Sperma (sėkla) - tai skystis, susidedantis iš spermatozoidų, pridėtinių liaukų sekreto, kuris paprastai išsiskiria sueities metu. Jo sudėtyje dar gali būti lipidų lašų, pigmento granulių ir kt. Spermos pH yra apie 7,7. Sperma išsiskiria tam tikru nuoseklumu. Sperma yra pilkšva, klampi, drumsta, specifinio kvapo, silpnai šarminga. Praėjus 15-30 minučių po išsiveržimo, ji suskystėja. Spermos patekimas ant vulvos, netgi pro apatinį trikotažą, gali sukelti pastojimą, todėl poros, besisaugojančios nuo nėštumo, turėtų tai žinoti. Be to, ejakuliacija taip pat nėra būtina pastojimui - tam gali užtekti ir penetracijos (varpos patekimo į makštį).
Spermatozoidas (gr. spermeion - sėkla, zoon - gyva būtybė) - tai vyriška lytinė ląstelė, gameta. Tai haploidinė ląstelė. Spermatozoido funkcija yra apvaisinti kiaušialąstę - moteriškąją lytinę ląstelę, susidarant zigotai, iš kurios vystosi naujas tos pačios rūšies individas. Kadangi kiaušinėlį apvaisina tik vienas iš milijardų spermatozoidų, juos labai smarkiai veikia natūrali atranka - visa spermatozoido sandara pritaikyta greitai judėti. Spermatozoidas turi pusę genetinės medžiagos, reikalingos ląstelei, be to, jis lemia individo lytį. Žmogaus spermatozoidas gali turėti „X“ arba „Y“ tipo lytinę chromosomą. Spermatozoidas - labai diferencijuota ląstelė. Ją paprastai sudaro 3 dalys - galvutė, uodegėlė ir jas jungiantis kaklas (jungiančioji dalis).
Žmogaus spermatozoidas gali turėti „X“ arba „Y“ tipo lytinę chromosomą. Spermatozoidas - labai diferencijuota ląstelė. Ją paprastai sudaro 3 dalys - galvutė, uodegėlė ir jas jungiantis kaklas (jungiančioji dalis). Žmogaus spermatozoido dydis apie 60 μm, iš jų galvutė sudaro ~ 4,5 μm, (jos plotis apie 3 μm, storis - 1 μm). Spermatozoido galvutė sudaryta iš dviejų dalių - akrosomos ir branduolio. Akrosoma sudaro kepurę, kuri uždengia apie 2/3 spermatozoido priekinės dalies, o didžiąją galvutės dalį užima branduolys. Jis ypatingas tuo, jog DNR čia supakuota net iki 6 kartų stipriau nei metafazinėse chromosomose. Šiuo atveju tradiciniai histonai pakeičiami protaminais - baltymais, turinčiais daug teigiamų aminorūgščių (arginino, histidino, lizino). Žmogaus atveju, 70 % branduolio baltymų - protaminai, o 20 % histonai. Spermatozoidų branduolyje chromosomos išsidėsto neatsitiktinai. Telomeros jungiasi į poras arba tetramerus ir prisitvirtina prie branduolio apvalkalo. Tuo tarpu centromeros išsidėsto branduolio centre, sudarydamos tam tikrą struktūrą - chromocentrą. Tarp branduolio apvalkalo ir plazminės membranos lieka plonas citoplazmos sluoksnis.
Spermatozoido uodegėlė - ląstelės žiuželis - sąlygoja jo judrumą. Jos dėka žmogaus spermatozoidas gali judėti 1-3 mm/min greičiu. Uodegėlę su galvute jungia kaklas (jungiančioji dalis). Jame išsidėsčiusios dvi centriolės. Viena iš jų veikia kaip pamatinis kūnelis, duoda pradžią aksonemai - centriniam spermatozoido uodegėlės elementui. Spermatozoide esančias centrioles paveldi būsimas organizmas, nes moteriškosios lytinės ląstelės jų neturi. Vidurinę uodegėlės dalį supa mitochondrijų sluoksnis. Mitochondrijų būna daugiau kaip 50. Po apvaisinimo, spermatozoido mitochondrijos suardomos, todėl paveldimos tik iš motinos. Pagrindinė uodegėlės dalis yra ilgiausia. Ji sudaryta iš aksonemos, apsuptos 7 išorinių tankiųjų skaidulų, kurias dar papildomai dengia skaidulinis dangalas.
