Kirkšnis - tai sudėtinga anatominė sritis, kurioje susikerta viršutinė šlaunies dalis ir apatinė pilvo siena. Šioje vietoje jungiasi keli svarbūs raumenys, sausgyslės, nervai ir kraujagyslės, todėl ji yra tarsi jungtis tarp liemens stabilizatorių ir apatinių galūnių judėjimo raumenų. Svarbiausi kirkšnies raumenys yra šlaunies pritraukėjai (adduktoriai), kurie jungia dubenį su šlaunikauliu ir padeda pritraukti koją prie kūno. Prie šios srities stabilumo prisideda ir pilvo apačios raumenys - tiesusis bei įstrižiniai pilvo raumenys. Jei vieni iš šių raumenų tampa pertempti, o kiti - silpni, atsiranda raumenų disbalansas, kuris ilgainiui sukelia skausmą.
Ar esate kada pajutę maudimą, tempimą ar aštrų skausmą kirkšnies srityje? Šis nemalonus pojūtis yra vienas dažniausių tarp sportuojančių žmonių, bet taip pat dažnai pasireiškia tiems, kurie daug sėdi, dirba pasilenkę ar pakartotinai atlieka tuos pačius judesius. Nors daugelis žmonių kirkšnies skausmą linkę nurašyti paprastam raumenų patempimui po fizinio krūvio ar nepatogaus judesio, gydytojai įspėja, kad šis simptomas gali būti kur kas klastingesnis.
Skausmas šioje srityje dažnai veikia kaip „atspindys“ - jis gali signalizuoti ne tik apie vietines problemas, bet ir apie toliau esančių organų, pavyzdžiui, stuburo, klubo sąnario, inkstų ar net reprodukcinės sistemos ligas. Kirkšnies skausmas gali apriboti judėjimą, sportinę veiklą ar net trukdyti kasdieniams veiksmams - tačiau gera žinia ta, kad daugeliu atveju jis sėkmingai gydomas kineziterapija.
Skausmas - įvairaus intensyvumo nemalonus jutiminis ir emocinis patyrimas, susijęs su esamu ar galimu audinių pažeidimu. Audinių pažeidimo vietoje sudirginami specialūs receptoriai ir gimsta nervinis impulsas, kuris jutimo laidais perduodamas į galvos smegenis, kur suvokiamas kaip skausmas. Skausmo pojūtį seka neigiamas emocinis atsakas, lydimas baimės, sujaudinimo ar depresijos, - kančia. Jei skausmas vargina ilgesnį laiką, pakinta ir žmogaus elgsena: jis kalba apie skausmą, nerimauja, nuolat lankosi pas gydytojus ar vaistininkus, ieško nusiraminimo, keičiasi jo laikysena, veido išraiška. Skausmą gali sukelti bet koks audinių pažeidimas - mechaninis, terminis, cheminis, uždegiminis.
Staiga prasidėjęs, ne ilgiau 1 mėn. trunkantis skausmas vadinamas ūminiu. Lėtiniu skausmas vadinamas, kai tęsiasi ilgiau kaip 6 mėn. Jei skausmas trunka ilgiau kaip 1 mėn., bet neviršija pusės metų, jis laikomas poūmiu. Kirkšnies skausmas - dažnas simptomas, kuris gali pasireikšti tiek vyrams, tiek moterims. Kirkšnies skausmas gali būti tiek paprastas, tiek signalizuojantis apie rimtesnę ligą. Prieš pradedant ieškoti sudėtingų ligų, verta apžvelgti dažniausiai pasitaikančias, su judėjimo aparatu susijusias problemas.

