Stephenas Hawkingas: kelionė per Visatą ir laiką
Stephenas Williamas Hawkingas (1942-2018) - anglų fizikas teoretikas, kosmologas ir rašytojas, mirties dieną ėjęs Kembridžo universiteto Teorinės kosmologijos centro mokslinių tyrimų direktoriaus pareigas. 1979-2009 m. jis buvo Kembridžo universiteto Lucaso matematikos profesorius, plačiai vertinamas kaip vienas prestižiškiausių akademinių postų pasaulyje.
Vakarų šalyse šis pasaulinio garso mokslininkas yra lyginamas su Albertu Einšteinu. Daug kas mano, kad S. Hokingo intelektas - aukščiausias pasaulyje. Šiandien jis yra Londono karališkosios draugijos, Popiežiaus mokslų akademijos ir JAV nacionalinės mokslų akademijos narys, yra gavęs daugybę aukščiausio laipsnio apdovanojimų.
Biografija
Stephen William Hawking gimė 1942 m. sausio 8 d. Oksforde, Anglijoje, Frenko ir Izabelės Hokingų šeimoje. Tėvai, nors ir nebuvo turtingi, abu mokėsi Oksfordo universitete. Frenkas studijavo mediciną, Izabelė - filosofiją, politiką ir ekonomiką. Hokingų šeima kukliai gyveno dideliame, tačiau griūvančiame name, kuriame karaliavo chaosas. Aplinkinių jie buvo laikomi labai protingais ir kiek ekscentriškais žmonėmis. Tėvai ypač daug dėmesio skyrė savo ir vaikų lavinimui.
Nuo 1951 m. Stivenas metus mokėsi Redleto mokykloje (Radlett School), nuo 1952 m. Tėvas norėjo, kad 13-metis Stivenas patektų į prestižinę Vestminsterio mokyklą (Westminster School), tačiau per pačius egzaminus, kurie laikomi stipendijai gauti, šis susirgo. Nors mokykloje jį pravardžiavo Einšteinu, Hokingo pažymiai nebuvo geri.
1959 m. septyniolikmetis Hokingas įstojo į Oksfordo universitetą studijuoti matematikos. Pirmus metus jautėsi čia vienišas ir nuobodžiavo. 1962 m. įstojo į Kembridžą tęsti studijų kosmologijos srityje, tačiau pirmaisiais metais jautėsi nusivylęs.
1964-aisiais, kai S. Hawkingui tebuvo 22 metai, jam buvo diagnozuota sunki motorinių neuronų liga, prikausčiusi jį prie neįgaliųjų vežimėlio. Gydytojai prognozavo, kad S. Hawkingui liko gyventi vos keli metai. Ši liga, žinoma kaip amiotrofinė lateralinė sklerozė (ALS), yra progresuojanti neurodegeneracinė liga, veikianti smegenų ir stuburo nervų ląsteles. Motoriniai neuronai iš smegenų siunčia signalus į stuburo smegenis, o iš ten - į viso kūno raumenis. Sergant ALS, jie nyksta, ir smegenys nebegali inicijuoti bei kontroliuoti kūno raumenų, todėl prarandamas valingas raumenų judėjimas.
Nors liga vis labiau jį alino, S. Hawkingas tęsė darbą. Jo fizinė negalia paūmėjo 7-ojo dešimtmečio pabaigoje. Jis ėmė vaikščioti su ramentais ir nebegalėjo skaityti paskaitų. Džeinės žodžiais, buvo be galo sunku įtikinti Stiveną atsisėsti į invalido vežimėlį. 1970 m. Stiveno invalidumas lėmė, kad visi šeimos rūpesčiai gulė ant Džeinės pečių.
1985 m., kai Šveicarijoje rašė savo bestselerį "Trumpa laiko istorija", Hokingas pasigavo kvėpavimo takų infekciją ir susirgo plaučių uždegimu. Jo būklė tapo labai sunki, galiausiai ištiko koma. Šveicarų gydytojai nematė išgyvenimo galimybių ir patarė Džeinei išjungti vyro gyvybę palaikantį aparatą. Tačiau žmona nesutiko ir, kategoriškai pareikalavus, Hokingas buvo pergabentas į Kembridžo ligoninę. Čia jam buvo atliktos kelios operacijos ir pašalinta trachėja. Po šios operacijos S. Hawkingas nebegalėjo kalbėti. Tiesa, čia jam padėjo technikos pažanga - mokslininkas įsigijo kompiuterį su kalbos sintezatoriumi. Trys jo kairės rankos pirštai išliko judrūs, tad jis galėjo displėjuje rinkti tekstus, o juos įgarsindavo kompiuteris. Fizikas tęsė mokslinius tyrinėjimus teorinės kosmologijos srityje. Paskaitose ir konferencijose jis pasirodydavo invalido vežimėlyje ir savo mintis klausytojams dėstydavo monotonišku kompiuteriniu balsu. Elektronika suteikdavo galimybę ir atsakinėti į publikos klausimus maždaug 10 žodžių per minutę greičiu.
1974 m. S. Hawkingas buvo išrinktas į Londono karališkąją draugiją, tapo vienu iš jauniausių jos narių. 1977 m. jis tapo Kembridžo gravitacinės fizikos profesoriumi. 1979 m. buvo paskirtas Kembridžo Lukaso matematikos profesoriumi, kurį kadaise užėmė Izaokas Niutonas. Jam buvo paskirtas Luko matematikos profesoriaus vardas - vardinė profesūra, viena prestižiškiausių akademinių pareigybių pasaulyje, įkurta dar 1663 m. anglų politiko ir dvasininko Henrio Luko (Henry Lucas), Kembridžo auklėtinio ir parlamento (1639-1640) nario.
