Spermatozoidų kelionė į moters organizmą: nuo lytinio akto iki apvaisinimo
Vaiko gimimas - tai vienas didžiausių gyvenimo stebuklų, tačiau šiuolaikinėms poroms kelias į šį stebuklą neretai būna apsunkintas vaisingumo problemų. Laimei, medicinos mokslas siūlo įvairius gydymo būdus, palengvinančius natūralų pastojimo procesą. Vienas iš tokių metodų - pagalbinis apvaisinimas, kuris pradėtas taikyti dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Nuo to laiko, taikant šias technologijas, pasaulyje jau gimė daugiau nei 8 milijonai kūdikių.
Nevaisingumo gydymas apima daug skirtingų metodų ir technologijų. Viena dažniausiai naudojamų procedūrų - intrauterininė inseminacija (IUI). Ši procedūra atliekama natūraliame cikle ovuliacijos metu arba stimuliuojant ovuliaciją vaistais. Per IUI specialiai paruoštos spermos ląstelės naudojant specialų kateterį yra patalpinamos tiesiai į moters gimdą. Šis būdas patrauklus tuo, kad nereikalauja chirurginės invazijos ar nejautros, yra nesudėtingas ir neskausmingas.
Geriausiai žinomas pagalbinio apvaisinimo metodas pasaulyje - apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF). Šio metodo metu iš moters kūno, po stimuliacijos vaistais, surinktos kiaušialąstės sujungiamos su laboratorijoje išgrynintais vyro spermatozoidais. Taip apvaisinimas įvyksta ne moters kūne, o mėgintuvėlyje.
Norint sėkmingai apvaisinti kiaušialąstę, reikalingos lytinės ląstelės. Kiaušialąstės gaunamos punkcijos metu, o spermatozoidai - iš spermos mėginio. Jei spermoje spermatozoidų nėra (nustatyta azoospermija), jie gali būti gaunami iš sėklidžių TESA procedūros metu. Svarbu suprasti, kad lytinės ląstelės nėra kuriamos dirbtinai. Tam, kad kiaušialąstė galėtų būti apvaisinta, užtenka ją patalpinti į terpę, kurioje būtų šimtas tūkstančių spermatozoidų. Taigi, jeigu moters organizme spermatozoidai neranda kelio pas kiaušialąstę arba jiems netinka ją supanti aplinka, laboratorijoje sukuriamos idealios sąlygos ląstelių susiliejimui.
Apvaisinimas įvyksta, kai bent vienas spermatozoidas patenka į kiaušialąstės citoplazmą ir apvaisina kiaušinėlio branduolį. Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip ICSI (intracitoplazminė spermos injekcija), leidžia spręsti vyrų nevaisingumo problemas, susijusias su prastu spermatozoidų judrumu, jų kiekiu ar nesugebėjimu prasiskverbti į kiaušialąstę. Taikant ICSI, po vieną spermatozoidą tiesiogiai įšvirkščiama į kiekvieną kiaušialąstę. Ši procedūra reikalauja didelio embriologo meistriškumo.
Vaisingumo centre „Northway" teikiamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos, įskaitant kiaušialąsčių, spermos bei embrionų donorystės programas. Taip pat teikiama parama vienišoms moterims, kurioms reikalingas pagalbinis apvaisinimas su donorinėmis lytinėmis ląstelėmis. Lietuvoje veikiančiuose „Northway" vaisingumo centruose teikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos.
Spermatozoidų kelionė ir apvaisinimo procesas
Lytinio akto metu į moters lytinius takus patenka didelis kiekis spermatozoidų - apie 300-500 milijonų. Šie mikroskopiniai organizmai juda netvarkingai, siekdami pasiekti kiaušialąstę. Orgazmo metu gimdos kaklelis trumpam atsidaro, leidžiant spermatozoidams patekti iš makšties į gimdą. Ovuliacijos dienomis gimdos kaklelio gleivės tampa skystesnės, palengvindamos spermatozoidų kelionę. Gimdos ir kiaušintakių raumenų susitraukimai taip pat padeda spermatozoidams judėti prieš srovę.
Patekusi į moters lytinius takus, sperma susideda iš sėklinio skysčio (apie 97%) ir pačių spermatozoidų (apie 3%). Sėklinis skystis susidaro iš sėklinių pūslelių ir prostatos sekreto. Sperma yra sukaupusi daugybę svarbių mikroelementų ir baltymų, tokių kaip citrinų rūgštis, fruktozė, kalis, cinkas, siera, varis, magnis, kalcis, vitaminai C ir B12. Šios medžiagos, patekusios į moters organizmą, gali teigiamai veikti jos sveikatą. Mokslininkai nustatė, kad spermoje esančios cheminės medžiagos veikia kaip natūralūs antioksidantai, ir manoma, kad moterys, santykiaujančios be prezervatyvo, rečiau serga depresija.