Kirkšnies skausmas nėra viena liga - tai simptomas, kurį gali sukelti keli skirtingi sutrikimai. Gydytojai dažniausiai išskiria kelias pagrindines grupes:
Dr. Warren K. Young, ortopedas (Hospital for Special Surgery, JAV), pabrėžia: „Raumenų patempimas ar plyšimas gali sukelti kirkšnies skausmą, tačiau šis simptomas gali būti susijęs ir su kitomis būklėmis, todėl jo nereikėtų ignoruoti.“

Dr. David Berger, chirurgas (Massachusetts General Hospital, JAV), perspėja: „Didžiausia kirkšnies išvaržos rizika - įstrigimas. Tai yra skubi medicininė būklė, todėl nedelsiant reikia kreiptis į gydytojus.“



Žemiau pateikiama apibendrinanti lentelė, kurioje lyginamos dažniausios kirkšnies skausmo priežastys ir jų būdingi simptomai:
| Priežastis | Tipiniai simptomai | Kiti ypatumai |
|---|---|---|
| Raumenų patempimas | Aštrus skausmas po judesio, stiprėja tempiant raumenį | Dažnai sportuojantiems, praeina ramybės būsenoje |
| Kirkšnies išvarža | Maudžiantis, deginantis skausmas, sustiprėja kosint, stanginantis | Gumbas, kuris gali išnykti gulint, ypač vyrams |
| Klubo sąnario problemos | Gilus skausmas kirkšnies viduje, spragtelėjimas, strigimas | Plinta į klubą, kelią, sustiprėja sukant klubą, lipant laiptais |
| Inkstų akmenligė | Labai stiprus, aštrus skausmas, plintantis į nugarą ar pilvo šoną | Dažnai lydi deginimas, kraujas šlapime |
| Nėštumo sukeltas dubens skausmas | Maudžiantis skausmas, sustiprėja lipant, vaikštant, atsistojant ant vienos kojos | Atsipalaidavę raiščiai dėl relaksino, padidėjęs svoris, pakitusi laikysena |
Dubens kaulų skausmas nėštumo metu yra dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria daugybė moterų. Šis skausmas yra natūralių kūno pokyčių rezultatas, dažniausiai praeinantis iš karto po gimdymo. Vis dėlto, kartais dubens skausmas nėštumo metu gali signalizuoti įvairias būkles, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį. Jų rimtumas gali priklausyti nuo to, kada šis skausmas pasireiškė - nėštumo pradžioje ar pabaigoje. Dubenyje esantys sakroileiniai sąnariai ir dubens lanko kaulai nėštumo metu patiria pakankamai daug streso, galinčio sukelti skausmą.
Nėštumo metu pasikeitę hormonų lygiai, atlaisvėję sąnariai, padidėjęs svoris ir pakitęs svorio centras sukuria daug galimybių skausmo atsiradimui. Dėl padidėjusio svorio ir pakitusios laikysenos šiems sąnariams ir kaulams tenka didesnis spaudimas, ypač jei juos supantys raumenys yra nusilpę. Tokiu atveju gali būti juntamas dubens kaulų skausmas, sustiprėjantis lipant laiptais, vaikštant, atsistojant ar stovint ant vienos kojos. Kai būna toks skausmas, gydytojai dažnai sako, kad tempiasi gimdos raiščiai.
Dar vienas prie skausmo atsiradimo žymiai prisidedantis faktorius yra hormono relaksino išskyrimas. Simfizės gaktos disfunkcija atsiranda, kai raiščiai, kurie atsakingi už dubens vienodumą, per daug atsipalaiduoja. Šį raiščių atsipalaidavimą sukelia hormonas, vadinamas relaksinu. Relaksino dėka suminkštėja ir išsitampo sausgyslės, tačiau tai taip pat sukelia nestabilumo jausmą bei skausmą dubens sąnariuose ir kauluose. Relaksino yra svarbus hormonas, išsiskiriantis iš placentos nėštumo metu. Jis atpalaiduoja gimdos sienelę ir paruošia gimdos gleivinę nėštumui, be to, plečiasi gimdos kaklelis. Tačiau nėštumo metu į sistemą gali išsiskirti per daug relaksino. Kai taip atsitinka, dėl relaksino pertekliaus per daug atsipalaiduoja raiščiai, atsakingi už dubens stabilizavimą. Tai gali sukelti skausmą vidinėje šlaunies ir kirkšnies srityje.