Spermatozoidai susiformuoja spermatogenezės metu vyro lytinių organų sėklidžių sėkliniuose vamzdeliuose. Žmogaus spermatozoidas susiformuoja per 61 dieną. Ilgą laiką buvo manoma, jog spermatozoidas kiaušinėliui pristato tik tėvinį haploidinį chromosomų rinkinį. Tačiau paaiškėjo, jog į kiaušinėlį patenka ne tik galvutė, bet visas spermatozoidas. Taip būsimam individui pristatomos centriolės ir kai kurie baltymai, reikalingi kiaušinėlio aktyvavimui (pvz., PLCζ didina kiaušinėlio pralaidumą Ca2+ jonams ir taip jį aktyvuoja). Baltymų svarbą iliustruoja tai, jog vaisingų ir nevaisingų vyrų spermatozoiduose žymiai skiriasi ~ 20 baltymų kiekis. Nors spermatozoiduose neaptikta transkripcijos ar transliacijos pėdsakų, branduolyje rasta apie 3000 iRNR molekulių bei keletas rūšių mikro-RNR. Rasta įrodymų, jog į kiaušinėlį pristatomi RNR kūneliai. Kai kurios iRNR koduoja baltymus, reikalingus ankstyvam embrionų vystymuisi. Gali būti, kad jos pristatomos tiesiai į kiaušinėlį arba pakuojant genomą neleidžia inaktyvuoti tam tikrų genų.
Stambiausi yra tritono spermatozoidai - iki 500 µm, šuns, jaučio, arklio, avino - nuo 40 iki 75 µm. Spermatozoidų paviršius įkrautas neigiamai, todėl jie nesulimpa. Gyvūnai gamina labai daug spermatozoidų: šuo lytinio akto metu išskiria apie 60 mln., avinas - iki 2 mlrd., arklys - apie 10 mlrd., žmogus - apie 200 mln. Kai kurių gyvūnų spermatozoidai netipiški, jų sandara labai įvairi. Subrendę žmogaus spermatozoidai yra 50-60 mikronų ilgio, makštyje išbūna apie 2,5 valandos, gimdos kaklelyje - dvi paras (kartais ir ilgiau). Jie juda prieš skysčio srovę 3 mm/min.
Dauguma spermatozoidų yra neveiksmingi. Tiesą sakant, net 90 proc. spermos, išsiskyrusios vienos ejakuliacijos metu, yra nekokybiška. Kadangi mes esame monogamiški gyvūnai, mūsų sperma neturi būti tobula, nes vieno vyro spermatozoidai neturi varžytis su kito vyro spermatozoidais.
Spermograma yra pagrindinis spermos tyrimas, kurio metu vertinami spermos kokybę lemiantys aspektai. Tiriamos spermos fizikinės savybės, spermatozoidų koncentracija, jų judrumas ir morfologijos pokyčiai. Spermograma yra vienas iš svarbiausių tyrimų vyro vaisingumo ištyrimui bei nevaisingumo diagnozavimui, tad jį rekomenduojama atlikti tiek ruošiantis nėštumui, tiek vertinant vyro vaisingumą nesėkmingai bandant pastoti. Taip pat, tyrimas gali būti atliekamas po vazektomijos operacijos, norint įvertinti operacijos rezultatą.
Vyrų spermos tyrimo rezultatai priklauso nuo jos surinkimo būdo bei pristatymo į laboratoriją laiko ir sąlygų. Rekomenduojama susilaikyti nuo lytinių santykių 3-5 dienas. Visas ejakuliato kiekis surenkamas masturbacijos būdu į specialų sterilų indelį, prieš tai švariai nusiplovus rankas ir lytinius organus. Negalima rinkti spermos į prezervatyvą, nes prezervatyve esančios medžiagos yra kenksmingos spermatozoidams. Jei sperma vežama iš namų, ją reikia pristatyti ne vėliau kaip per vieną valandą. Jei susirgus buvo vartojami antibiotikai, atlikti bet kurį spermos tyrimą reikėtų ne anksčiau nei praėjus 3 mėn.
