyla iš teisės aktuose numatyta tvarka nustatytos vaiko kilmės, o tai reiškia, kad bet kuris iš tėvų, kurio palikuonis yra vaikas, turi pareigą rūpintis vaiku. Bet kurio iš tėvų ir vaiko tarpusavio teisės ir pareigos priklauso nuo to, kas turi vaiko globos teises.
Vienas iš tėvų gali nuo vaiko gimimo momento turėti visas vaiko globos teises, pvz., jeigu pripažindamas tėvystę tėvas pareiškia norą globos teises palikti tik vienam iš tėvų. Globos teisės tik vienam iš tėvų suteikiamos, jeigu tas iš tėvų, prašymu pradėdamas bylą, paprašė teismo jam perduoti visas vaiko globos teises arba dalį jų. Globos teisėmis tik vienas iš tėvų naudojasi ir tada, kai globos teises kartu turi abu tėvai, tačiau vieno iš tėvų teisės yra sustabdytos. Jeigu tėvai turi bendros globos teises, jie bendros globos teisėmis savo vaiko atžvilgiu naudojasi ir globos pareigas vykdo savo atsakomybe ir bendru sutarimu, atsižvelgdami į bendrą vaiko gerovę. Jeigu bendros globos teises turintys tėvai nesutaria vaikui svarbiu klausimu, teismas vieno iš tėvų prašymu gali suteikti teisę spręsti šį klausimą vienam iš tėvų.
Tėvų sutikimas įvaikinti vaiką
Jeigu tėvai negali arba nenori naudotis globos teisėmis vaiko atžvilgiu, jie gali duoti sutikimą vaiką įvaikinti. Vieno iš tėvų sutikimas atiduoti vaiką įvaikinti įsigalioja ne anksčiau kaip praėjus aštuonioms savaitėms nuo vaiko gimimo, o prašymas įvaikinti teismui negali būti teikiamas, kol neįsigaliojo vieno iš tėvų sutikimas.
Vaiko tėvai, o jeigu jie yra nepilnamečiai ar neveiksnūs šioje srityje, - jų tėvai arba globėjai (rūpintojai), vaiko globėjas (rūpintojas) rašytinį sutikimą įvaikinti, įformintą pareiškimu, paduoda apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą arba pagal vaiko, dėl kurio duodamas sutikimas, gyvenamąją vietą.
Sutikimas įvaikinti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Sutikimo įvaikinti patvirtinimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi. Teismas patvirtina sutikimą, jeigu nustato, kad sutikimas įvaikinti duodamas sąmoningai, be poveikio sutikimą duodančiojo valiai, nėra išgautas prievartos būdu arba siekiant neteisėtos finansinės naudos. Tvirtindamas sutikimą nutartyje teismas išaiškina įvaikinimo pasekmes ir teisę atšaukti duotą sutikimą.
Ginčų Sprendimas ir Teismo Procesas
Su globa susijusius klausimus teisiškai privaloma tvarka sprendžia ir nustato teismas. Nagrinėdamas su vaiku susijusias bylas, teismas visų pirma vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgdamas į visas aplinkybes ir teisėtus suinteresuotųjų asmenų interesus. Ginčai dėl globos teisių pripažįstami šeimos teisės bylomis, kurias teismai nagrinėja gavę prašymus ir sprendžia duodami nurodymus.
Tėvų susitarimai ir tarpininkavimas
Jeigu tėvai yra nutraukę santuoką arba gyvena skyrium, jie turi nuspręsti, kaip ateityje bus sprendžiami globos teisių klausimai. Kiekvienas iš tėvų turi teisę prašymu pradėdamas bylą prašyti teismo jam perduoti visas vaiko globos teises arba dalį jų. Globos teises turintys tėvai gali susitarti laisvai organizuoti bendrą naudojimąsi atstovavimo teise, tačiau bet koks globos teisių pakeitimas, įskaitant bendros globos nutraukimą, galimas tik teismuose. Tėvai susitarimui pasiekti taip pat gali naudotis nacionalinės sutuoktinių taikinimo tarnybos paslaugomis. Nacionalinės sutuoktinių taikinimo tarnybos paslaugos tėvams yra nemokamos; norėdami jomis naudotis, jie turi kreiptis į Socialinio draudimo valdybą. Sutuoktinių taikinimo proceso rezultatas - tėvų pasirašytas susitarimas dėl tėvystės. Socialinio draudimo valdybos patvirtintas susitarimas dėl tėvystės yra vykdomasis dokumentas. Nustatydamas teisės matytis su vaiku įgyvendinimo tvarką, teismas taip pat veikia kaip taikinimo organas teismo procese, siekiantis, kad tėvai sudarytų susitarimą dėl teisės matytis su vaiku. Teismas kuo anksčiau išklauso suinteresuotąsias šalis ir atkreipia jų dėmesį į galimybę naudotis šeimos konsultanto pagalba, visų pirma kad jos pasiektų bendrą poziciją dėl vaiko globos ir pareigų jo atžvilgiu.
