Spalvų Terapija Vaikams: Nuo Emocijų Išraiškos iki Kasdienio Gyvenimo

Spalva yra jėga, kuri tiesiogiai veikia sielą, kaip teigė Vasilyj Kandinskij. Mes matome spalvas kasdieną, tačiau tik dieną, kai Žemę apšviečia Saulės šviesa. Tamsoje matome tik spalvų atspalvius. Kaip mes suvokiame spalvas, kokias reikšmes joms suteikiame? Spalvos gali turėti įtakos mūsų fizinei ir psichinei būsenai, o spalvų simbolikos istorija yra labai sena, siekianti ankstyvąsias žmonijos kultūras. Šiuolaikinis mokslas dar tik pradėjo analizuoti didžiulę (sąmoningą ir nesąmoningą) spalvų įtaką mūsų nuotaikoms ir emocijoms. Suprantama, kad spalvos veikia jausmus. Spalvų terapija - tai vienas iš būdų, kuriuo galima koreguoti vaiko psichoemocinę būseną spalvų pagalba.

Vaikų pasaulis ir spalvų suvokimas

Spalvos ir jų pažinimas yra šviesiausia vaikystės dalis. Vaikai dievina spalvas ir į kiekvieną reaguoja kitaip, tačiau supranta jas skirtingai nei suaugusieji. Bendraujant su vaikais, spalvos gali tapti geru jūsų sąjungininku tarpusavio bendravimo procese. Spalvos - bene svarbiausia priemonė išreikšti emocijoms, ypatingai toms, kurias labai sunku apsakyti. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad su spalvomis mažuosius reiktų pažindinti pamažu ir teisingai.

Kalifornijos universiteto mokslininkai atliko tyrimą ir nustatė, jog mažiems vaikams ryškios spalvos kelia pozityvius jausmus labiau nei tamsios ir pastelinės. Žinomi spalvų įtakos vaikų emocijoms tyrėjai Chris J. Boyatzis ir Rennu Varghese patvirtino, kad berniukai labiau teigiamai vertina tamsesnes spalvas. Ypatingai ikimokyklinio amžiaus vaikams spalva yra labai svarbi reiškiant jausmus. Raudona - pikta; mėlyna - liūdna; geltona reiškia laimę, o žalia malonumą. Šis pagrindinių jausmų susiejimas su spalvomis yra labai veiksmingas mažiems vaikams. Daugelis tyrimų atskleidžia, jog ryšys tarp spalvos ir nuotaikos labai stiprus.

Spalva yra pirmasis bruožas, kurį vaikas gali atskirti. Nustatyta, jog naujagimiai pirmiausia suvokia tik baltą ir juodą spalvas. Tačiau laikotarpyje nuo šešių savaičių iki dviejų mėnesių mažylio emociniame pasaulyje vyksta radikalūs pokyčiai. Dauguma akademinių tyrimų rodo, kad mažus vaikus traukia ryškios spalvos. Daugelis vaikų, iki 10 metų apibūdina raudoną arba rožinę, geltoną spalvas kaip mylimiausias. Peržengus 10 metų slenkstį „valdyti“ pradeda mėlyna spalva. Be abejo, berniukai ir mergaitės nevienodai suvokia spalvas. Tyrimai atskleidžia, kad dauguma mergaičių renkasi rausvas, levandų ar violetinės spalvas. Juodą ir kitas tamsias spalvas berniukai mėgsta labiau nei mergaitės. Iškilo klausimas, ar šie spalvų pasirinkimai yra įgimti ar įgyti.

Spalvų mokymasis ir poveikis augant

Mažieji išmoksta spalvų pavadinimus maždaug 2-5 metų amžiaus. Mergaitės paprastai įsimena spalvų pavadinimus anksčiau nei berniukai. Jei norite padėti vaikams išmokti atskirti spalvas, pabandykite padaryti taip, kad mokydamiesi jų, įtrauktų atitinkamų spalvos subjektų. Pavyzdžiui, daiktus, kuriuos naudojate namie - žaislus, rūbelius, gertuves, kuprines, daržoves, vaisius - bet ką. Žaiskite rodydami po vieną ar du objektus ir klauskite, kokia tai spalva. Labai svarbu, kad daiktai būtų tikrų spalvų, kaip antai saulė - geltona. Jei rodysite vaikui saulę mėlyną, jam bus neaišku, kodėl mėlyna. Visai kas kita, jei vaikas piešia daiktus ne visai tikromis spalvomis nei jie yra. Lai piešia - gal jam tą dieną nėra nuotaikos saulutei būti geltonai?

