Socialinių paslaugų teikimo trūkumai ir iššūkiai globos namuose

Kiekvienas žmogaus raidos etapas pilnas iššūkių ir išbandymų. Ne išimtis ir senatvė. Tik senatvėje su iššūkiais susiduria ne tik patys senjorai, bet ir jų artimieji. Pradedant fizine pagalba buityje, baigiant svarbių sprendimų priėmimu. Kartais būtent suaugę vaikai turi įvertinti, ar jų tėvai gali gyventi vieni ir savimi pasirūpinti. Jei tėvai nebegali patys to padaryti, o ir jų vaikai neturi galimybių tinkamai jais pasirūpinti, ieškoma kitų alternatyvų. Svarstant apie šią galimybę, kyla įvairių klausimų - ar tikrai globos namai yra geras sprendimas, ar ten tinkamai pasirūpins tėvais, kaip reaguos kiti - giminės, draugai, kaimynai?

Kad ir kaip norėtume, tačiau teisingų atsakymų, tinkančių visiems žmonėms ir situacijoms, nėra. Negana to, ieškant išeičių, nemažą poveikį turi ir visuomenėje paplitę stereotipai bei konservatyvios nuostatos. Sprendimas apgyvendinti brangų žmogų globos įstaigoje nėra lengvas nei senjorams, nei artimiesiems. Senjorai gali pykti, priešintis tokiam sprendimui, o artimiesiems tenka ne tik atlaikyti jų emocijas, bet taip pat susitvarkyti su savo pačių išgyvenimais. Neretai artimieji patiria kaltę, beviltiškumą, bei sulaukia priekaištų iš kitų žmonių.

Svarbūs aspektai priimant sprendimą dėl apgyvendinimo globos namuose

Šiandien žmonių gyvenimo būdas, ritmas bei aplinka yra gerokai pasikeitusi. Palengva keičiasi ir žmonių suvokimas bei normos. Šie pokyčiai ryškiau matosi vakarų kultūroje. Tam yra specialūs namai, centrai, kuriuose žmonės apgyvendina savo artimuosius, linkėdami jiems geriausio. Tai, kad brangus žmogus yra apgyvendinamas globos įstaigoje, nereiškia, jog artimieji yra atribojami nuo jo priežiūros. Jie gali aktyviai dalyvauti specializuotos priežiūros procese.

