Placenta nėštumo metu: funkcijos, svarba ir galimos komplikacijos
Placenta - tai organas, kuris aprūpina vaisių mikroelementais, baltymais, angliavandeniais ir kitomis svarbiomis medžiagomis, esančiomis mamos organizme. Per šį organą kūdikis gauna iš motinos maisto ir deguonies, o iš vaisiaus organizmo per placentą pašalinamos medžiagų apykaitos atliekos. Be to, tai tikras hormonų, padedančių augti vaisiui, „fabrikėlis“. Placenta yra gyvybinis ryšys tarp besilaukiančios mamos ir jos vaisiaus. Placenta - organas, kurio dėka užsimezga mamos ir vaisiaus tarpusavio santykis. Mokslininkų nuomone, placenta yra mažiausiai suprastas žmogaus kūno organas, o vis dėlto, vienas svarbiausių: placenta lemia moters ir jos vaikelio sveikatą viso nėštumo metu ir net po jo.
Placenta - tai gimdoje esantis organas, savo funkcijas atliekantis tik nėštumo metu. Placenta pradeda formuotis nėštumo pradžioje ir visiškai subręsta šešioliktą nėštumo savaitę. Susiformavusi placenta yra disko formos, kurio skersmuo apie 18-20 cm, storis 2-4 cm, sveria 500-600 gramų (apie šeštadalį vaisiaus svorio). Žmogaus placenta yra vidutiniškai 22 cm. ilgio ir 2-2,3 cm. pločio, viduryje plačiausia ir siauriausia kraštuose, vidutinė masė - 500 g. Jos apykaitinis paviršius vidutiniškai siekia net apie 14-15 m2.
Placenta pradeda vystytis tuomet, kai blastocista įsitvirtina į motininį endometriumą. Blastocistos išorinis sluoksnis tampa trofoblastu, iš kurio susiformuoja išorinis placentos sluoksnis. Prieš blastocistos implantaciją, endometriume vyksta pasikeitimai. Padidėja spiralinių endometriumo arterijų diametras, jos tampa mažiau susuktos. Dėl to į placentą atiteka daugiau motinos kraujo. Motinos kraujas skalauja choriono gaurelius, tai leidžia vykti dujų mainams tarp motinos ir vaisiaus. Motinos kraujas tiesiogiai kontaktuoja su choriono gaureliais, tačiau vaisiaus ir motinos kraujas niekada nesimaišo. Atidavęs deguonį ir kitas medžiagas vaisiaus kraujui, motinos kraujas grįžta į endometriumo venas. Į placentą per minutę patenka 600 - 700 ml kraujo.
Vienas organas, daugybė funkcijų. Besivystantis vaikelis pats nei valgo, nei kvėpuoja - visas maistines medžiagas bei deguonį jis gauna iš mamos. Placenta veikia kaip vaisiaus „plaučiai“: aprūpina deguonimi ir pašalina anglies dvideginį. Tuo pačiu metu ji yra ir „plaučiai“ - kartu su mamos krauju atkeliauja deguonis. Placenta atlieka ir šalinimo funkciją, nes per ją vaisius atiduoda mamos organizmui anglies dvideginį ir kt. medžiagas. Placenta yra ir barjeras, saugantis vaisių nuo užkrečiamųjų ligų, nereikalingų medžiagų. Štai todėl kai kurie mamos vartojami vaistai, pvz., insulinas, vaisiaus nepasiekia.
