Kaip voveriukas Ugnius nenorėjo eiti į darželį: pamokanti istorija
Seniai labai seniai, miško pakraštyje visai šalia tvirtų ąžuolų ir eglynų, stovėjo sau nedidukas medinis namelis. Kaip ir kiekvieną rytą saulutei ėmus kilti į viršų, pro namelio langus pasirodė lengva šviesa. „Keliamės“ - pasigirdo nuotaikingas raginimas. Tai buvo mamytė voverytė, kelianti voveriuką - juk šiandien darbo diena, ir laikas į darželį.
„Mamyte, einam aš tau kai ką pasakysiu“ - trindamas užsimiegojusias akis gudriai atšovė voveriukas Ugnius. Jis nubėgo į svetainę, atsisėdo ant sofos ir pradėjo šokinėti. „Žiūrėk, mamyte! Žiūrėk kaip aš moku!“
„Išdykusi nuotaika, ar ne, Ugniau?“ - puikiai savo vaiką pažįstanti mamytė suprato, kad šiandien bus tingi diena. „Nagi, valomės dantukus, rengiamės ir skubam į darželį“. „Nenoooriu į darželį, noriu šiandien žaisti namuose! Tėti, ateik pažaisti!“ - užsispyrė voveriukas.
Derybos dėl laisvos dienos
Tėtis tuo metu šluostėsi savo batus, ruošdamasis darbingai dienai. Išgirdęs tokį prieštaravimą jis iš lėto padėjo batus ir atsakė: „Juk žinai, kad mes mielai su tavimi žaistume visą dieną, bet mums reikia dirbti - jei visą dieną žaisime, kas pririnks vakarienei riešutukų? Tau juk patinka riešutai?“ Tačiau Ugnius buvo neperkalbamas: „Nenoriu riešutų, noriu žaisti namuose!“
Mamytė ir tėtis pasižiūrėjo vienas į kitą, nuėjo kartu į virtuvę ir ėmė kažką pašnibždomis tartis. Pasitarę, grįžo prie Ugniaus. Tėtis prisėdo prie voveriuko ir pasakė: „Na gerai, šiandien mes visi liksime namuose. Kadangi riešutų nenori, neisime jų rinkti.“
Drąsus voveriukas
„Valio!“ - vos kailyje iš džiaugsmo besilaikydamas sušuko voveriukas Ugnius. „Pagauk mane, mamyte!“ - sušuko ir ėmė kaip pašėlęs lakstyti po visus namus. Taip jie visą dieną praleido namuose. Mamytė voveriuką gaudė, tuomet tėtis žaidė su juo slėpynių, dar vėliau - visi trys kartu piešė juokingus miško gyvūnus, pasipuošusius aukštomis kepurėmis ir skirtingų spalvų kojinėmis.
Pamoka apie maistą ir pareigas
Galiausiai, pamažu saulutė ėmė leistis žemyn, ir į pamiškę atėjo vakaras. „Mamyte, aš noriu valgyti“ - nedrąsiai pasakė voveriukas Ugnius. „Gal gali man paskrudinti lazdyno riešutukų?“
Mamytė atsakė: „Mielai tau paskrudinčiau visokių riešutų. Prieš porą dienų kaip tik pastebėjau didžiules kekes, kurios šiandien jau turėjo pilnai subrandinti didžiulius lazdyno riešutus, tik gaila šiandien negalėjome dirbti, ir liko vos keli seni riešutukai…“ Mamytė ir tėtis surinko iš spintelių ir stalčių kas buvo likę, ir visi kartu prisėdo prie stalo. Greitai viską sukramtę, jie susiruošė miegoti - daugiau ir jėgų nebebuvo žaisti.
Darželio svarba voveriuko gyvenime
Lėtai išsivalęs dantukus ir pižamą apsirengęs voveriukas įslinko į lovytę. Užsiklojęs antklode paklausė mamytės: „Ar galėsiu rytoj eiti į darželį?“ „Žinoma, mano voveriuk! Gerai išsimiegok, rytoj laukia puiki diena.“
| Diena | Veikla |
|---|---|
| Pirma diena | Nenoras eiti į darželį, žaidimai namuose |
| Antra diena | Savarankiškas pasiruošimas, sėkmingas darželis |
Kitą rytą atsikėlęs voveriukas Ugnius iškart pašoko iš lovos, išsivalė dantukus ir apsirengė - viską pats. Jis visą dieną smagiai praleido darželyje, o grįžę namo, tėtis, mamytė ir voveriukas prisėdo prie didžiausiais skrudintais riešutais nukrauto stalo - tiek daug per dieną jų pririnko voveriukai. Nuo tos dienos Ugnius noriai ėjo į darželį, o savaitei pasibaigus žaisdavo namuose žinodamas, kad savaitgalis daug smagesnis, kai jo lauki pasiruošęs ir pasiilgęs.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
