Įgimtos rankų deformacijos: ką svarbu žinoti tėveliams
Gimus kūdikiui su plaštakos ar pirštų deformacija, tėveliai dažnai susiduria su daugybe klausimų ir nežinomybe. Tai - jautrus laikotarpis, tačiau svarbu suprasti, kad įgimtos pirštų anomalijos yra pakankamai gerai koreguojamos būklės, o laiku suteikta pagalba leidžia vaikui užaugti visaverčiu ir aktyviu žmogumi.
Įgimtas dviejų ar daugiau pirštų suaugimas (sindaktilija) yra viena dažniausių įgimtų plaštakos anomalijų. Dažniausiai pasitaiko, kai šeimoje niekada nieko panašaus nėra buvę, o vienam vaikučiui sporadiškai šis defektas išsivysto. Visgi apie 10-30 proc. atvejų įgimtos pirštų deformacijos susijusios su paveldimumu ir jos perduodamos iš kartos į kartą.
Svarbiausi žingsniai diagnozavus deformaciją
Jeigu matote, kad pirštukai neišsitiesia ar yra deformuoti, svarbu kreiptis į reabilitologą, kuris padėtų masažais ir specialiomis mankštomis. Svarbu kasdien po kelis kartus mankštinti pirštelius, duoti įvairiausių žaidimų, kad vaikas pirštus tiestų ir pats stengtųsi. Ergoterapeutai šioje situacijoje yra pagrindiniai specialistai, galintys patarti, kaip stimuliuoti sausgyslių darbą.
Tais atvejais, kai deformacija yra sudėtingesnė ar susijusi su genetiniais sindromais (pvz., Apert sindromu), gydymas vyksta dalyvaujant daugiadalykei specialistų komandai: neurochirurgams, plastikos chirurgams, veido žandikaulių chirurgams ir vaikų neurologams.
Ar jūsų vaikas nenaudoja rankų? #ergoterapija
Chirurginis gydymas: kada jis reikalingas?
Tėvai labai nerimauja dėl ateities, tačiau tai pakankamai gerai koreguojamas defektas - po operacijos dažniausiai sėkmingai atstatoma ir pirštų funkcija, ir estetinis vaizdas. Operacijos kūdikiams paprastai atliekamos nuo 6-12 mėnesių, kai sustiprėja vaiko imunitetas.
- Operacijos tikslas: atskirti pirštus, kad jie galėtų normaliai vystytis, nesutriktų plaštakos funkcija ir vaikas galėtų suimti daiktus.
- Eiga: dažniausiai pirštai būna suaugę oda ir tereikia ją atskirti. Atskyrus pirštus jiems gali trūkti odos, todėl jos paimama iš kitos kūno vietos (dažniausiai kirkšnies).
- Pooperacinis laikotarpis: vaiko ranka 2-3 savaitėms įmobilizuojama gipso langete, kad operuota vieta būtų apsaugota.
| Anomalijos tipas | Rekomendacijos |
|---|---|
| Tik odinis pirštų suaugimas | Stebėjimas, planinė operacija 6-12 mėn. amžiuje |
| Kaulinės deformacijos | Daugiadalykė specialistų priežiūra |
| Neryškus pirštų lenkimosi ribojimas | Reabilitacija, ergoterapija, kasdienės mankštos |
Psichologinis nusiteikimas ir kasdienybė
Pradžia ir susitaikymas su vaiko diagnoze gali būti nelengvi. „Vis kilo klausimai: kodėl tai nutiko jam ir mūsų šeimai. Tačiau tai yra mūsų vaikas, kurį sukūrėme, mes juo džiaugiamės, mylime ir padedame užaugti kuo sveikesniu“, - teigia tėveliai, susidūrę su šiuo iššūkiu. Svarbu išlikti teigiamiems ir nesustoti ieškoti geriausios pagalbos vaikui.
Kiekvieno kūdikio gyvenime ateina diena, kai jis į burną įsikiša pirštą. Tai svarbus psichomotorinio vystymosi etapas. Jeigu vaikelis turi plaštakos deformaciją, leiskite jam tyrinėti savo kūną natūraliai - nereikia dirbtinai riboti jo natūralaus noro pažinti aplinką per prisilietimus. Svarbiausia - jūsų meilė, kantrybė ir nuoseklus darbas su specialistais.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