Placenta - endokrininis organas (laikinoji vidaus sekrecijos liauka), gaminanti hormonus (progesteroną) ir ilgainiui perimanti geltonkūnio funkciją. Ji susidaro maždaug trečiajame nėštumo mėnesyje ir yra pašalinama gimdymo metu kartu su gimusiu kūdikiu. Per placentą vyksta medžiagų apykaita tarp motinos ir vaisiaus. Ji atlieka hormoninę ir apsauginę funkcijas. Placenta gamina ir nėštumui reikalingus hormonus, pvz., chorioninį gonado tropiną, kurio pirmais nėštumo mėnesiais sparčiai daugėja. Kaip tik jį gana anksti šlapime aptinka nėštumo testas. Kitas hormonas - placentinis laktogenas, reikalingas vaisiaus raidai (veikia panašiai kaip augimo hormonas augančio žmogaus organizme), skatina krūtis ruoštis pieno gamybai. Placenta išskiria ir hormonus, kurie įprastai gaminami moters kiaušidėje per ciklą: nėštumo vystymuisi būtiną progesteroną (todėl nėščiosios organizme jo daugėja) ir estrogeną, kuris užtikrina gimdos kraujotaką, augimą. Šie hormonai yra svarbūs ir gimdant. Choriono gaureliai išskiria hormonus, svarbius nėštumo metu. Šie hormonai skatina progesterono ir estrogenų sekreciją, pieno liaukų augimą, reguliuoja gliukozės, baltymų, riebalų kiekius motinos organizme, tam, kad šios medžiagos nuolatos būtų perduodamos vaisiui. Estrogenai skatina moters pieno liaukų vystymąsi, gimdos augimą. Progesteronas apsaugo nuo priešlaikinio persileidimo. Placenta paruošia mamos kūną žindymui. Nėštumo metu placenta gamina hormoną, kuris stabdo pieno gamybą krūtyse.
Placenta reguliuoja imuninės sistemos atsaką. Ji padeda taikiai „susikalbėti“ mamos ir vaisiaus imuninėms sistemoms. Viso nėštumo metu placenta neleidžia mamos organizmui atpažinti vaisiaus kaip „svetimkūnio“ ir jo atakuoti. Antikūnai iš motinos kraujo gali patekti į vaisiaus kraują taip apsaugodami vaisių gimdoje. Antikūnų perdavimas prasideda 20 - 24 nėštumo savaitę. Taip pat placenta sulaiko kai kuriuos mikrobus, esančius motinos kraujyje.
Placentos pirmeiga: kas tai ir kodėl ji pavojinga?
Labai svarbi ir ta vieta, kurioje placenta prisitvirtina gimdoje. Deja, ne visada nėštumas vystosi sklandžiai, neretai jį komplikuoja ir netaisyklinga placentos padėtis. Viena tokių - placentos pirmeiga, kai ji prisitvirtina apatinėje gimdos dalyje ir visiškai arba iš dalies dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis. Nedaugeliui moterų placenta prisitvirtina apatinėje gimdos dalyje ir dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis. Pirmeigė placenta, dar žinoma kaip placentos previa, yra būklė, kai placenta yra prisitvirtinusi prie gimdos kaklelio arba jo artumoje. Normaliai placenta turėtų būti pritvirtinta prie gimdos viršutinės dalies, tačiau šiuo atveju ji gali blokuoti gimdos kaklelį, kas gali sukelti rimtų komplikacijų nėštumo metu. Placenta dažniausiai prisitvirtina prie gimdos dugno ar sienelės. Rečiau „prisikabina“ apatinėje gimdos dalyje ar net dengia jos kaklelį.
Placentos pirmeiga pasitaiko vienam atvejui iš 250 gimdymų, dažniau - daugiau kartų gimdžiusioms (80 proc.) bei vyresnėms nei 35-erių metų moterims. Ši patologija - gana reta, pasitaikanti maždaug 0,3-0,7 proc. gimdančiųjų. Pirmeigė placenta yra rimta nėštumo komplikacija, kuri gali sukelti tiek motinos, tiek kūdikio sveikatos problemas. Pagrindinės pirmeigės placentos priežastys gali būti susijusios su ankstesniais nėštumais, gimdymo operacijomis, tokiomis kaip cezario pjūvis, arba gimdos struktūros anomalijomis. Taip pat gali turėti įtakos moters amžius, nes vyresnės moterys dažniau susiduria su šia būkle. Manoma, kad placentos pirmeiga vystosi jau gimdžiusioms moterims. Patologiją lemia apvaisinto kiaušinėlio ir besivystančio gemalo pakitimai, taip pat choriono (gemalo dangalo) vystymosi patologijos, distrofiniai gimdos gleivinės pokyčiai, sutrikusi apatinės gimdos dalies kraujotaka ir kt. Pagrindinė netaisyklingo placentos prisitvirtinimo priežastis - vidinės gimdos sienelės pakitimai (distrofiniai pokyčiai), dėl kurių sutrinka apvaisinto kiaušinėlio prisitvirtinimas. Gimdos sienelė pakinta dėl gimdos uždegimo, atsiradusio po gimdos valymo, aborto arba dėl lytinių takų infekcijos. Pakitimams įtakos gali turėti įgimtos gimdos deformacijos, gerybiniai augliai (miomos), didelė placenta po daugiavaisio nėštumo, gimdos randai po cezario pjūvio operacijos, intensyvus nėščiosios rūkymas.