Dubens skausmas nėštumo pabaigoje arba antroje pusėje pasireiškia dažniausiai, tai yra laikotarpis, kai šis skausmas atsiranda arba dar labiau suintensyvėja. Kadangi 2-3 nėštumo trimestre labiausiai padidėja kūno svoris, dubens kaulai bei sąnariai patiria daugiau spaudimo ir atsiranda didesnė tikimybė susidurti su skausmu. Dubens skausmas nėštumo pabaigoje gali pasireikšti kartu su kojų ar nugaros skausmais ir neretai yra intensyvus. Pajutus šį skausmą nereikėtų išsigąsti dėl reprodukcinės sistemos problemų, kadangi dauguma atvejų tai yra susiję būtent su kaulais, sąnariais bei minkštaisiais audiniais.

Nėščiosios pasakoja apie skausmą kirkšnyse. Viena moteris pasakoja, kad jai jau 36 sav. ir šis skausmas karts nuo karto kartojasi jau nuo 19-20 sav. Kiek klausinėjo gydytojų, tai jei jis laikinas, greit praeina ir retai būna, tai yra normalu, nes visa tai yra nuo papildomo svorio stuburui. Bet jei skausmas nuolatinis, na labai dažnas, tai reikia kreiptis į gydytojus. Kita moteris dalijasi, kad jai jau 34 savaitės ir skausmas kirkšnyse prasidėjo nuo 30 savaitės. Jeigu ilgiau pasėdėdavo, negalėdavo normaliai vaikščioti dėl skausmo, kartais negalėdavo net kojos pakelti, kad apsimautų kelnes. Šis skausmas gali pasireikšti ir ankstyvuoju nėštumo periodu, pavyzdžiui, 7-8 nėštumo savaitę, kaip spazmuojantis ar tempiantis skausmas.
Viena moteris pasidalino patirtimi, kad visą nėštumą skaudėjo kirkšnį, ilgesni nei 1 km pasivaikščiojimai antram trimestre tapo kančia, o nėštumo pabaigoje skausmas dar stiprėjo. Tačiau nėštumas buvo sėkmingas, vaikelis sveikas. Tiesa, gimdymo metu kirkšnies skausmas buvo nepakeliamas, gydytojai netikėjo, kad skauda. Liepė eiti ant kamuolio, o moteris net atsisėsti negalėjo. Pagimdžius lygiai taip pat skaudėjo, keli gydytojai sustoję galvas kraipė, echoskopu žiūrėdami ir neturėjo atsakymo, kodėl kirkšnį visąlaik skaudėjo. Bet skausmas savaime dingo gal per 2 savaites. Bet kuriuo atveju, joki nėštumo metu juntami skausmai neturėtų būti ignoruojami.
Kirkšnies skausmas - dažnas simptomas. Todėl svarbu neignoruoti šio simptomo, ypač jei jis pasikartoja ar tampa intensyvus. Vienkartinis ar trumpalaikis kirkšnies skausmas po fizinio krūvio dažniausiai nėra pavojingas. Tačiau yra situacijų, kai šis simptomas gali rodyti rimtesnę problemą. Į gydytoją būtina kreiptis, jei:
Dr. Warren K. Young, ortopedas (HSS, JAV), teigia: „Pagrindinė klaida, kurią daro pacientai - jie ilgai laukia tikėdamiesi, kad skausmas praeis savaime. Tuo tarpu kai kurios kirkšnies skausmo priežastys, pavyzdžiui, išvarža, negydomos tik blogėja.“
Norint nustatyti tikrąją skausmo priežastį, gydytojas atliks keletą veiksmų. Kadangi kirkšnies skausmas gali kilti dėl įvairių organų ir sistemų, gydytojas pirmiausia išsamiai apklausia pacientą ir įvertina lydinčius simptomus. Toliau parenkami tyrimai pagal įtariamą priežastį.
Norint tiksliai nustatyti kirkšnies skausmo priežastį, svarbu atlikti išsamų kineziterapinį ištyrimą. Vertinami šie aspektai: skausmo vieta, intensyvumas ir atsiradimo aplinkybės; raumenų jėga, elastingumas, dubens padėtis; laikysena, eisenos ypatumai; funkciniai testai, tokie kaip adductor squeeze, FADIR ar Thomas testai. Kai kuriais atvejais papildomai atliekami vaizdiniai tyrimai - ultragarsas, MRT ar rentgenas, padedantys atmesti išvaržą ar kaulinius pažeidimus.
Kirkšnies skausmo gydymas priklauso nuo jo priežasties, todėl svarbiausia - nelaukti, kol jis praeis savaime, jei simptomai kartojasi.
Didžioji dalis kirkšnies skausmo atvejų gydomi konservatyviai, t. y. be operacijos. Tyrimai rodo, kad individualizuota kineziterapija duoda geriausius rezultatus. Pagrindiniai taikomi principai:
Po kelių savaičių dažniausiai juntamas aiškus pagerėjimas, o nuosekliai tęsiant gydymą galima visiškai sugrįžti prie įprasto aktyvumo.