Vaikams augant, spalvos tampa vis svarbesnės. Rinkdamiesi jiems patinkančių spalvų drabužius jie bando išvengti suaugusiųjų pasaulio slėgio, išorinio poveikio ir saugoti savo nepriklausomybę. Nuo 5 iki 10 metų laikotarpyje, kai mokyklos bičiulių ir draugų įtaka vaikų gyvenime darosi vis svarbesnė, jie pradeda plėsti spalvų horizontą. Kai kurie jų, ypač mergaitės, labai didžiuojasi savo įvairių spalvų drabužiais ar rankinukais. Berniukų spalviniai pageidavimai irgi auga, tačiau jie labiau linkę įtraukti ir tam tikrus objektus, kaip „kamuolys“ ar kokį kitą mėgstamą personažą. Net maisto produktai, kuo jie labiau spalvingesni, tuo labiau patinka minėto amžiaus vaikams.

Kai vaikai virsta paaugliais, jų interesai plečiasi į naujas nepatirtas sritis, todėl „aštrūs“ spalvų deriniai ne išimtis. Žodžiai, kaip „praktiškas“, „klasikinis“ arba „populiarus“ nesuprantami jiems. Dauguma nori turėti dalykų, kurie atrodo visiškai nepriimtini ir suaugusiems. Spalvos ir jų pavadinimai padeda jiems mokytis naujos informacijos.

Spalvos ir saugumas

Tėvai visada nori mokyti vaikus saugos taisyklių. Akcentuojant tam tikrų spalvų savybes galima vaikams priminti, kas yra pavojinga. Žmogaus akis labai gerai įsidėmi derinį geltona su juoda, o smegenys automatiškai suvokia tai kaip pavojaus ženklą. Naudokite šias spalvas pavojingiems įrenginiams pažymėti, jei nenorite, kad vaikai žaistų su jais. Jūs taip pat galite pažymėti tuos kambarius jūsų namuose, į kuriuos vaikai neturėtų eiti - pavyzdžiui, laiptus, garažą ar rūsį. Vaikams augant nuolatos galima naudoti spalvas kaip mokymo priemonę.

Spalvų reikšmės ir gydomosios savybės

Nuo senų laikų spalvos yra suskirstytos į „šiltas“ ir „šaltas“. Žinoma, kad raudona spalva sužadina jausmus, mėlyna padeda sutelkti mąstymą, o smėlio spalva ramina. Alternatyvioje medicinoje šios septynios spalvos turi gydomųjų galių. Jos gali padėti stiprinti žmogaus sveikatą. Nemažai spalvų turi gydomųjų savybių, kurios gali padėti vaikams įvairiose situacijose:

Chromoterapija ir šviesos terapija

Iš esmės, spalvų terapija, dar žinoma kaip chromoterapija, į pagalbą pasitelkus spalvas ir šviesą siekia harmonizuoti žmogaus kūno gyvybinius procesus ir pasiekti dvasinės naudos. Chromoterapijos principas - tai paciento pusiausvyros atgavimas į pagalbą pasitelkiant spalvas. Teigiama, kad atliekant stimuliaciją šviesos emulsijomis, gaunami labai geri rezultatai ir teigiamai veikiama paciento psichinė bei emocinė būsena - gerėja jo nuotaika, sumažėja nerimo pasireiškimas, pagerėja miegas ir apetitas (atlikta nemažai tai įrodančių mokslinių tyrimų).

Moksliškai nustatyta, kad mėlyni atspalviai pacientą veikia raminančiai ir atpalaiduojančiai, o raudoni atspalviai - aktyvinančiai, stimuliuojančiai. Šios dvi spalvos yra priešingybės. Geltona spalva yra tarp mėlynos ir raudonos. Teigiama, kad šios trys spalvos yra visa ko pagrindas. Jas maišant tarpusavyje galima gauti daug kitų spalvų ir atspalvių.