Placentos pirmeiga pavojinga dėl galimų komplikacijų mamai ir vaisiui. Galimas gausus kraujavimas kuris pavojingas abiems. Jei antroje nėštumo pusėje placenta išlieka prisitvirtinusi žemai, Jums bus atliekami dar keli ultragarsiniai tyrimai, siekiant patikrinti, ar placenta „pakilo“ augant gimdai. Jei Jums diagnozuota visiška placentos pirmeiga (placenta visiškai dengia gimdos kaklelį), yra didelė staigaus ir gausaus kraujavimo ir skubios cezario pjūvio operacijos rizika. Tai gali įvykti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Jei Jums diagnozuota placentos pirmeiga ir pradėjote kraujuoti, būtinai turite kuo greičiau kreiptis į ligoninę. Kai kuriais atvejais kraujo perpylimas tampa būtinu gelbstint mamos gyvybę.
Simptomai ir diagnostika
Pagrindinis ir vienintelis placentos pirmeigos simptomas - kraujavimas. Jis atsiranda dėl to, kad augant apatinei gimdos daliai tempiama jos sienelė, o ne tokie elastingi placentos audiniai nespėja prisitaikyti prie pokyčių ir įvykvyksta placentos atsisluoksniavimas. Visų pirma placentos pirmeigos pagrindinis simptomas yra kraujavimas. Jį sukelia nuo gimdos sienos atsiskyrusi dalis placentos. Kraujoplūdis gali prasidėti bet kada nėštumo metu, tačiau dažniausiai kraujuojama antroje nėštumo pusėje bei gimdymui prasidėjus. Kraujuoti nėščioji dažniausiai pradeda netikėtai (pavyzdžiui, naktį ar po lytinių santykių). Kraujavimas gali kartotis, tačiau gali būti ir vienkartinis. Tačiau pasitaiko atvejų, kad nėščiosios ir visai nekraujuoja.
Kraujavimo intensyvumas taip pat priklauso nuo placentos prisitvirtinimo vietos. Jei nustatoma dalinės placentos pirmeiga, kraujuojama mažiau, o jei visiška - smarkiau. Kraujavimas pasižymi tam tikrais ypatumais: jis visada būna tik išorinis, t.y. kraujas teka pro gimdos kaklelį, niekada nesusikaupia viduje. Kraujuoti moteris pradeda netikėtai, be jokios priežasties ir skausmo. Tuo šis kraujavimas skiriasi nuo priešlaikinio gimdymo sukelto kraujavimo, kurį dažniausiai lydi priepuolinis skausmas. Jis dažnai prasideda ramybės metą, pavyzdžiui, naktį - nėščioji gali atsibusti kraujo baloje. Taip pat gali pasireikšti skausmai pilvo apačioje, tačiau tai nėra visada. Nestiprūs, paruošiamieji sąrėmiai. Artėjant gimdymo terminui, prasideda nesmarkūs sąrėmiai, per kuriuos apatinė gimdos dalis įsitempia, o placenta pradeda po truputį atsiskirti nuo gimdos sienelės. Deja, tokių vidinių sąrėmių moteris nejaučia. Netipinė vaisiaus padėtis. Pats tiksliausias ir plačiausiai prieinamas diagnozavimo būdas - ultragarsinis tyrimas nuo apytiksliai 18 iki 22 nėštumo savaitės. Tiksliausiai patologija nustatoma, kai tiriama transvaginaliniu davikliu (t.y. tyrimas). Nėra vaisiaus hipoksijos požymių. 50 proc. placentos pirmeigos atvejų buvo netaisyklinga vaisiaus padėtis. Palpuojant gimda minkšta ir neskausminga. Blogi kraujo tyrimo rezultatai.
Placentos pirmeiga nustatoma ultragarsiniu tyrimu, dažniausiai 18 - 22 nėštumo savaitėmis. Transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (tiriama pro makštį) - geriausias placentos pirmeigos patvirtinimo ar paneigimo būdas. Šis tyrimas saugus tiek nėščiajai, tiek vaisiui.