• Būkite sąžiningi. Labai svarbu būti sąžiningiems - sau, senjorams bei artimiesiems. Svarbu aiškiai įsivardinti tokio sprendimo priežastis. Pvz., „Mano mamai yra Alzheimerio liga ir ji jau negali gyventi viena. Jai reikalinga nuolatinė ir nepertraukiama pagalba, kurios šiuo metu negaliu užtikrinti. Todėl turiu ieškoti tinkamiausių išeičių šioje situacijoje“. Aiškiai įsivardinus priežastis ir suvokus savo galimybių ribas, geriau suprantama situacijos realybė. Labai gerai, jei šis sprendimas yra priimamas keleto žmonių.
• Senjorų reakcijos. Senjorai įvairiai reaguoja į apsigyvenimą įstaigoje. Demencija sergantys žmonės gali būti sutrikę, nerimastingi, o gal kaip tik abejingi aplinkos pokyčiams, tačiau tai didžiąja dalimi priklauso nuo jų ligos specifikos. Ne tik apgyvendinimas įstaigoje, bet apskritai įvairūs įprastos rutinos pokyčiai šiems žmonėms gali sukelti stresą bei bendros būklės pablogėjimą.
• Adekvatūs senjorai. Kuomet senjoras yra adekvatus, tačiau paveiktas somatinės ligos, apsigyvendamas įstaigoje jis taip pat gali patirti nerimą, liūdesį, pyktį, beviltiškumą, kas yra visiškai normalu tokioje situacijoje. Artimiesiems šie brangių žmonių išgyvenimai kelia daug įtampos ir dar labiau pakursto kaltę, jie ima abejoti savo sprendimu.
• Svarbu tartis. Jei senjoras yra pajėgus, svarbu su juo tartis ir galutinį sprendimą priimti kartu, atvirai aptariant susiklosčiusią situaciją. Svarbu atsakingai pasirinkti namus, kuriuose senjoras gyvens. Ypač gerai, jei asmuo pats gali dalyvauti šiame procese, jei leidžia jo fizinė ir psichinė būklė.
• Palaikymas ir saugumas. Svarbu akcentuoti, jog nežiūrint to, kad senjoras gyvens kitoje vietoje, jis vis tiek bus mylimas, juos bus rūpinamasi, jis bus lankomas bei tikrai dalyvaus šeimos gyvenime (žinos kas vyksta, kaip sekasi anūkams ir t.t.). Verta aptarti kaip dažnai jis matysis su artimaisiais. Žinojimas taip pat suteikia saugumo.
• Asmeniniai daiktai. Dar vienas dalykas, kuris gali padėti greičiau apsiprasti naujoje aplinkoje - tai asmeniškai svarbūs daiktai. Gal tai knyga, rožinis, nuotraukos, gal mylima gėlė, radijo imtuvas ir pan.
• Informacija darbuotojams. Jau atvykus į įstaigą, svarbu, kad artimieji pasidalintų su darbuotojais visa turima informacija apie senolį. Papasakokite apie jo įpročius, pomėgius, asmenines savybes ir t.t.
• Realūs lūkesčiai. Neretai artimieji tikisi, jog atvykę į globos įstaigą senjorai bus nuolat linksmi, aktyvūs, dalyvaus visuose užsiėmimuose, tačiau realybėje gali būti įvairiai. Svarbu atsižvelgti į senjoro fizinę, psichinę bei emocinę būklę, jo poreikius bei galimybes. Neretai galvojame, jog „žinome“, ko senjorui reikia, kas jam yra geriausia, ir bandydami tai įgyvendinti tik sukeliame jam bereikalingą stresą, įtampą, pyktį ar nerimą. Todėl svarbu būti empatiškam ir išgirsti senjorą, ko jis iš tiesų nori.

Pagrindinės socialinių paslaugų teikimo problemos globos namuose

Socialinių paslaugų teikimas globos namuose yra itin svarbi sritis, užtikrinanti tinkamą priežiūrą ir pagalbą asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių negali savarankiškai pasirūpinti savimi. Vis dėlto, šioje srityje egzistuoja nemažai trūkumų ir iššūkių, kurie neigiamai veikia paslaugų kokybę ir prieinamumą.

1. Finansavimo trūkumas: Viena iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduria socialinių paslaugų teikėjai globos namuose, yra nepakankamas finansavimas. Dėl ribotų biudžeto lėšų įstaigos negali užtikrinti tinkamos personalo kvalifikacijos, aprūpinti gyventojų reikiamomis priemonėmis ir organizuoti kokybiškų užimtumo programų. Tai neigiamai veikia paslaugų kokybę ir gyventojų gerovę.
2. Personalo trūkumas ir kvalifikacija: Socialinių darbuotojų, slaugytojų ir kitų specialistų trūkumas yra dar viena opi problema. Dėl mažų atlyginimų ir didelio darbo krūvio sunku pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus. Tai lemia, kad vienas darbuotojas turi prižiūrėti didelį skaičių gyventojų, o tai neigiamai veikia priežiūros kokybę ir individualų dėmesį kiekvienam asmeniui.
3. Infrastruktūros būklė: Daugelio globos namų infrastruktūra yra pasenusi ir neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Pastatai yra prastos būklės, trūksta specialios įrangos, pritaikytos žmonėms su negalia. Tai apsunkina priežiūrą ir mažina gyventojų komfortą.
4. Socialinė izoliacija ir užimtumo stoka: Globos namuose gyvenantys asmenys dažnai jaučiasi socialiai izoliuoti ir atskirti nuo visuomenės. Trūksta galimybių dalyvauti socialiniame gyvenime, bendrauti su artimaisiais ir užsiimti mėgstama veikla. Užimtumo stoka taip pat yra didelė problema, nes gyventojai neturi galimybių realizuoti savo potencialą ir jaustis naudingais.