Spermogramos tyrimo rezultatus su embriologo komentaru gausite el. paštu.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra nustačiusi tam tikras spermos kokybės normas, kurios padeda įvertinti vyro vaisingumą. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos rodiklius:
Taigi, pagal PSO normas, gyvybingumas turėtų būti 58% ar daugiau gyvų spermatozoidų. Jei šis rodiklis yra mažesnis, tai gali rodyti problemas su vyro vaisingumu.
Spermatozoidų gebėjimas tinkamai judėti moters lytiniais takais, kad pasiektų ir apvaisintų kiaušinėlį, vadinamas judrumu. „Absoliučiais skaičiais vyrai, kurių bendras judriųjų ląstelių skaičius buvo didesnis nei 120 milijonų (viename mililitre spermos), gyveno 2,7 metų ilgiau nei vyrai, kurių bendras judriųjų ląstelių skaičius buvo nuo 0 iki 5 milijonų“, - teigė pagrindinė tyrimo autorė Kopenhagos universitetinės ligoninės mokslininkė ir medikė Lærke Priskorn. Palyginus šiuos rodiklius su vidutiniu vyrų gyvenimo amžiumi, galima tikėtis, kad vyras, kurio spermatozoidų judrumas yra labai mažas, gyvens 77,6 metų, o vyras, kurio spermatozoidų judrumas yra labai didelis, - 80,3 metų, teigiama antradienį žurnale „Human Reproduction“ paskelbtame tyrime. M. Eisenbergas sakė, kad vaisingam vyrui normalu, jei spermatozoidų judrumas yra apie 125 mln. spermatozoidų mililitre spermos. Tačiau tai negarantuoja vyrų vaisingumo, sako ekspertai.

Yra daug veiksnių, kurie gali įtakoti vyrų spermos kokybę. Kai kurie iš jų yra:
Vienas iš atsakymų, paaiškinančių šį ryšį, gali būti oksidacinis stresas, kurį sukelia laisvųjų radikalų siautėjimas. Laisvieji radikalai yra nestabilios molekulės, galinčios pažeisti DNR ir ląstelių funkcijas bei bet kurios organizmo sistemos ląstelių žūtį. „Bet koks veiksnys (genetinis, imunologinis, metabolinis, aplinkos ar gyvenimo būdo), didinantis bendrą oksidacinio streso lygį, gali lemti spermos kokybės pokyčius“, - tikino mokslininkas. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, rūkymas, per didelis alkoholio kiekis, saulės poveikis, pesticidai, pramoninės cheminės medžiagos ir oro teršalai - tai tik keletas būdų, kurie aktyvina laisvuosius radikalus.
Organizmas turi būdą, kaip kovoti su šiuo procesu, tai - antioksidantai. Ekspertai teigia, kad antioksidantai, vadinami laisvųjų radikalų valytojais, gali užkirsti kelią daromai žalai. Nors maisto papildų poveikis laisviesiems radikalams nepasitvirtino, Klivlendo klinikos duomenimis, vaisiai, daržovės, riešutai ir grūdinės kultūros su pagrindiniais vitaminais ir mineralais yra puikūs antioksidantų šaltiniai. Citrusiniai vaisiai, raudonosios ir žaliosios paprikos bei brokoliai turi daug antioksidanto vitamino C, o riešutai, saulėgrąžų sėklos, špinatai ir brokoliai yra geri vitamino E šaltiniai. Lašiša ir tunas turi daug seleno, taip pat jų gausu ruduosiuose ryžiuose, kiaušiniuose ir pilno grūdo duonoje.

Spermograma gali būti atliekama ir vyresnio, ir jaunesnio amžiaus vyrams, ir nebūtinai dėl vaisingumo, bet ir dėl sveikatos gerovės klausimų. Vyrų spermogramoje yra svarbi informacija apie jų būsimą sveikatą ir gerovę. „Atrodo, kad vyrų spermogramoje yra svarbi informacija apie jų būsimą sveikatą ir gerovę“, - tikino vienas iš mokslininkų.