Kol kas dar atlikta nepakankamai tyrimų, sakančių, kad spalvos gydo fizinius negalavimus arba padeda pagerinti psichinę sveikatą. Tačiau pamažu daugėja įrodymų, patvirtinančių mintį, jog spalvota šviesa gali turėti įtakos mūsų kūnui, skausmo lygiui ir nuotaikai. Pavyzdžiui, mėlynos šviesos fototerapija ligoninėse naudojama naujagimių geltos gydymui. Ši būklė sukelia didelį bilirubino kiekį kraujyje, todėl oda ir akys pagelsta. Gydymo metu miegantys kūdikiai guldomi po mėlynomis halogeninėmis arba fluorescencinėmis lempomis, kad jų oda ir kraujas sugertų šviesos bangas. Kiti tyrimai rodo, kad mėlyna šviesa gali pagerinti budrumą, dėmesingumą, reakcijos laiką, bendrą nuotaiką.

Mohabas Ibrahimas tyrė žalios šviesos poveikį migrenai ir fibromialgijos skausmui. Šiuos tyrimus jis pradėjo po to, kai jo brolis, kurį kamuoja dažni galvos skausmai, papasakojo, kad jaučiasi daug geriau leisdamas laiką savo sode, apsuptas medžių ir gamtos. Duke universiteto medicinos mokyklos profesorė, medicinos mokslų daktarė Padma Gulur tyrė spalvas filtruojančių akinių poveikį skausmo lygiui.

Šviesos terapijos spalvų poveikis

Atliekant šviesos terapiją yra naudojamos skirtingų spalvų šviesos. Kiekviena spalva turi ypatingų savybių ir padeda tam tikrais atvejais:

• Violetinė spalva: Ši spalva siejasi su dvasine savijauta, yra priskiriama gijimui, sielos atsigavimui. Terapija naudojant šią spalvą rekomenduojama kenčiantiems nuo depresijos, nuolat nerimaujantiems, turintiems įvairių vidinių baimių. Violetinė spalva teigiamai veikia mūsų nervinę sistemą, padeda efektyviai ją normalizuoti. Taip pat šios spalvos terapija taikoma norint pagerinti miego kokybę.
• Indigo spalva: Indigo spalva dažniausiai naudojama skausmui sumažinti. Taip pat gali padėti sumažinti nerimą.
• Mėlyna spalva: Mėlyna spalva laikoma raminančia. Šios spalvos terapija taikoma žmonėms, kurie nori nuraminti jausmus, išgyvenimus bei jaučia nuolatinę įtampą. Mėlyna spalva tinka esant nemigai, padidėjus nerimui.
• Žalia spalva: Tai gyvybės bei jausmų spalva, kuri padeda pakelti tonusą, gerina miego kokybę. Žalia spalva veikia ir raminančiai, todėl šviesos terapija su žalia spalva taikoma nervingiems, nuovargį jaučiantiems žmonėms. Taip pat puikiai tinka protinį darbą dirbantiems žmonėms, padeda susikoncentruoti, nurimti.
• Geltona spalva: Ši spalva šviesos terapijoje laikoma tokia, kuri stimuliuoja ir padeda sustiprinti nervinę sistemą. Geltona puikiai tiks tiems, kurie nuolat jaučia įtampą, yra uždaresni ir turi įvairių baimių.
• Oranžinė spalva: Šviesos terapijoje oranžinė spalva naudojama pagerinti savijautą sergant skydliaukės ligomis, esant emociniam nestabilumui. Ši spalva padeda stiprinti organizmą, imuninę sistemą.
• Raudona spalva: Nors ši spalva atrodo pakankamai agresyvi, jos terapija taikoma sergantiems depresija, padeda sumažinti aukštą kraujo spaudimą.

Dažniausiai šviesos terapija neturi jokio šalutinio poveikio. Žinoma, jei per daug piktnaudžiausite ir praleisite per daug laiko šioje šviesoje, gali pajausti akių sudirgimą, galvos skausmą ar pykinimą. Tačiau tokie šalutiniai poveikiai itin reti. Svarbu: Šviesos terapijos netaikyti asmenims, kurie turi rimtų psichikos sutrikimų, serga bipoliniu sutrikimų.

Dailės terapija vaikams: emocinio intelekto ugdymas

Dailės terapija gali būti puiki priemonė emociniam intelektui ugdyti. Per prigimtinius pojūčius, spalvas ir faktūras dailė leidžia pajusti, išreikšti savo vidinį pasaulį ar išgyventi santykį su aplinka. Be to, naudojamos dailės priemonės labai stipriai veikia pojūčius: regą (spalvos, linijos), uoslę (dažai turi kvapą), klausą (pieštuko, teptuko keliami garsai) ir lietimą (kai piešiama rankomis ar minkomas molis). Lietuvos dailės terapijos profesijos pradininkė ir knygos „Vaikų dailės terapinis aspektas“ autorė dr. Audronė Brazauskaitė pabrėžia šios terapijos svarbą.

