Ikimokyklinio amžiaus vaikų gyvensena: sveikatos pagrindų formavimas

Sveikas gyvenimo būdas, asmens harmonija su gamta, padeda žmogui gražiai, sveikai ir ilgai gyventi. Kaip teigiama, „Žmogus - Gamtos tvarinys… Jei žmogus bus harmonijoje su Gamta, savo artimu, Dievu, ir pagaliau pats su savimi, jei išmoks taupiai naudoti savo energiją, gali išlikti sveikas ir aktyvus iki gyvenimo pabaigos.” Sveikata yra vienas svarbiausių žmogaus laimės komponentų ir viena didžiausių vertybių.

Sveikata vaikystėje apsprendžia viso likusio žmogaus gyvenimo ir ateinančių kartų sveikatą. Laikotarpis nuo vaiko gimimo iki 5-6 metų yra lemiamas. Už vaikų sveikatą pirmiausia atsakingi tėvai, paskui pedagogai bei visuomenė. Vaiko augimą ir vystymąsi nulemia paveldimumas ir aplinka.

Šeimos gyvensenos įtaka: 2008 m. tyrimo rezultatai

Siekdami geriau suprasti ikimokyklinio amžiaus vaikų gyvenseną ir ją lemiančius veiksnius, 2008 metų pavasarį Lietuvos ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, pasirinktose iš 10 apskričių, buvo atliktas tyrimas. Tyrimo metodika apėmė vienmomentinę anoniminę anketinę tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, apklausą. Anketa, sudaryta iš 55 klausimų (uždaro, pusiau uždaro bei atviro tipo), buvo išdalinta atsitiktinės atrankos būdu atrinktiems tėvams. Tyrimu buvo siekiama išanalizuoti šeimų gyvensenos ypatumus ir socioekonominius veiksnius, nustatyti jų sąsajas bei įvertinti tėvų patiriamą stresą. Rezultatai atskleidė svarbių tendencijų apie šeimų gyvenseną, socioekonomines gyvenimo sąlygas, tėvų patiriamą stresą bei problemas, iškylančias auginant ikimokyklinio amžiaus vaikus.

Tyrimo išvados apie šeimų gyvenseną

• Apie pusė mamų ir du penktadaliai tėčių yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Kas dešimta šeima neturi nuosavo būsto.
• Šeimų gyvensena ne visada yra sveikatą stiprinanti.
• Ikimokyklinio amžiaus vaikų šviežių vaisių ir daržovių vartojimas yra nepakankamas, nors bent kartą per dieną ir dažniau šviežių vaisių ir daržovių vartoja apie du trečdaliai vaikų.
• Dažnai vaikai valgo saldžių užkandžių bei saldumynų: du penktadaliai vaikų kasdien valgo saldžių užkandžių ir saldumynų.
• Šeimos narių fizinis aktyvumas yra nepakankamas: apie du trečdaliai apklaustų tėvų ir du penktadaliai vaikų niekada nesimankštino.
• Vaikai taip pat nemažai laiko praleidžia pasyviai prie televizoriaus ar kompiuterio.
• Dalis vaikų vėlai gulasi miegoti ir anksti keliasi ryte.
• Šeimos nariai nepakankamai rūpinasi burnos higiena: du kartus per dieną ir dažniau dantis valo trys ketvirtadaliai tėvų ir du trečdaliai vaikų.
• Tarp tėvų yra paplitę žalingi įpročiai.

Socioekonominiai veiksniai ir tėvų patiriamas stresas

Tyrimas atskleidė, kad geresnę buitį yra susikūrę labiau išsilavinę tėvai. Mamų išsilavinimas turi įtakos vaiko mitybai: du trečdaliai mamų, su aukštuoju išsilavinimu, ir tik apie pusė mamų su žemesniu išsilavinimu teigė, kad jų vaikai daržoves valgo bent kartą per dieną. Mitybai reikšmės turi ir tėvų materialinė padėtis. Aukštesnio išsilavinimo tėvai labiau rūpinasi ir vaikų dantų priežiūra, o daugiau laiko vaikams gali skirti mamos su žemesniu išsilavinimu. Ketvirtadalis mamų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dantis vaikams pradėjo valyti, kai išdygo pirmasis.