Socialinių paslaugų poreikio nustatymo trūkumai

Socialinių paslaugų poreikis nustatomas vadovaujantis Metodika. Nors teisės aktai nustato konkrečius terminus, praktikoje jie ne visada yra įgyvendinami. Nepaisant formalaus skundų nagrinėjimo proceso, praktikoje asmenys dažnai susiduria su sunkumais, bandydami apginti savo teises. Skundų nagrinėjimas gali užtrukti ilgai, o sprendimai ne visada būna palankūs pareiškėjams. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai poreikio vertinimas užtrunka ilgiau dėl didelio darbo krūvio, specialistų trūkumo ar sudėtingų asmens situacijų.

Socialinis darbuotojas arba Įstaigos socialinis darbuotojas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo Prašymo gavimo dienos privalo įvertinti ir nustatyti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį užpildydami socialinių paslaugų poreikio vertinimo formą, patvirtintą Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Jeigu reikalinga papildoma informacija, susijusi su asmens socialinių paslaugų poreikio vertinimu ir nustatymu, šis terminas gali būti pratęsiamas iki 15 kalendorinių dienų nuo Prašymo gavimo dienos. Asmens dienos ar ilgalaikės socialinės globos poreikis turi būti įvertintas ir nustatytas per 20 kalendorinių dienų, o trumpalaikės socialinės globos - per 15 kalendorinių dienų nuo Prašymo gavimo dienos. Socialinis darbuotojas, Įstaigos socialinis darbuotojas arba Šeimos socialinis darbuotojas, įvertinęs ir nustatęs asmens socialinių paslaugų poreikį, pateikia asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimo ir nustatymo išvadas Sveikatos ir socialinės apsaugos skyriui.

Tyrimo rezultatai: senjorų poreikiai ir alternatyvos

Daugelis pasaulio valstybių susiduria su žmonių senėjimu, ne išimtis ir Lietuva. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje sparčiai vyksta senėjimo procesas, svarbu užtikrinti senų žmonių gyvenimo kokybę. Todėl labai svarbu, kad būtų užtikrinta teikiamų socialinių paslaugų kokybė ir galimybė rinktis iš keleto socialinių paslaugų rūšių. Senyvo amžiaus žmonės dažniausiai renkasi stacionarias globos įstaigas ir jų teikiamas paslaugas. Žmonės, kurie negali savarankiškai gyventi savo namuose ir tinkamai susitvarkyti savo buitį, o artimieji neturi galimybės padėti, renkasi globos įstaigas, pvz. senelių globos namus.

Tyrimo rezultatai parodė, kad senyvo žmogaus poreikius vis dėl to labiau atliepia savarankiško gyvenimo namuose suteikiamos paslaugos. Nors paslaugas teikia tik viena socialinė darbuotoja ir jos padėjėja, o suteikiamų paslaugų skaičius yra žymiai mažesnis nei senelių globos namuose. Savarankiško gyvenimo namuose gyvenantys senyvo amžiaus žmonės, norėtų turėti daugiau laisvalaikio užsiėmimų, vienas iš jų sportas, už suteiktas paslaugas sutiktų ir susimokėti. Nei vienas iš apklaustųjų nemoka visos nustatytos kainos, dalį sumos kompensuoja savivaldybė. Tačiau tik iš savarankiško gyvenimo namų visi apklaustieji teigė, kad mokama suma atitinka gaunamų paslaugų atžvilgiu, senelių globos namų apklaustieji gyventojai tuo abejoja.