Dailės terapijoje tarp kūrėjo ir jo kūrinio dalyvauja ir terapeutas. Jis sukuria saugią aplinką, kurioje žmogus galėtų įsitraukti į kūrybos procesą ir piešdamas kūrinį išgyventi įvairias būsenas, jausmus. Svarbu: Dailės terapijoje svarbiausia yra procesas, o kūriniai yra nevertinami kaip menas. Žvelgdamas į savo piešinius žmogus, padedamas dailės terapeuto, mokosi savistabos, „skaityti“ savo darbų simbolių kalbą ir įsisąmoninti kūriniuose pavaizduotas emocijas.

Pati pirmoji kalba, kurią išmoksta gimęs žmogus yra emocijų kalba. Vaikui augant keičiasi jo jausmai - kaip ir fiziniai gebėjimai. Nauji santykiai ir emocijos vaikui atrodo stiprios, nepažįstamos, jam sunku jas savarankiškai suvokti ir priimti. Dažnai nežino, kaip jas tinkamai išreikšti, todėl pasitaiko nevaldomų agresyvių emocinių iškrovų. Emocinis intelektas - tai visų pirma gebėjimas reguliuoti savo emocijas. Nuo jo priklauso, kaip sėkmingai įvardijame ir išreiškiame emocijas, kaip kokybiškai prisitaikome socialiniame gyvenime.

Dailės terapija patiems mažiausiems - visiškai kitokia nei vyresniems vaikams. Mažyliams užsiėmimai pirmiausia - galimybė susipažinti su įvairiomis meninės raiškos priemonėmis: plastilinu, flomasteriais, kreidelėmis (storomis, plonomis, minkštomis, kietomis), akvarele, guašu, spalvotu popieriumi, smėliu. Piešiama ant įvairaus formato, šiurkštumo, storio popieriaus, net ant šlapio ir glamžyto, plėvelės. Minėtos priemonės tokio amžiaus vaikams ypač svarbios, norint vystyti jų smulkiąją motoriką. Kuo daugiau jutiminės patirties gauna vaikas, tuo greičiau lavėja jo kalba ir ji būna turtingesnė. Ankstyvame amžiuje susipažinę su įvairiomis meninėmis priemonėmis, juos įvaldę vaikai ateityje galės laisviau ir kūrybiškiau išreikšti save.

Terapeuto vaidmuo ir proceso ypatumai

Užsiėmimų metu terapeutai paprastai patys nepiešia, jie vaiką stebi, lydi ir siūlo konkrečias priemones bei užduotis, kurios jį tinkamai paveiktų. Per ilgametę praktiką jau nustatyta, kokį poveikį turi specialiai parinktos dailės terapijos priemonės. Save kontroliuoti linkę vaikai atitinkamai renkasi ir lengviau kontroliuojamas priemones, pvz., pieštukus ar flomasterius, kuriais brėžiant liniją ji ryški ir aiški, o ne akvarelę, kurią naudojant viskas išsilieja. Kai norima, kad vaikas labiau įsitrauktų ir patirtų nekontroliuojamą procesą, paskatinama keisti priemonę arba pateikiamos abstrakčios užduotys. Taip vaikas įgauna naują patirtį. Dailės terapeuto užduotis yra sudaryti sąlygas augimo procesui.

Saugioje, jaukioje aplinkoje vaikas jaučiasi suprastas; taip kuriamas pasitikėjimu grįstas santykis. Dailės terapija dėkinga tuo, kad jei jautiesi be galo pažeidžiamas ar iki galo nesupranti, kas tau nutiko, ir dėl to negali apie tai reflektuoti, gali tai išjausti. Šis išgyvenimas taip pat yra terapija, santykis ir augimas. Dailės terapijoje šis procesas saugus: jei manai, kad kūrinyje per daug savęs atskleidei, gali pasirinkti apie tai nekalbėti. Viskas vyksta patrauklia forma, neprivalai nieko aiškinti. Jei tavo kūrinys tave gąsdina, gali jį suplėšyti.

