Tai pasakojimas apie jauną žmogų, ieškojusį meilės, savęs suvokimo ir vietos, kurią galėtų vadinti namais.
1993-ųjų pabaigoje Nebraskos pietryčiuose, šalia ramaus dulkėto vieškelio, senoje aplūžusioje fermoje du vaikinai nušovė keletą jaunų žmonių. Kas iš pirmo žvilgsnio atrodė tik nepaaiškinamas ir negailestingas nužudymas, iš tiesų buvo kur kas daugiau - atsiskleidė šiurpi tiesa apie žudikus ir vieną jų auką.
Tarp nužudytųjų buvo 21-erių Brandon Teena, jaunas žmogus, ką tik atvykęs į mažą miestelį, tačiau jau tapęs gyventojų numylėtiniu: draugiškas, žaismingas, dailaus veidelio merginų idealas - tikras naujų laikų Romeo… BET KAS JIS BUVO IŠ TIESŲ? IR KODĖL - MIRTIS?
Tiesa netrukus išaiškėjo: Teena nebuvo vaikinas, kaip to norėjo ji pati ar tokiu matė aplinkiniai. Nepaisant to, kad miestelio merginos kraustėsi dėl "jo" iš proto, kad "jis" buvo tikras širdžių ėdikas, po "jo" mirties visi buvo šokiruoti, sužinoję, jog Brandon Teena - mergina iš Linkolno. Visus "jį" pažinojusius suglumino tai, kaip žmogus gali būti toks dvilypis ir taip įtikinamai - niekas net neabejojo, kad Teena - vaikinas, kol po žūties tai nebuvo atskleista…

Filme - tikras Brandon Teena (1972 - 1993) gyvenimas ir jos tragiška mirtis. Režisierė, susidomėjusi jaunutės merginos likimu, net penkerius metus sekė Brandon Teena keliais, kad suprastų, kodėl ir kaip visa tai atsitiko. Vyko ten, kur ji gyveno ir buvo žiauriai išprievartauta ir nužudyta Kalėdų vakarą buvusių draugų, sužinojusių tiesą; susitikinėjo su Brandon mergina Lana, kurią ši žinia pribloškė taip pat netikėtai; su kitais ją supusiais žmonėmis, kurie irgi atsisakinėjo patikėti, jog Brandon Teena - mergina…
Visi sutiktieji ir pažinojusieji Brandon sakė, jog "jis" turėjo viską, ko reikėjo moterims: dosnumą, žavumą, mokėjimą mylėti. "Jis" buvo toks protingas, toks tobulas, jog "jo" nebuvo galima nemylėti ar "juo" abejoti.
Kino teatre "Pasaka" rodoma švedų juosta "Mergaitė" kviečia žiūrovus į idilišką švedišką vasarą kaime, kurioje mažos sodybos, nutolusios nuo žemės darbų, ir miestelis, kuriame galima įsigyti viską, ko reikia, sudaro ramybės atmosferą. Tačiau šią ramybę sudrumsčia mergaitės, kurios liūdnas žvilgsnis atrodo priekaištingai ir graudžiai, istorija.
Filmas subtiliai paliečia netekties jausmą, kurį sunku apsakyti - tą tuštumą viduje, kai tėvai išvyksta dirbti į Afriką, palikdami ją prižiūrėti jaunai tetai. Baimė, jausmas, kuris gali užklupti netikėtai, taip pat persmelkia mergaitės patirtį, ypač kai teta išvyksta ir nebegrįžta, palikdama ją vieną.
Mergaitė susiduria su išbandymais, kaip išgyventi vienai ten, kur niekada negali būti tikra, kas yra tavo draugas. Juosta gražiai atskleidžia skaudžias problemas, kurias mato ir suaugę, ir vaikai - šeimų susvetimėjimą, karjeros siekimą pamirštant artimuosius, keistus polinkius, kuriuos reikia slėpti.
Filme itin stiprus vaikų noras greičiau subręsti gali atrodyti ir graudžiai, ir komiškai. Mergaitė, palikta viena, priversta greičiau subręsti, prisiimti atsakomybę už save ir savo gyvenimą.
"Mergaitė" siūlo gražią ir prasmingą pamoką, kas yra stiprybė ir draugystė. Laimė, kad mergaitė randa draugą - tik kaip jį išsaugoti?
Filmą labai rekomenduojame visiems, kuriems nusibodo po pirmų penkių minučių jau žinoti, kaip viskas baigsis. Nes juostoje “Mergaitė” svarbiausia ne pabaiga, o ta vienos vasaros patirtis, kuri tiek daug paaiškina.
Ar jauti, kad esi tau svarbių žmonių dažnai žeminama/s, ignoruojama/s ar kritikuojama/s? Jei taip - greičiausiai patiri emocinę prievartą. Kai susiduriame su labai stipriu nerimu arba baime, mūsų organizmas gali labai jautriai į tai sureaguoti ir parodyti tokių reakcijų į nerimą, kurių mes visiškai nesitikėjome ir net negalėjome numanyti. Natūralu, kad tai, kas tau svarbu, gali kelti kažkiek nerimo. Visgi, didelis nerimas gali varginti ir trukdyti.