Nėščiosioms, kenčiančioms nuo kirkšnies skausmo, rekomenduojama atsižvelgti į kelis patarimus:

Nors dalies ligų, tokių kaip genetiškai nulemta artrozė, visiškai išvengti neįmanoma, riziką galima ženkliai sumažinti koreguojant kasdienius įpročius. Kad diskomfortas nepasikartotų, svarbu:
Vienas svarbiausių veiksnių yra optimalaus kūno svorio palaikymas. Fizinis aktyvumas taip pat turi būti subalansuotas. Prieš bet kokią intensyvią treniruotę būtinas kokybiškas apšilimas, ypatingą dėmesį skiriant dubens srities ir šlaunų raumenų tempimui. Žmonėms, dirbantiems sėdimą darbą, rekomenduojama daryti reguliarias pertraukėles, kurių metu atliekami klubo lenkiamųjų raumenų tempimo pratimai - tai padeda išvengti raumenų sutrumpėjimo ir spazmų. Manau, reikia kuo daugiau judėti, stovėti.
Jeigu skausmas išlieka ilgiau nei 1-2 savaites, arba jei simptomai kartojasi, būtina gydytojo konsultacija. Patartina kreiptis į kineziterapeutą, kuris padės nustatyti priežastį ir sudarys tinkamą gydymo planą.
Laiku nustačius kirkšnies skausmo priežastį galima išvengti daugelio komplikacijų ir užtikrinti greitesnį pasveikimą.
Žmonių patirtys parodo, kad kirkšnies skausmas nebūtinai reiškia tik raumenų problemą - jis gali signalizuoti apie išvaržą, inkstų ligą ar net ginekologinę būklę. Rasa, 36 m.: „Po sporto treniruotės pajutau skausmą kirkšnyje. Galvojau, kad tai tik raumuo, bet po kelių savaičių nepraėjo. Gydytojas atliko echoskopiją ir rado nedidelę išvaržą. Džiaugiuosi, kad kreipiausi laiku - operacija buvo nesudėtinga.“ Andrius, 42 m.: „Keletą mėnesių kentėjau maudžiantį skausmą dešinėje kirkšnyje. Maniau, kad tai sąnariai, bet tyrimai parodė inkstų akmenį. Po gydymo skausmas dingo. Supratau, kad tokio simptomo negalima ignoruoti.“ Jolanta, 29 m.: „Skausmas atsirasdavo ciklo metu, bet manydavau, kad tai normalu. Kai kreipiausi į ginekologę, paaiškėjo, kad turiu endometriozę. Gavau gydymą ir dabar jaučiuosi daug geriau.“