Teoriškai, vyro spermos kaukės, dėl jos sudėtyje esančių hormonų bei maisto medžiagų, turėtų teigiamai veikti odą. Tačiau ginekologai perspėja, kad gali pasitaikyti ir alerginių reakcijų į spermą. Kiekvienos ejakuliacijos metu vyras netenka nuo dviejų iki dešimties mililitrų spermos, kurioje yra apie 100 milijonų spermatozoidų. Dalis moterų mano, kad sperma padeda išsaugoti skaisčią odą ir gražius plaukus, tačiau tai dažniau mitas, nes spermoje nėra pakankamai vitamino C ar cinko.
Kada pastojimas yra galimas, o kada ne?
Nėštumas gali įvykti tik tuomet, kai spermatozoidas apvaisina kiaušialąstę. Dažniausiai tai nutinka per nesaugų lytinį aktą, kai sperma patenka į makštį ir spermatozoidai gali pasiekti kiaušialąstę. Svarbu, kad tai vyktų vaisingomis dienomis, kai vyksta ovuliacija. Jei nėra nei spermatozoidų, nei kiaušialąstės, nėštumas negali atsirasti.
Pastojimas yra galimas, jei:
- Įvyksta nesaugūs vaginaliniai lytiniai santykiai.
- Sperma patenka ant makšties ar šalia jos.
- Sperma patenka į makštį per pirštus ar kitokiu būdu.
- Atliekamos apvaisinimo procedūros (pvz., IVF ar IUI).
Tuo tarpu situacijos, kurios dažnai kelia nerimą, bet realios rizikos neturi, yra šios:
- Sėdėjimas ant klozetos dangčio.
- Kontaktas su išdžiūvusia sperma ant daiktų.
- Oralinis seksas.
- Buvimas baseine ar vonioje, kur galimai yra spermos.
Tokiose situacijose spermatozoidai negali patekti į moters reprodukcinę sistemą. Svarbiausia žinoti, kad nėštumui būtinas tiesioginis spermatozoidų patekimas į makštį ir tinkamas laikas moters cikle. Be šių sąlygų pastojimas neįmanomas.
Net ir nutrauktas lytinis aktas nėra laikomas patikimu kontracepcijos metodu, nes prieš ejakuliaciją išsiskiriantis skystis gali turėti gyvybingų spermatozoidų. Nors tikimybė pastoti tokiu būdu yra mažesnė nei spermai išsiliejus makštyje, ji vis tiek egzistuoja.
Dažniausios klaidos planuojant nėštumą
Nors daugelis porų deda pastangas, norėdamos susilaukti vaiko, kartais jos daro klaidas, kurios gali sutrukdyti pastoti. Viena dažniausių klaidų - netikslus vaisingo laikotarpio apskaičiavimas. Dauguma moterų mano, kad ovuliacija vyksta 14-tą dieną nuo mėnesinių pradžios, tačiau ciklo ilgumas ir ovuliacijos laikas gali skirtis.
Kita klaidinga nuomonė - kuo daugiau sekso, tuo greičiau ir lengviau pastojama. Daugiau nereiškia geriau. Per dažnas seksas, ypač atliekamas tik reprodukciniais tikslais, gali tapti prievole ir sukelti stresą.
Taip pat nereikėtų tikėti mitais apie tam tikras lytines pozas ar po akto atliekamus veiksmus, kurie padėtų pastoti. Kryptis, kurią spermatozoidai pasirenka, visiškai nepriklauso nuo sueities pozos. Apvaisinimui įtaką daro kur kas sudėtingesni fiziologiniai procesai.
Dažnai klaidingai manoma, kad nevaisingumo priežastis visada slypi moters organizme. Vyrai kartais nenori tikėti, kad problema gali būti jų pusėje. Svarbu suprasti, kad nepastoti galima tiek dėl moters, tiek dėl vyro kaltės, tiek dėl abiejų partnerių, o kartais priežastis lieka neaiški. Kaltinimai gali sugriauti santykius, todėl svarbu atlikti tyrimus ir išsiaiškinti priežastis.
Naudojant lubrikantus, svarbu rinktis tuos, kurie yra „draugiški“ spermatozoidams, nes daugelis jų gali neigiamai paveikti spermatozoidų judrumą.
Taip pat svarbu nepamiršti bendros sveikatos būklės. Svoris, rūkymas, stresas, netinkama mityba, vartojami vaistai - visa tai gali turėti įtakos vaisingumui.
Apvaisinimo procesai (3D animacija)
Norint pastoti, labai svarbu tinkamai maitintis ir užtikrinti, kad organizme netrūktų svarbiausių medžiagų, pavyzdžiui, inozitolio (vitamino B8), kuris būtinas spermatozoidų gamybai.
Jei porai sunku pastoti, nereikėtų skubėti kreiptis į specialistus. Net ir idealiai vaisingoms poroms pastoti kartais prireikia kelių mėnesių. Tačiau jei moteriai yra 35-eri ir daugiau, rekomenduojama kreiptis į vaisingumo specialistą po šešių nesėkmingų mėnesių.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