„Tai, kad egzistuoja ryšys tarp spermos kokybės ir ilgaamžiškumo, yra svarbus atradimas, - sakė Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos urologijos profesorius, vyrų reprodukcinės medicinos ir chirurgijos direktorius daktaras Michaelis Eisenbergas. „Buvo ir ankstesnių tyrimų, kurie rodė šį reprodukcinės sveikatos ir bendros sveikatos ryšį“, - teigė M. Eisenbergas. Naujoje ataskaitoje mokslininkai palygino 1965-2015 m. Kopenhagoje nevaisingumo tyrimus atliekančių vyrų spermos mėginių kokybę. Vėliau vyrų spermos kokybė buvo palyginta su nacionaliniais medicininiais įrašais, kuriuos surinko Danijos nacionalinė sveikatos tarnyba. „Kuo prastesnė spermos kokybė, tuo trumpesnė gyvenimo trukmė“, - sakė Priskorn.
Viena iš Baltijos reprodukcinės medicinos specialistų studijų, atlikta 2003-2004 metais, pateikia mums rezultatus, kad tarp trijų Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) yra apie 38-52 proc. vyrų, kurie gali pasigirti aukštais vaisingumo rodikliais, palyginus su kitų Europos šalių vyrais. Vidutinė spermatozoidų koncentracija siekė apie 65 milijonus viename mililitre, kai rekomenduojama mažiausia riba pagal yra PSO (2010 metais) yra 15 milijonų viename mililitre.
Kaip rodo ką tik paskelbtas naujas didelės apimties tyrimas, spermatozoidų skaičius viso pasaulio vyrų spermoje sparčiai mąžta - per pastaruosius 40 metų jis sumažėjo perpus. Įtraukus papildomas šalis, buvo patvirtinta 2017 m. Naujasis tyrimas parodė, kad nuo 1973 iki 2018 m. spermatozoidų koncentracija vyrų, kurie nėra nevaisingi, spermoje sumažėjo daugiau nei 51 proc. - nuo 101,2 mln. iki 49 mln. O 49 mln. siekianti mažesnė spermatozoidų koncentracija vis dar saugiai patenka į Pasaulio sveikatos organizacijos normaliu laikomą diapazoną - nuo 15 iki 200 mln. Tyrime nedalyvavusi Škotijos Dandžio universiteto reprodukcinės medicinos ekspertė Sarah Martins da Silva teigia, kad tai rodo, jog spermatozoidų skaičiaus mažėjimo greitis nuo 2000 m. padvigubėjo. „Manoma, kad tarša, plastikas, rūkymas, receptiniai ir nereceptiniai vaistai, taip pat gyvenimo būdas, pavyzdžiui, nutukimas ir prasta mityba, yra spermatozoidų kiekio mažėjimui įtakos turintys veiksniai, tačiau jų poveikis iki šiol yra menkai suprantamas ir neapibrėžtas,“ - aiškina S.

Jei spermogramos rezultatai rodo nukrypimus nuo normos, svarbu kreiptis į specialistą - urologą arba andrologą. Jis atliks išsamesnius tyrimus ir nustatys priežastis bei paskirs tinkamą gydymą.
Priklausomai nuo nustatytos priežasties, gali būti taikomi įvairūs gydymo būdai:
Santaros klinikų Santaros vaisingumo centras yra pirmoji įstaiga Lietuvoje, kuri pradėjo veiklą pagal naują pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko licenciją. Čia konsultuoja multidisciplininė specialistų komanda: gydytojai akušeriai ginekologai, embriologai, urologai, genetikai, medicinos psichologai ir kitų sričių specialistai.
Santaros klinikų darbuotojai turi ilgametę patirtį, vystant įvairias kriobiologijos technologijas, todėl gali pasiūlyti tiek reprodukcinių audinių, tiek kiaušialąsčių, spermos ir embrionų šaldymo paslaugas.
Onkologinėmis ir kraujo ligomis sergantiems pacientams centre veikia vadinamasis „žaliasis koridorius“, tai yra pagreitintas patekimas pas gydytojus specialistus. Priešvėžinis gydymas (chirurginis gydymas, radioterapija, chemoterapija, hormoniniai vaistai) gali neigiamai paveikti pacientų vaisingumą visam arba tam tikram laikui.
Vyrams problemos sprendimas dažniausiai yra lengvesnis, kadangi pasaulyje plačiai yra naudojamas vyriškųjų lytinių ląstelių (spermatozoidų) užšaldymas ir saugojimas su vėlesniu jų panaudojimu. Procedūra nesudėtinga, ląstelės išlieka gyvybingos ilgą laiką.
tags: #spermoje #kiek #yra #spermatozoidu