Apie du trečdaliai tėvų dirba mėgstamą darbą. Tačiau dalį tėvų kasdieninė veikla vargina fiziškai ir kelia psichologinę įtampą, dienos pabaigoje jie jaučiasi visiškai fiziškai ir psichiškai išsekę, būna įsitempę ir nervingi. Auginant vaikus, trečdalis tėvų labiausiai jaudinasi dėl vaikų sveikatos. Neretai tėvams iškyla ir auklėjimo problemų. Su vaiku daugiau bendrauja mamos negu tėčiai.

Mitybos principai ikimokyklinio amžiaus vaikams

Mityba yra svarbus aplinkos veiksnys, kuris aprūpina organizmą energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis, užtikrina normalų vystymąsi, nuolatinį kūno ląstelių atsinaujinimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikai privalo laikytis mitybos režimo, valgyti sveikai pagamintą, tinkamai apdorotą, fiziologinius vaiko amžiaus ypatumus bei sveikos mitybos rekomendacijas atitinkantį maistą.

Valgymo režimas ir produktų įvairovė

Vaikas (nuo 2 m. amžiaus) turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė) ne rečiau kaip kas 3,5 val., kramtyti lėtai, vengti gausios vakarienės, o paskutinis valgymas turėtų būti 2 valandos iki miego. Vaikai turi valgyti reguliariai. Pusryčių ir vakarienės maistas turi sudaryti 20-25 proc. visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45 proc., o priešpiečių ir pavakarių po 10-15 proc.

Dalis tėvų, dėl žinių trūkumo, nepakankamai dėmesio skiria ikimokyklinio amžiaus vaikų racionaliai mitybai, todėl specialistų teigimu, glaudesnis ikimokyklinės įstaigos ir tėvų bendravimas teigiamai pakeistų vaikų sveikos mitybos nuostatų formavimąsi. Rekomenduojamos maisto medžiagų ir energijos normos bei mitybos piramidė nurodo bendrus augimui reikalingų maisto medžiagų kiekius.

Maitinkime vaikus kuo įvairesniu maistu, kad užtikrintume augančio organizmo visų vertingų maistinių medžiagų poreikį ir kiekvieno valgymo metu pasiūlykite bent žiupsnelį šviežių daržovių ar vaisių. Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną.

• Pusryčiams tinka skirtingų grūdinių kultūrų košės, vaisiai, uogos ar iš skirtingų daržovių paruošti garnyrai.
• Karštą pietų patiekalą turėtų sudaryti daug baltymų ir angliavandenių turintys produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pilnavertės grūdinės kultūros, daržovės ir pan.).
• Priešpiečiams ir pavakariams patariama valgyti riešutų, sėklų, grūdinių kultūrų gaminių, daržovių ir vaisių.

Vaikams gaminamas maistas turi būti itin kokybiškas. Reikia stengtis išsaugoti maistinę jo vertę, valgio neužteršti kancerogeninėmis medžiagomis. Pirmenybę svarbu teikti tausojančiam gamybos būdui - valgį virti vandenyje, troškinti, virti garuose ar kitais būdais. Reikėtų vengti rafinuotų miltinių gaminių, ruoškime vaikams maistą iš pilnaverčių grūdinių kultūrų. Jose esančios skaidulinės medžiagos pagerins virškinimą, suteiks papildomų vitaminų, mineralinių medžiagų.

Maistinių medžiagų balansas

Sveikatai palankaus patiekalo rodiklis - subalansuotas angliavandenių, baltymų, riebalų bei pakankamas vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių kiekis. Angliavandenių dienos racione turi būti 45-60 proc. (iš jų cukraus ne daugiau nei 10 proc.), baltymų - 10-20 proc., riebalų - 25-40 proc. (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių iki 10 proc., o riebiųjų rūgščių transizomerų neturėtų būti).

Vaikai turi įgimtą alkio ir saikingumo jausmą. Jie puikiai jaučia, kiek jiems maisto reikia. Šį pojūtį slopina sveikatai nepalankus maistas, kuriame gausu rafinuoto cukraus, druskos, rafinuotų riebalų.