Didžiuosiuose kino ekranuose šią savaitę pasirodo veiksmo filmas ”Hanna”, kuriame pagrindinis vaidmuo irgi tenka mergaitei - iš “Atpirkimo” žinomai jaunai aktorei S. Ronan. Tačiau palyginus šias dvi mergaites - švediškąją ir holivudišką - jos skiriasi kaip diena ir naktis. Hana - miško ir žiemos vaikas, gyvenanti su tėvu našliu nuošalioje vietovėje, kurioje tik raumenų jėga ir sumanumas padeda išgyventi. Hana - laukinis vaikas, kuri puikiai pažįsta gamtą, tačiau kartu išmano ir mokslo dalykus.
Kodėl ji gyvena toli nuo kitų žmonių - pirmas filmo klausimas. Į jį atsakymas ateina netrukus - visą savo gyvenimą Hana praleido lyg ir treniruočių stovykloje, kurioje griežtas treneris buvo jos tėvas. Dabar atėjo laikas pasinaudoti įgytais įgūdžiais - Hana leidžiasi į kelionę po pasaulį, kurioje jai tenka sunki užduotis - nužudyti tuos, kurie yra pasiųsti nužudyti ją. Būtinoji gynyba? Nežinia.
Filmas “Hanna” - gana kontraversiškas ir netikėtas kūrinys. Viena vertus, ekrane matome jauną merginą, kuri šaltakraujiškai dorojasi su užpuolikais, kita vertus - juostą labai įdomu žiūrėti, nes dinamiška ir intriguojanti fabula neleidžia nuobodžiauti.
Filmas “Šalutinis efektas” lyg ir galėtų būti lyginamas su garsiuoju “Requiem sapnui”, kuris vaizdžiai parodė narkotikų žalą. Tačiau “Šalutinis efektas” labiau suinteresuotas ne moralizuoti, o, priešingai, žavėti žiūrovus. Ir kas nesusigundys pasiūlymu išgėrus vos vieną tabletę tapti protingesniu, greitesniu, sumanesniu žmogumi - t.y. tokiu, kuris naudojasi visomis smegenų galiomis. Juostoje daug spindesio ir sėkmės, todėl nejučiomis pradedi pavydėti pagrindiniam herojui, kad jam taip pasisekė.
Žinoma, už viską reikia mokėti, ir kaina kartais gali būti nei didelė, nei maža - tiktai gyvybė. Kaip pavyksta išsisukti iš mirtinų spąstų tam, kuris, visiškai praradęs pasitikėjimą savimi, verčiau griebėsi narkotikų? Antroje filmo dalyje juostos kūrėjai bando sudėlioti taškus ant “i” ir priminti, kad žmogus gali būti sėkmingas ir bet narkotikų pagalbos. Bėda ta, kad jų argumentų galima ir neišgirsti. Vis dėlto, juosta “Šalutinis efektas” turėtų patikti tiems, kurie mėgsta veiksmo filmus su šiek tiek minties.
Nepraleiskite juostos “Rugpjūčio šventė” - apie vieną smagią popietę prie gėrybėmis nukrauto stalo.
The New York Times bestseleris "Džiaugiuosi, kad mirė mano mama" pasakoja apie sudėtingą Jennette’ės McCurdy vaikystę ir paauglystės metus: santykį su valdinga motina, gyvenimą patiriant visišką kontrolę, iš to kilusius valgymo sutrikimus, priklausomybę ir kelią nuo šlovės olimpo, kuris atėmė gyvenimo džiaugsmą ir palaužė dvasią.
Galbūt pats nepatiri patyčių, bet pažįsti skriaudžiamą vaiką ir svarstai, ar galėtumei ką nors pakeisti. Tikrai taip! Turėti brolį ar sesę gali būti puikus patyrimas, o gali atrodyti kaip nuolatinė kančia. Patyčios gali vykti pačiose įvairiausiose vietose - mokykloje, būrelyje, kompiuterinių žaidimų pokalbių kambariuose ar socialiniuose tinkluose. Turbūt kiekvienas norime turėti tikrą draugą/-ę.
Taip, kartais norint labiau, ar norint mažiau, tenka pakeisti mokyklą. Šiame pokytyje gali kilti įvairių iššūkių.
Visi vaikai skirtingi ir tai yra puiku. Pasaulis būtų nuobodus, jeigu visi žmonės turėtų tuos pačius hobius, mėgstamiausias spalvas, atrodytų vienodai. Kiekvienas iš mūsų kažkuo skiriamės nuo kitų. Kai mokytis nesiseka, gali pajusti įvairius jausmus: pyktį, liūdesį ar nusivylimą. Nelik su šiais jausmais vienas.
Niekas neturi teisės iš tavęs tyčiotis ar kaip nors tave žeminti. Brendimas - tai laikotarpis kurio metu galima susidurti su kūno, hormonų, mąstymo pokyčiais. Paprastai mergaitėms brendimas prasideda nuo 8 iki 13 m., o berniukams - nuo 9 iki 14 m.
Kiekviena šeima yra unikali. Kai kurios šeimos itin gausios, kai kurias sudaro keli asmenys. Tad nenuostabu, kad net ir tos pačios šventės, skirtingose šeimose atrodo visiškai skirtingai. Neretai šeimos šventės tampa ypatingais ir svarbiais momentais, kai artimiausi žmonės susirenka ir dalijasi džiaugsmu.
Rūkymo tema yra itin aktuali ir sudėtinga. Neretai jaunuoliai rūkymą asocijuoja su laisve, pasitenkinimu, maištu ir pan.
