Socialinė kompetencija lemia vaiko, kaip pilnateisės ir savimi pasitikinčios asmenybės, sėkmę kitose ugdymosi srityse bei tolimesniame gyvenime. Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymo tikslas - supažindinti ugdytinius su įvairiomis vertybėmis ir visuomenei priimtinu elgesiu, kad ugdytiniai gebėtų orientuotis aplinkoje, tinkamai joje elgtis, bendrautų ir bendradarbiautų su kitais, kontroliuotų savo elgesį bei emocijas.
Ugdymo principai ir aplinkos svarba
Pedagogai sutinka, kad ugdomoji aplinka, jos tinkamas paruošimas, pritaikymas konkrečioms situacijoms ir veikloms turi didelę įtaką vaikų socialinės kompetencijos ugdymui. Ugdomoji aplinka yra erdvė, kurioje ugdytinis gyvena nuolatos, ir kuri skatina vaiko ugdymosi pasiekimus, jo individualų tobulėjimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikas aplinkoje ne tik susipažįsta su įvairiais daiktais ir jų funkcijomis, tačiau kartu vaikas patiria įvairių įspūdžių, įgyja naujas patirtis, tyrinėja, eksperimentuoja ir atranda.
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- Žaismės principas.
- Sociokultūrinio kryptingumo principas.
- Integralumo principas.
- Įtraukties principas.
- Kontekstualumo principas.
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas.
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas.
Ugdymo(si) kontekstų kūrimas
Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Svarbiausi ikimokyklinio ugdymo kontekstų tipai:
| Konteksto tipas | Paskirtis |
|---|---|
| Žaismės | Palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant. |
| Judraus patirtinio ugdymosi | Skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. |
| Kultūrinių dialogų | Padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios aplinkų kultūrų kūrime. |
| Kalbų įvairovės | Kurti sąlygas skirtingiems komunikavimo būdams, žodinei ir nežodinei raiškai, teigiamoms nuostatoms. |
Socialinio ir emocinio ugdymo integravimas
Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos reikšmingai prisideda prie vaikų socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo, tačiau maksimalus rezultatas pasiekiamas integruojant šiuos elementus į visą ugdymo procesą. Socialinis emocinis ugdymas veiksmingiausias tada, kai esminių kompetencijų ugdymas tampa sistema, kurioje veikia visa bendruomenė: mokiniai, mokytojai, pagalbos specialistai, administracija ir tėvai.
Integravimo lygiai:
- Pirmas lygmuo: Saugi mokymosi aplinka. Kiekvienoje pamokoje turi būti sukurta saugi mokymosi aplinka, kurioje aiškiai išsakomi lūkesčiai, sutarta dėl taisyklių, o bendravimas yra įtraukus.
- Antras lygmuo: Nuoseklus įgūdžių lavinimas. Socialinio ir emocinio ugdymo užsiėmimai vykdomi nuosekliai, atsižvelgiant į vaiko raidą, reikalaujant aktyvaus dalyvavimo.
- Trečias lygmuo: Integravimas į visų dalykų turinį. Svarbu, kad įgūdžiai būtų ugdomi ne tik taikant specialius metodus, bet ir integruojant juos į bendrąjį ugdymo turinį.
Galime stebėti, kaip skiriasi klasės vaikų elgesys ir tarpusavio santykiai priklausomai nuo mokytojo santykio su jais. Ne veltui yra sakoma, jog vaikai pirmiausia mokosi iš pavyzdžio. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis, o su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai.
tags: #socialiniu #kompetenciju #ugdymas #ikimokykliniame #amziuje