Svarbu: Piešimas ar spalvojimas yra saviraiška, ne dailės terapija. Yra didžiulis skirtumas tarp to, kas vyksta su vaiku, kai jis piešia namuose ir per dailės terapijos užsiėmimus. Į terapiją neateinama tiesiog gražiai papaišyti - čia nutinka visko, ir tas procesas gali būti ne tik malonus. Saviraiškoje siekiama rezultato, vaiko dėmesys sutelktas tik į tai. Dailės terapijoje esmė yra ne rezultatas, o procesas. Jei vaikas sąmoningai orientuojasi į galutinį rezultatą, vidiniai blokai neleidžia vykti augimo procesui. Terapijos požiūriu tai neefektyvu.

Visiems vaikams sunku reikšti savo emocijas, bet vaikams su raidos sutrikimais tai ypač sudėtinga. Jie jaučia labai daug. Iš pažiūros ramus vaikas iš tiesų gali daug suprasti ir išgyventi. Dailės terapija yra jungtis, padedanti vaikams atrasti formas, kaip jaustis geriau, pažinti kitus ir save bei išmokti elgesio modelių, kurie jiems padėtų socialiai prisitaikyti.

Spalvų terapijos pritaikymas kasdieniame gyvenime

Spalvų terapija plačiai taikoma ir kasdieniniame gyvenime bei namuose. Jeigu vaikas hiperaktyvus arba, priešingai, per daug pasyvus, tai galima pakoreguoti teisingai parinkus spalvų tonus vaiko kambario interjerui. Maži vaikai labai jautrūs, jų vidinis pasaulis trapus ir lengvai pažeidžiamas, todėl jie reikalauja iš aplinkinių ypatingos priežiūros. Būtent suaugusieji sukuria visus patogumus, mikroklimatą ir nuotaiką šeimoje, kuri turi įtakos vaiko emocinei būklei. Visų pirma, labai svarbus yra vaiko kambario interjeras, nes mažylis leidžia daug laiko savo kambaryje. Spalvų terapija skiria ypatingą dėmesį psichologiniams sprendimams vaiko kambaryje, dėl to ji yra labai svarbi.

Vaiko kambario interjeras

Kambarių spalviniam apipavidalinimui tiek psichologai, tiek dizaineriai pataria rinktis šiltų tonų gamą. Tapetai, baldai, patalynė turi būti šviesių, „minkštų“ atspalvių. Pavyzdžiui, naudokite smėlio, kreminės, šviesiai mėlynos spalvos gamą. Anot psichologų, šie atspalviai teigiamai veikia vaiko nervų sistemą, ramina, padeda geriau miegoti.

Jaukumo bei šilumos jausmą namuose sukurti padeda ir oranžinė spalva. Psichologų teigimu, „apelsininė“ spalva bus tiesiog nepakeičiama šaltuoju metų laiku, kada dienos trumpesnės ir niūrus oras mažai džiugina. Įsigykite ryškių oranžinių detalių ir išdėstykite juos kambaryje. Psichologai teigia, kad tokie daiktai kaip pagalvė ant sofos, naujas žaislas ar kvapnieji mandarinai vaisių vazoje padeda sukurti teigiamą nuotaiką! Vaikučiams, kurie bijo miegoti tamsoje, padėtų speciali naktinė lemputė. Jos minkšta, išsklaidyta šviesa (pavyzdžiui, mėlyna, kuri ramina, arba švelni geltona) nukreips vaiko dėmesį nuo neramių minčių ir jis greičiau užmigs. Tai yra pačios paprasčiausios sritys, kur namų sąlygomis galima panaudoti spalvų terapiją.

Spalvų terapija ir vaiko drabužiai

Tikriausiai pastebėjote, kad vaikiškų drabužių gamintojai savo produkcijose renkasi šviesių spalvų atspalvius. Labai retai kūdikio marškinėliai ir šliaužtinukai būna ryškiai mėlyni (elektriniai) ar rėkiančios geltonos spalvos. Greičiausiai dėl to, kad pagal spalvų terapijos reikalavimus, reikia būti labai atsargiems su ryškiomis spalvomis (raudona, oranžinė), todėl, kad šių spalvų perteklius (drabužiai, užuolaidos kambaryje, lovatiesė) gali sukelti agresijos ir susierzinimo priepuolius. Anot psichologų, saikingas šių spalvų naudojimas gali suteikti vaikui naujų jėgų antplūdį, energijos, pasitikėjimo savo jėgomis bei pakelti mažyliui nuotaiką, o pernelyg daug šios spalvos sukelia nepageidaujamą poveikį. Pavyzdžiui, jei atsikėlęs ryte jūsų vaikas vangus, niekaip negali galutinai atsibusti, aprenkite jį šiltų spalvų drabužiais. Tai padės vaikui žvaliai nusiteikti jau pačioje dienos pradžioje.