Rekomenduojamas kalorijų, druskos ir cukraus kiekis

Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo. 1-3 metų vaikai turėtų gauti 1200 kcal per parą, 4-6 metų - 1500 kcal, o 7-10 metų vaikai - apie 1700 kcal.

Druska

Leistiną druskos kiekį viršyti labai paprasta. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas maistinių medžiagų normomis, bendras druskos kiekis vaikų iki 2 metų maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal. Vaikai iki 10 metų per parą turėtų gauti 3-4 g druskos. Natūraliai maisto produktuose yra druskos. Pavyzdžiui, suvalgius 100 g rūkytos dešros gaunama apie 4-5 g druskos - 10-mečiui tai riba.

Cukrus ir saldumynai

Per didelis saldumynų kiekis gali pakenkti endokrininei sistemai, padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, imuninė sistema išbalansuojama, visumoje skatinama lėtinio uždegimo vystymasis. Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g ir pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo visos energinės vertės. Saldumynai - maistas nesveikas. Nuo per saldaus, kaip ir nuo per sūraus, maisto galima atprasti. Po truputį mažindami cukraus kiekį, atpratinsime smaližių nuo saldumynų.

Riebalai

Pagal PSO rekomendacijas, vaikų maiste turi būti mažiau sočiųjų riebalų (pvz., riebios mėsos, riebių pieno produktų). Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“, „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat vengti rafinuotų riebalų. Įrodyta, kad per didelis sveikatai nepalankių riebalų vartojimas susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis. Jomis, beje, jau serga ir mažamečiai. Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto.

Skaidulinės medžiagos

Vos metų sulaukę vaikai jau turėtų gauti skaidulinių medžiagų - 8-12,5 g/1 000 kcal. Su kiekvienais metais šis skaičius turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomenduojamą paros normą - 25-35 g arba apie 12,5 g/1 000 kcal.

Vanduo ir gėrimai

Sveikiausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo. Vanduo gali būti paskanintas vaisiais, daržovėmis, žolelėmis ar jų gaminiais be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Pagal PSO, 20 kg sveriančiam vaikui per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines vandens. Natūralus mineralinis vanduo turi būti negazuotas. Nerekomenduojama dideliais kiekiais gerti sulčių. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes sultyse paprastai nėra skaidulinių medžiagų. Pirmenybę teikite kokteiliams iš vaisių, žalumynų, daržovių. Taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų paletė.

Fizinis aktyvumas: „Lietuvos mažųjų žaidynės“

Fizinis aktyvumas yra nepaprastai svarbus ikimokyklinio amžiaus vaikų raidai. Palangos lopšelis-darželis „Gintarėlis”, puoselėjantis sveikatos ugdymą jau trisdešimt metų, vienu iš pagrindinių savo tikslų laiko pagalbą šeimai ir vaikams ugdytis atsakomybę už savo ir kitų sveikatą, formuoti sveikos gyvensenos nuostatas, teikti žinių ir kurti sveiko gyvenimo nuostatų sistemą.

Kaip puikus fizinio aktyvumo skatinimo pavyzdys, antrus metus iš eilės Palangos sporto centre su trenksmu praūžė Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų projektas „Lietuvos mažųjų žaidynės“ 1-asis turas. Jo tikslai apima olimpinių idėjų populiarinimą priešmokyklinio amžiaus vaikų tarpe, teigiamo požiūrio į kūno kultūrą ir sportą formavimą, vaikų prigimtinio judėjimo poreikio tenkinimą, pedagogų tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo, profesinės paramos ir pagalbos skatinimą, ugdant sveikus ir fiziškai aktyvius vaikus.

