Asmenims ar šeimoms, kuriems sudėtinga savarankiškai pasirūpinti savimi ir dalyvauti visuomenės gyvenime, yra teikiamos socialinės paslaugos. Kasmet auga integruotų globos, priežiūros ir slaugos paslaugų poreikis vyresnio amžiaus gyventojams. Siekiame atliepti individualius vyresnių žmonių poreikius, nesvarbu kur jie begyventų - mieste, rajono centre ar kaime, ar kur norėtų gauti paslaugas - savo namuose, dienos centre ar įstaigose su apgyvendinimu.

Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. pradžioje šalyje gyveno 557 tūkst. (20 proc.) 65 metų ir vyresnių žmonių. Jų dalis padidėjo nuo 15,8 proc. (2005 m. pradžioje) iki 20 proc. (2021 m.). Remiantis Eurostato prognozėmis, Lietuvoje visuomenė toliau senės. Tikėtina, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje 28,5 proc. visų gyventojų bus vyresnio amžiaus.
Socialinės paslaugos teikiamos pagal asmens ar jo šeimos individualius poreikius ir interesus, įvertinus, kokios pagalbos jam reikia. Senyvo amžiaus žmogui parenkamos tokios socialinės paslaugos, kurios leistų kuo ilgiau jam gyventi savo namuose, šeimoje, dalyvauti socialinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, savarankiškai tvarkyti savo buitį. Galimos šios paslaugos:
Socialinių paslaugų, finansuojamų savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis, teikimą organizuoja savivaldybės. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Kompleksiškai įvertinamas asmens organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės.
Organizuojant pagalbą, ji derinama su užimtumu, asmens sveikatos priežiūra ir specialiosios pagalbos priemonėmis, padedama palaikyti socialinius ryšius su šeima, artimaisiais ir visuomene. Dažnai senyvo amžiaus žmonės turi ir vienokią ar kitokią negalią. Asmeniui ar šeimai gali būti nustatytas kelių rūšių bendrųjų socialinių ar (ir) socialinės priežiūros paslaugų poreikis.

Mokėjimo už kitas socialines paslaugas dydį asmeniui arba šeimai nustato savivaldybė, priklausomai nuo teikiamų socialinės paslaugos rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai.
| Paslaugos tipas | Mokėjimo pagrindas |
|---|---|
| Bendrosios paslaugos | Nemokamos |
| Ilgalaikė socialinė globa | Pajamos ir turto vertė |
Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų.
Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė, skyrimo asmuo ar jo globėjas gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją ar kitą nurodytą įstaigą. Galima kreiptis raštu tiesiogiai į savivaldybę, paštu ar elektroniniu būdu, o jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga - prašymą galima teikti per SPIS sistemą.
Žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis nustatomas per 10 kalendorinių dienų (k. d.) nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 k. d. Sprendimas dėl socialinės priežiūros skyrimo priimamas ne ilgiau kaip per 10 k. d. nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, dėl socialinės globos - per 20 k. d.