Naujovės ir gerinimo priemonės socialinių paslaugų srityje

Pasikeitus Socialinių paslaugų įstatymui, vaikų dienos centrų finansavimas ir akreditavimas pereina į Savivaldybę. Taip pat nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojo pakeitimas, kuris leidžia savivaldai kartu su įstaigomis, turinčiomis licenciją, sudaryti sutartis, kad asmuo gautų dienos globos asmens namuose paslaugas. Kitais metais jau nuo sausio 1-osios įsigaliojus Vaikų teisių pagrindų įstatymui, bus pradėtos teikti paslaugos vaikams, kuriems yra nustatyas apsaugos poreikis kartu su teisėtu vaiku atstovu.

Trumpėja socialinių paslaugų skyrimo terminai ir palengvėja kreipimosi tvarka

Atsiranda daugiau būdų kreiptis dėl savivaldybės ar valstybės finansuojamų paslaugų. Dėl socialinių paslaugų galima kreiptis raštu tiesiogiai į savivaldybę, paštu ar elektroniniu būdu, o jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga - prašymą galima teikti per SPIS sistemą.

Taip pat atsiranda galimybė asmeniui ar šeimai, kuriems dėl jo ar jos saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, kreiptis tiesiai į socialinių paslaugų įstaigą, kuri tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei.

Nuo šiol asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis bus nustatomas per 10 kalendorinių dienų (k. d.) nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 k. d. Sprendimo dėl socialinės priežiūros priėmimas sutrumpėjo nuo 14 iki 10 k. d.

Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašas nustato asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį nustatančius subjektus, asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo tvarką, kreipimosi dėl socialinių paslaugų procedūrą, socialinių paslaugų skyrimo, jų teikimo sustabdymo ir nutraukimo bei asmens siuntimo į socialinės globos namus, grupinio gyvenimo namus, bendruomeninius vaikų globos namus tvarką, skundų nagrinėjimo tvarką.

Dėl socialinių paslaugų, kurias finansuoja Savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, ar bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys kreipiasi raštišku prašymu tiesiogiai, paštu ar elektroniniu būdu, jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje ar Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga, užpildydami Prašymo-paraiškos gauti socialines paslaugas SP-8 formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu. Prašymas gali būti pateikiamas ir socialinio darbuotojo elektroniniame įrenginyje: į Priekulės socialinių paslaugų centrą; į socialių paslaugų įstaigą, kuri turi teisę teikti socialines paslaugas, išskyrus įstaigas, teikiančias ilgalaikę/trumpalaikę socialinę globą. Dėl prevencinių socialinių paslaugų suinteresuoti asmenys, įstaigos gali tiesiogiai kreiptis raštu, žodžiu, paštu, elektroniniu paštu į Klaipėdos rajono paramos šeimai centrą.

Prašymas dėl laikino atokvėpio paslaugų pateikiamas 1 kartą per 24 mėnesių laikotarpį, t. y. kreipiantis pirmą kartą, o kreipiantis dėl kiekvieno kito karto laisvos formos prašymas pateikiamas ne vėliau kaip 10 darbo dienų prieš paslaugos teikimą socialinių paslaugų įstaigai, kuri teiks laikino atokvėpio paslaugą. Kiekvieną kitą kartą, kai kreipiamasi dėl sprendime nurodytos laikino atokvėpio paslaugos rūšies gavimo per 24 mėnesių laikotarpį, ši paslauga teikiama vaikų su negalia, suaugusių asmenų su negalia artimajam pateikus paslaugą teikiančiai Įstaigai laisvos formos prašymą. Prašymo kopiją per 3 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo dienos Įstaiga pateikia Skyriui.

Socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimas, jų teikimo sustabdymas, atnaujinimas ir nutraukimas

Sprendimą dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai): skyrimo ir nutraukimo, išskyrus mirties atveju, priima Skyriaus vedėjas; sustabdymo ir nutraukimą mirties atveju priima socialines paslaugas teikianti įstaiga.

Socialinių paslaugų teikimas, nesibaigus sprendime dėl sustabdymo nurodytam terminui, atnaujinamas gavėjui ar jo atstovui pateikus prašymą paslaugų įstaigai, įstaiga atnaujina paslaugas ir pateikia sprendimą Skyriui bei teikia paslaugas asmeniui tomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo numatytos prieš sustabdant.

Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo: socialinę riziką patiriančiai šeimai, socialinę riziką patiriančiam vaikui ir jo šeimai priimamas ne vėliau nei per 10 kalendorinių dienų, nuo Šeimos socialinio darbuotojo Išvados pateikimo; asmeniui, rengiamam išvykti iš kitų įstaigų, taip pat asmeniui, kuris už jau gaunamas socialines paslaugas moka savo lėšomis, priimamas ne vėliau nei per 10 kalendorinių dienų nuo Socialinio darbuotojo arba Įstaigos socialinio darbuotojo Išvadų pateikimo; asmeniui dėl socialinės globos skyrimo Globos namuose priimamas per 20 kalendorinių dienų, o dėl trumpalaikės socialinės globos skyrimo per 10 kalendorinių dienų nuo Socialinio darbuotojo arba Įstaigos socialinio darbuotojo Išvadų pateikimo.

Prieš apgyvendinant asmenį, kuriam skirta ilgalaikė socialinė globa, Globos namuose, Skyrius išrašo asmens siuntimą į Globos namus. Dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) sustabdymo ir nutraukimo paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių, jo globėjas, rūpintojas, atstovaujantis asmuo pagal įgaliojimą), nurodydamas aplinkybes ir laikotarpį, su prašymu kreipiasi į Įstaigą.

Įstaigos vadovas: asmens prašymą nutraukti socialines paslaugas (su savo teikimu ir išvadomis) perduoda Skyriui sprendimui priimti; Įstaigos socialinio darbuotojo teikimu priima sprendimą dėl socialinių paslaugų sustabdymo; atsižvelgdamas į asmens teisėto atstovo laisvos formos prašymą, nutraukia vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugas ir sprendimą perduoda Skyriui; mirus paslaugų gavėjui, nutraukia paslaugas ir sprendimą perduoda Skyriui. Sprendimas dėl socialinių paslaugų teikimo asmeniui (šeimai) nutraukimo priimamas per 10 kalendorinių dienų nuo Įstaigos vadovo siūlymo ir kitų dokumentų pateikimo, jei asmuo pateikė neteisingą informaciją, prarado teisę gauti finansuojamas paslaugas, nesilaiko įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ar sutarties reikalavimų, nelanko įstaigos ilgiau kaip mėnesį be svarbios priežasties, nustatyta, kad paslaugos nėra reikalingos arba pats asmuo prašo nutraukti paslaugas.

Sprendimas dėl socialinių paslaugų teikimo asmeniui (šeimai) sustabdymo priimamas per 10 kalendorinių dienų, kai asmeniui laikinai paskiriamos kitos socialinės paslaugos, laikinai išvykus iš gyvenamosios vietos, laikinai išvykus į gydymo įstaigą arba socialinės globos paslaugų gavėjui pradėjus teikti slaugos ar palaikomojo gydymo paslaugas kitoje įstaigoje. Sprendimas nutraukti socialines paslaugas per 3 kalendorines dienas nuo jo pasirašymo dienos išsiunčiamas siūlymą ir išvadas pateikusiai Įstaigai, kuri asmenį apie priimtą sprendimą informuoja nedelsdama.

Alternatyvos globos namams: pagalba namuose

Mintis apie globos namus dažnai kelia nerimą: „Kaip svetimi žmonės gali juos suprasti? Ar jie gaus tokią pat meilę ir dėmesį?“. Tokiu atveju daugelis šeimų ieško alternatyvos - socialinės priežiūros į namus, nes tai suteikia galimybę išlaikyti artimą ryšį su savo artimaisiais ir tuo pačiu užtikrinti profesionalią pagalbą. Su specialisto pagalba Jūsų artimasis gaus visapusišką priežiūrą ir rūpestį tiesiog savo namuose.