Ką daryti, jei placenta yra žemai?
Vis dėlto nėštumo pradžioje paskelbtas nuosprendis nėra galutinis, mat placentos pirmeiga iki gimdymo pabaigos gali išnykti arba bent jau pereiti į lengvesnę formą. Šis fenomenas paaiškinamas tuo, kad nuo tryliktos keturioliktos nėštumo savaitės apatinėje gimdos dalyje susiformuoja ovalo formos ertmė, kurioje auga vaisius. Jei vaisius ima augti žemai, placenta gali pakilti (migruoti) aukštyn kartu su apatine gimdos dalimi ir tuomet jos padėtis tampa nebegrėsminga. Blogesnis scenarijus - placenta gali nepakilti ir atsisluoksniuoti nuo gimdos sienelių. Nustačius, kad placenta yra žemai, moteriai nereikėtų išsigąsti, jog gali kraujuoti. Atliekant echoskopiją po kelių mėnesių placenta dažniausiai randama tinkamoje vietoje. Jei vis dėlto ji „nepašoko“ aukščiau, moteris įspėjama apie galimo makšties kraujavimo. Jai paaiškinama, kad pasirodžius kraujingų išskyrų bet kuriuo paros metu kreiptųsi į medikus. Tai požymis, kad placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės.
Nėščiajai rekomenduojama vengti lytinių santykių pro makštį, kai kurie gydytojai rekomenduoja atsisakyti ir analinių lytinių santykiu, kadangi jų metu taip pat gali būti judinamas gimdos kaklelis. Galima juos pakeisti kitais meilės žaidimais, pvz. oraliniai lytiniai santykiai ar masturbacija. Vaginaliniai ir analiniai lytiniai santykiai nėra kontraindikuotini (uždrausti), visgi, geriau palaukti kol placenta pakils aukščiau. Rekomenduojama vengti ilgų kelionių, vidurių užkietėjimu, sumažinti fizinį aktyvumą, gydyti anemiją (mažakraujystę).
Jeigu Jums nustatyta placentos pirmeiga, bet nėštumo metu nekraujuojate, Jums gali būti pasiūlyta planinė cezario pjūvio operacija. Jei jums diagnozuota placentos pirmeiga ir pradėjote kraujuoti, pajutote sąrėmius arba maudžia pilvą, turite kuo skubiau vykti į artimiausią gimdymo skyrių arba kviesti greitąją pagalbą.
Placentos paaiškinimas | Anatomija, funkcija ir svarba nėštumo metu
Papildomos priežiūros ir gydymo galimybės
Kokios papildomos nėštumo priežiūros galiu tikėtis, jei yra placentos pirmeiga? Jūsų nėštumo priežiūros planas bus sudarytas atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Jei Jums diagnozuota visiška placentos pirmeiga (placenta visiškai dengia gimdos kaklelį), yra didelė staigaus ir gausaus kraujavimo ir skubios cezario pjūvio operacijos rizika. Jei Jums diagnozuota placentos pirmeiga ir pradėjote kraujuoti, būtinai turite kuo greičiau kreiptis į ligoninę. Kai kuriais atvejais kraujo perpylimas tampa būtinu gelbstint mamos gyvybę. Naujausios terapijos galimybės apima medicininius sprendimus, skirtus kraujavimo kontrolei, ir stebėjimą per ultragarso tyrimus, siekiant užtikrinti motinos ir kūdikio saugumą.
Gimus kūdikiui placenta turi atsiskirti nuo gimdos per kelias ar keliolika minučių. Tačiau kai viena ar kelios jos dalelės priauga prie gimdos sienelės, po gimdymo dalis placentos gali likti gimdos ertmėje. Todėl užgimus placentai dar gimdykloje ją apžiūri akušeris ar gydytojas. Jei kyla dvejonių, ar placenta vientisa, ranka patikrinama gimdos ertmė. Tai skausminga, todėl moteriai skiriama nuskausminamųjų vaistų. Jei placenta negimsta, visa būna priaugusi prie gimdos, dar maždaug pusvalandį leidžiama gimdą sutraukiančių vaistų ir laukiama, kol atsiskirs. Jei tai neįvyksta arba moteris gausiai kraujuoja, suleidus nuskausminamųjų placenta atskiriama ranka.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