Į Mažųjų žaidynių 1-ąjį turą buvo užsiregistravę keturios Palangos ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Dėl susiklosčiusių tam tikrų aplinkybių dalyvauti žaidynėse susirinko lopšelių-darželių: „Pasaka“, „Žilvinas“ ir „Gintarėlis“ vaikučiai bei pedagogai. Žaidynių metu varžėsi 6 vaikų komandos, vadovaujamos dviejų pedagogų. Vaikai, siekdami būti greičiausi ir vikriausi, rungtyniavo penkiose estafetėse:

• „Miklios kojos, taiklios rankos“
• „Šok aukščiau, perduok greičiau“
• „Draugystės traukinukas“
• „Išdėliok ir surink“
• „Rieda rieda kamuolys“

Olimpiadą-žaidynes organizavo Palangos lopšelis-darželis „Gintarėlis“, o varžybas vedė direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Milda Kucevičienė. Varžyboms teisėjavo patyrę Palangos sporto centro treneriai, o stebėtojais buvo Sporto centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva, Vlado Jurgučio kūno kultūros mokytoja Tatjana bei lopšelio-darželio „Gintarėlis“ logopedė Danguolė, kurie akylai stebėjo vaikų varžybų metu padarytas klaidas. Žaidynių metu aktyvūs buvo ir sirgaliai: susirinkusios vaikučių mamytės, vaikučių draugai bei pedagogai, mokyklų vadovai. Visi šūksniais, aplodismentais palaikė savo komandas. Vyriausiasis „Lietuvos mažųjų žaidynių“ 1-ojo turo teisėjas Artūras Podlinevas paskelbė varžybų baigiamuosius rezultatus:

1. 1-oji vieta atiteko Palangos lopšelio-darželio „Gintarėlis“ komandai (vaikus parengė auklėtojos: A. Matelienė, E. Lukauskienė).
2. 2-ąją vietą - Palangos lopšelio-darželio „Žilvinas“ ugdytiniai (vaikus parengė auklėtojos: R. Nenartėnienė, E. Kniukštienė).
3. 3-čiąją vietą iškovojo Palangos lopšelis-darželis „Pasakos“ vaikučiai (vaikus parengė auklėtojos: A. Koskienė, A. Mažeikaitė).

Visi žaidynėse dalyvavę vaikai buvo įvertinti - apdovanoti diplomais, balionais ir saldžiais prizais - šakočiais, o 1-ą ir 2-ą vietas užėmusios komandos gavo padėkos raštus bei taures. Įvykusios žaidynės suteikė daug gerų emocijų visiems susirinkusiems, kartu skatindamos teigiamą požiūrį į aktyvų judėjimą ir sportą. Vadovaujantis Respublikinės ikimokyklinio ugdymo įstaigų kūno kultūros pedagogų asociacijos bei Lietuvos Tautinio olimpinio komiteto nuostatais, garbė atstovauti Palangos miestą atiteko Palangos lopšeliams-darželiams „Gintarėlis“ ir „Žilvinas“, kurių rezultatai skyrėsi tik 1 balu.

Patarimai tėvams sveikos gyvensenos ugdymui

Mitybos įpročių formavimas

Reikia laiko, kad būtų pamėgti nauji maisto produktai. Vaikai nemėgsta pirmą kartą ragauti daug patiekalų. Padrąsinkime tik paragauti, neverskime valgyti. Vaikai, valgantys gausiai pasaldintą maistą, gali nemėgti natūralaus skonio maisto produktų. Tėvai privalo vengti konfliktų ir neversti vaiko valgyti jėga, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su paveikslėliais, patiekalai patiekiami gražiai).

Leiskite jam pačiam imti maistą rankomis. Visi šeimos nariai valgykite (jei įmanoma) vienu metu. Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) sulčių (nes tai irgi maistas) ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo. Laikykitės valgymo režimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai. Neduokite saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet, kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo. Nereikėtų valgant skaityti ar žiūrėti televizoriaus. Vakarienei parenkami tie patiekalai, kurių nebuvo pietų metu. Tėvams rekomenduojama taip maitinti, kad tas pats patiekalas per savaitę kartotųsi galimai rečiau.

Burnos higiena

Reguliari burnos higiena yra būtina. Ketvirtadalis mamų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dantis vaikams pradėjo valyti, kai išdygo pirmasis. Tai rodo, kad tėvų išsilavinimas turi teigiamos įtakos ir burnos higienos įpročiams.

tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #gyvensena

• Ką reiškia auginti daug vaikų?
• pažinimo takelių metodikos taikymas ugdyme
• patarimai, kaip padidinti tikimybę pastoti
• Kaip palengvinti klubų skausmą po gimdymo