Spalvos ir vaiko kaprizai

Jeigu susiduriate su problema, kaip pamaitinti mažai valgantį vaiką, psichologai pataria nupirkti mažyliui smagų raudono arba oranžinio atspalvio vaikiškų indų rinkinį. Taip pat, spalvos alternatyviame gydyme gali būti panaudojamos įvairiai, pavyzdžiui, medituojant, atliekant litoterapiją (gydymą akmenimis ir mineralais), įrengiant aplinką taip, kad vyrautų tam tikros spalvos.

Svarbu: Kiekvieną dieną paklauskite savęs, kokios spalvos jums trūksta ar norėtųsi. Tokios spalvos drabužius ir dėvėkite. Jei neapsisprendžiate, išmėginkite kitą būdą - užmerkite akis ir palengva perbraukite ranka per rūbus spintoje.

Matematikos taisykles, užduočių sprendimo būdus ar žodžių rašybą geriau įsiminsite, jeigu rašysite spalvota kreida, spalvotais pieštukais arba skaitysite užsidėję spalvotus akinius. Spalvos sujungia dešinės ir kairės pusių smegenų pusrutulius. Taip pat galite gerti saulės spindulių apšviestą vandenį. Paimkite švarų spalvotą stiklinį indą ir įpilkite į jį distiliuoto vandens. Indą pastatykite ten, kur krinta tiesioginiai saulės spinduliai ir palikite saulėje keletą valandų. Saulės dėka vanduo perims spalvos energiją. Tuomet vandenį bus galima gurkšnoti (jokiu būdu negerkite dideliais gurkšniais!). Indą geriausia uždengti medžio kamščiu ar lentele.

Haloterapija ir spalvų dermė

Nemedikamentinis gydymo būdas, haloterapija, paremta kvėpavimu druskingu oru druskų kasyklų mikroklimatą atkartojančioje patalpoje. Procedūros metu į druskos kristalais padengtą patalpą pro specialias angas purškiamos mikroskopinės druskos dalelės. Veikdamos odą ir kvėpavimo takus, jos skatina organizmo valymosi bei gijimo procesus. Druskų kambaryje tvyranti atpalaiduojanti atmosfera, pastovi temperatūra, drėgmė ir druskų koncentracija teigiamai veikia ir bendrą žmogaus savijautą. Svarbu: Haloterapijos seanso metu skambanti raminanti muzika ir naudojama spalvų terapija ramina nervų sistemą, stiprina organizmą. Haloterapijos procedūros puikiai tinka vaikams ir suaugusiems. Dėl natūralaus priešuždegiminio, antibakterinio poveikio haloterapija itin rekomenduojama vaikams ir paaugliams.

Pagrindinė užduotis mums atminti, kad mažojo supratimas yra visai kitoks nei mūsų, ir leisti jam gyventi spalvingų fantazijų gyvenime. Spalvos veikia psichinius procesus ir gali turėti įtakos mūsų nuotaikai bei sukelti tam tikrą psichologinį atsaką kūne. Spalvų terapeutai žalią spalvą laiko saugiausia ir paprastai būtent nuo jos pradeda spalvų terapiją. Žalia spalva gali pagerinti nuotaiką, kai žmogus jaučiasi liūdnas, beviltiškas ar prislėgtas. Spalvos lemia mūsų nuotaikas, žadina arba slopina aktyvumą, išryškina mūsų grožį arba priešingai - jį slepia. Sakoma, kad žmogus nesąmoningai pasirenka spalvą, stipriausiai išreiškiančią jo psichikos būklę.

tags: #spalvu #terapija #vaikams

• Svarbiausi patarimai būsimoms mamoms, ko vengti
• Pažintinės pramogos vaikams Žemaitijoje
• Sužinokite daugiau apie nėštumo rizikas ir naudą
• Kaip išsirinkti vaikišką kilimą Zara
• Skyrybos ir vaiko gerovė Džaniašvili ir Bružo atveju