Indėlis į fiziką ir mokslą
Daugiausia dirbo bendrojo reliatyvumo srityje. Ypač juodųjų skylių fizikos srityje. 1971 m. iškėlė prielaidą, kad po didžiojo sprogimo susiformavo daugybė objektų, kurių masė siekia net milijardą tonų, bet kurie užima tik protono erdvę. Šie objektai, vadinami mini juodosiomis skylėmis, yra unikalūs tuo, kad dėl didžiulės masės ir gravitacijos jiems turi būti taikomi reliatyvumo dėsniai, o dėl mažo dydžio jiems turi būti taikomi kvantinės mechanikos dėsniai.
1974 m. pasiūlė, kad, remiantis kvantinės teorijos prognozėmis, juodosios skylės skleidžia subatomines daleles, kol išnaudoja savo energiją ir galiausiai sprogsta. S. Hawkingo darbas paskatino teoriškai apibrėžti juodųjų skylių - objektų, apie kuriuos anksčiau buvo manoma, kad nieko negalima sužinoti - savybes. Jo darbas buvo svarbus ir tuo, kad parodė šių savybių ryšį su klasikinės termodinamikos ir kvantinės mechanikos dėsniais.
1988 metais išleista jo knyga „Trumpa laiko istorija“ (A Brief History of Time) tapo pasauliniu bestseleriu, įtvirtinusiu S. Hawkingą kaip vieną žymiausių mokslininkų. Šioje knygoje jis siekė mokslininkų bendruomenei nepriklausantiems skaitytojams paaiškinti fundamentines Visatos teorijas.
„Manęs gana dažnai klausia: „Kaip jaučiatės sirgdamas ALS?“ - kartą rašė jis. „Visą savo gyvenimą jaučiau aistrą tiems svarbiausiems klausimams, su kuriais mums tenka susidurti, ir bandžiau rasti į juos mokslinius atsakymus.“
„Mano tikslas paprastas: visiškai suprasti Visatą, kodėl ji yra, kokia yra, ir kodėl ji apskritai egzistuoja“, - kartą pasakė S. Hawkingas.
Asmeninis gyvenimas
S. Hawkingas 1965 metais vedė Jane Wilde (Džein Vaild), susilaukė su ja trijų vaikų. Pirmieji santuokos metai nebuvo lengvi: Džeinė Londone gynėsi filosofijos daktaro disertaciją, Stivenas skaitė pranešimus fizikų konferencijose JAV. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje Hokingas pasakė Džeinei, kad palieka ją dėl kitos moters - slaugės Elainos Meison (Elaine Mason). 1995 m. pavasarį mokslininkas oficialiai išsiskyrė su Džeine ir jau rudenį vedė Elainą. Tačiau Stiveno artimiesiems ir kolegoms jo vedybinis gyvenimas netrukus ėmė kelti nerimo. Jie teigė, kad vyras yra socialiai izoliuotas ir galimai patiria fizinį smurtą. 2006 m. pora išsiskyrė.
Stephenas Hawkingas yra pareiškęs, kad Visata reglamentuojama ne Dievo, o mokslo įstatymų. Nors valdo tik dešinės rankos pirštus ir gali judinti skruostus, Hokingas daug keliauja ir turi galybę planų ateičiai.
„Galvoju, kad žmonija neturi ateities, jei nekeliaus į kosmosą, - sakė jis. „Trumpai tariant, dirbtinio intelekto sukūrimo sėkmė galėtų būti didžiausias mūsų civilizacijos istorijos įvykis. Drauge su privalumais dirbtinis intelektas taip pat atneš pavojų, tokių kaip galingi autonominiai ginklai ar nauji būdai saujelei engti daugumą“, - 2016 metais sakė S. Hawkingas.
„Kartą jis pasakė: „Visata būtų nekokia, jei joje negyventų žmonės, kuriuos myli“. Amžinai jo ilgėsimės“, - teigė S. Hawkingo vaikai.
Paskutiniai metai ir palikimas
2007-aisiais S. Hawkingas galiausiai pats išbandė nulinės gravitacijos sąlygas. Kaip jam būdavo būdinga, jis šios kelionės nelaikė paprasčiausia gimtadienio dovana.
Apie jį taip pat pasakoja 2013 metų dokumentinis filmas „Hawkingas“ (Hawking), kuriame jis apmąsto savo gyvenimą. „Šį „Oskarų“ triumfą šventė ir S. Hawkingas.“
Stephenas Williamas Hawkingas mirė 2018 m. kovo 14 d. Kembridže, Kembridžešyre. „Esame giliai nuliūdę, kad mūsų mylimas tėvas šiandien mirė“, - sakoma profesoriaus S. Hawkingo vaikų pareiškime.
Stephen Hawking A Brief History Of Time Documentary
Jo palikimas gyvuos per jo darbus, knygas ir įkvėpimą, kurį jis suteikė milijonams žmonių visame pasaulyje.
Jo gyvenimo filosofija apibendrinama trijuose patarimuose: „Pirma, nepamirškite žiūrėti į žvaigždes, o ne į kojas. Antra, niekada neatsisakykite darbo. Darbas suteikia tau prasmę ir tikslą, o be jo gyvenimas yra tuščias. Trečia, jei tau pasisekė rasti meilę, prisimink, kad ji yra, ir neišmesk jos.“
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