Kreipimasis į teismą ir bylos nagrinėjimas
Su globos teisėmis susijusius ginčus sprendžia apygardų teismai. Ginčuose, susijusiuose su globos teisėmis, pareiškėjas turi pateikti prašymą apygardos teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl prašymo. Prašyme turi būti nurodomas teismo pavadinimas, pareiškėjo, byla suinteresuoto asmens ir jų vaikų tapatybės, taip pat turi būti aiškiai išdėstomas konkretus pareiškėjo reikalavimas. Prašyme taip pat turi būti nurodyti bylos faktai, o pareiškėjas turi išvardyti ir pateikti turimus įrodymus. Prašymą turi pasirašyti ieškovas arba jo atstovas. Prašymas ir patvirtinamieji dokumentai teismui turi būti pateikti raštu, estų kalba (pastaba: šis nurodymas apie estų kalbą yra iš pirminio teksto, tačiau bylos Lietuvoje teikiamos lietuvių kalba).
Prašymu pradėtas su globos teisėmis susijusias bylas teismai nagrinėja remdamiesi nuostatomis dėl ieškinių ir atsižvelgdami į nustatytus prašymu pradedamos bylos skirtumus (žr. Civilinio proceso kodeksą). Su vaiku susijusio pagreitinto proceso tvarka teismas gali išnagrinėti tik reikalavimą, kad atskirai nuo nepilnamečio vaiko gyvenantis vienas iš tėvų mokėtų išlaikymo išmokas. Su globos teisėmis susijusios bylos negali būti nagrinėjamos supaprastinta tvarka. Tačiau su globos teisėmis susijusios bylos nagrinėjamos pateikus prašymą, todėl jos skiriasi nuo įprastų ieškiniu pradedamų bylų. Prašymu pradedamose bylose teismas pats nustato faktus ir tuo tikslu surenka reikiamus įrodymus, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip. Teismas neprivalo vadovautis nei bylos šalių pateiktais prašymais, nei jų nurodytais faktais, nei jų pateiktais faktų vertinimais, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Posėdžių protokolavimo ir dokumentų įteikimo reikalavimai taip pat yra ne tokie griežti. Teismas gali taikyti apsaugos priemones arba laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra priežasčių manyti, kad netaikant šių priemonių teismo sprendimą taps sunku arba neįmanoma įvykdyti.
Teismo Sprendimų Vykdymas ir Tarptautiniai Aspektai
Sprendimų vykdymas
Prašymu pradėtoje byloje priimta nutartis yra nurodymas, kuriam taikomos nuostatos dėl teismo nurodymų davimo ieškiniu pradėtoje byloje, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Nurodymą dėl globos teisių galima apskųsti pagal bendrąsias apeliacinio proceso reglamentavimo nuostatas, jeigu apeliacinio skundo teikėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama teisės nuostatos pažeidimu (pavyzdžiui, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės arba procesinės teisės nuostatą).
Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Kai nagrinėjama prašymu pradėta šeimos teisės byla, teismas duoda nurodymą, kuris yra vykdytinas nuo jo įsigaliojimo datos, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip. Prašymu pradėtoje byloje duotas nurodymas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu skolininkas savanoriškai nevykdo nutarties dėl globos teisių, ji vykdoma remiantis ieškovo prašymu vykdymo byloje. Šiuo tikslu ieškovas turi pateikti prašymą teismo antstoliui, kurio jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje yra nuolatinė arba kita skolininko gyvenamoji vieta arba kurioje yra skolininko turtas. Byloje dėl teisės matytis su vaiku įgyvendinimo teismo antstolis vykdymo proceso metu bendradarbiauja su vaiko gyvenamosios vietos arba, išimtiniais atvejais, prievolę turinčio asmens gyvenamosios vietos valdžios atstovu, kuris turi ekspertinių bendravimo su vaikais žinių. Jeigu reikia, teismo antstolis gali siūlyti vietos valdžios atstovui vaiką laikinai apgyvendinti socialinės apsaugos įstaigoje.
Tarptautinis sprendimų pripažinimas
Pagal Tarybos reglamentą (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo valstybėje narėje priimtas sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse nereikalaujant jokios specialios procedūros. Valstybėje narėje priimtas ir joje vykdytinas bei įteiktas teismo sprendimas dėl tėvų valdžios vykdymo vaiko atžvilgiu yra vykdomas kitoje valstybėje narėje tada, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo pripažintas joje vykdytinu.
Kaip užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimą?
Remiantis Estijos tarptautinės privatinės teisės įstatymu, taikytina teisė taip pat gali būti nustatoma remiantis susitarimais dėl teisinės pagalbos. Kadangi visos su Lietuva, Latvija ir Lenkija sudarytų susitarimų dėl teisinės pagalbos šalys taip pat yra 1996 m. Hagos konvencijos šalys, šiais atvejais tiesiogiai taikomos konvencijos nuostatos.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