• Pagalba buityje ir namų ruošoje.
• Dienos socialinė pagalba namuose - tai kasdienė pagalba tiems, kuriems dėl amžiaus, ligos ar negalios sunku pasirūpinti savimi ir atlikti kasdienius darbus.
• Pagalba į namus - tai socialinės paslaugos, teikiamos asmens namuose, siekiant padėti asmeniui tvarkytis buityje, rūpintis asmeniniu gyvenimu ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.
• Asmeninis asistentas - tai socialinė paslauga, skirta suaugusiems asmenims su negalia, siekiant padėti jiems būti savarankiškesniems kasdieniame gyvenime, išlikti aktyviais bendruomenėje.

Ar žinote, kad slauga namuose gali būti finansuojama savivaldybės? Socialinės paslaugos į namus tampa ne tik pagalbos forma, bet ir tiltu tarp savarankiškumo, troškimo likti savame pasaulyje ir artimųjų noro užtikrinti deramą priežiūrą.

Bendruomeniniai vaikų globos namai - institucinės globos pertvarkos pavyzdys

Įgyvendinant Institucinės globos pertvarkos projektą, bendruomeninių globos namų atidarymas - vienas pirmųjų žingsnių šalyje vykdant perėjimą nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Pagrindinis jos tikslas - tėvų globos netekusiems vaikams suteikti šeimai artimą aplinką, - saugumą, kuriant patikimą tarpusavio ryšį.

Pasak jo, globos namai neturi skirtis nuo jokių kitų namų, kuriuose gyvena žmonės. Tokiu atveju vaikai patys savęs neišskirs iš kitų. Kitas svarbus pasikeičiantis dalykas - nebelieka daugelio vaikus aptarnaujančio personalo funkcijų. Beveik visose Lietuvos institucijose atsiranda vadinamoji perteklinė pagalba. Institucinė kultūra sukuria higienos normas, valgyklas, viešuosius pirkimus, centralizuotą skalbimą ir t.t. - sakė pašnekovas, pridūręs, kad žmogui išėjus gyventi savarankiškai, išryškėja visi institucinių globos namų auklėjimo trūkumai.

Ekspertas akcentavo, kad labai svarbu vaikui sudaryti sąlygas formuoti tinkamus įgūdžius - mokytis to, ko yra išmokstama per kasdieninę rutiną. Kitaip tariant, mokytis darant. G. Baltrūnas pastebi, kad tendencija pasaulyje yra tokia, jog tokiuose namuose vis dėlto apsigyvena daugiau vyresnių vaikų, kurie nenori keliauti iš vieno globėjo pas kitą, todėl kuria jaukią ir privačią erdvę bendruomeniniuose namuose. Anot G. Baltrūno, labai svarbu, kad vaikas bus mokomas būti atsakingas už savo gyvenimą ir priimtus sprendimus. Tai leis jam pačiam nuspręsti, kokius drabužius įsigyti ar kiek pinigų atsidėti taupymui.

Pertvarkos procesų ekspertas tikisi, jog tokių namų įkūrimas nebus vien pasikeitusi erdvė: Labai svarbu, kad institucinis elgesys, jos kultūra nepersikeltų į tuos namus. Ž. Vaidachovičienė antrina, jog įsikūrus bendruomeniniuose namuose, bus stengiamasi užtikrinti, kad nebūtų darbuotojų kaitos, o juose dirbtų tik kvalifikuoti ir tinkamai į kasdienines situacijas pasirengę reaguoti specialistai. Tam yra parengta GIMK - Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa. Remiantis ja, jau ne vienerius metus yra mokomi darbuotojai, galintys deramai atliepti į krizines situacijas patekusių vaikų poreikius.

tags: #socialiniu #paslaugu #teikimo #trukumai #globos #namuose

• Atlyginimų apžvalga Vilniaus globos namuose
• skaitykite apie Adelės Dirsytės dvasios stiprybę
• Visapusiškas vaiko vystymosi įrankis
• apie kiaušinių spalvų paslaptis
• Susipažinkite su finansininku ir signataru Jonu Vailokaičiu