Socialinio darbo vadybos studijų programos absolventai yra kvalifikuoti specialistai, pasiruošę veikti praktiniame socialinio darbo lauke, kuris vykdomas įvairiose socialines paslaugas teikiančiose įstaigose ir bendruomenėse, siekiant asmens ar jų grupių įgalinimo.
Socialinio darbo vadybos studijų programos studentai rengiami teikti socialines paslaugas, vadovauti socialinių paslaugų įstaigoms ir dirbti socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos, teisėtvarkos ir kitose srityse. Per 3 nuolatinių ar 4 ištęstinių studijų metus parengiami socialinio darbo specialistai, gebantys ne tik organizuoti ir teikti konkrečias socialines paslaugas skirtingoms klientų grupėms, bet ir vadovauti socialinių paslaugų organizacijoms. Parengiami specialistai, išmanantys socialinių paslaugų plėtrą, socialinių paslaugų įstaigų, programų ir projektų vadybą.
Socialinio darbo studijos skirtos rengti aukštos asmeninės ir profesinės kompetencijos socialinio darbo specialistus, gebančius kritiškai mąstyti, argumentuoti ir analizuoti socialines problemas. Programos absolventai gali dirbti savivaldybėse, vaiko teisių apsaugos tarnybose, savo mokslines žinias ir sugebėjimus pritaikyti valstybinėse, nevyriausybinėse ir privačiose socialinės globos ir paramos struktūrose.

Socialinio darbo vadybos studijų programoje numatyta pažintinė, mokomoji ir baigiamoji praktika. Praktikų tikslas - praktinėje veikloje taikyti teorines socialinio darbo žinias bei ugdyti praktinius gebėjimus, remiantis etiniais socialinio darbo principais. Baigiamoji praktika trunka 3,5 mėnesio, tad studentai turi puikią galimybę išbandyti save profesinėje veikloje. Šią praktiką ypač vertina socialiniai partneriai. Studentai mokosi taikyti įvairius socialinio darbo metodus, kurti bei įgyvendinti atvejo planus, numatyti socialinių paslaugų organizacijos plėtros galimybes.
Paskaitos, seminarai, studijų projektai, diskusijos, praktika, savarankiškos studijos yra pagrindiniai studijų metodai, orientuoti į studentų kūrybiškumo, savarankiškumo lavinimą. Paskaitos yra derinamos su grupinėmis ir individualiomis konsultacijomis, kurių metu studentai, vadovaujami dėstytojo, aptaria studijų pasiekimus, sprendžia projektų vykdymo sunkumus. Grupinis darbo metodas leidžia studentams išreikšti jų kūrybiškumą, tikrinti įžvalgas, kuria pasitikėjimo atmosferą.

Pagrindinis studijų vertinimo būdas yra egzaminas. Egzaminai vyksta raštu, žodžiu arba ir raštu, ir žodžiu. Studentų žinios per egzaminą vertinamos nuo 1 (labai blogai) iki 10 (puikiai) balų. Semestro metu, baigus tam tikros dalies studijas arba atlikus nustatytas užduotis, atliekamas tarpinis vertinimas, kurio kriterijus ir reikalavimus dėstytojai paskelbia iš anksto.
Studijų rezultatų vertinimas, priklausomai nuo dalyko, apima žinių, individualių ir grupinių projektų, esė, pratybų vertinimus, kurių svoris bendrame bale yra iš anksto žinomas ir kurie yra grindžiami iš anksto nustatytais kriterijais.
Mykolo Romerio universitete (MRU) socialinio darbo bakalauro studijos praturtina plataus spektro žiniomis apie socialinės pagalbos teikimą pažeidžiamų grupių asmenims. Šios studijos parengia ne tik plačiajai darbo rinkai, tačiau kartu skatina augti, tobulėti, išeiti iš savo komforto zonos ir taip prisidėti prie kasdienės gerovės kūrimo. Aukštų vertybių ir principų laikymasis, profesionalumas bei kuriamas santykis paskatina grįžti į šią aukštąją mokyklą socialinio darbo magistrantūros studijoms.
Socialinio darbo magistro studijos leidžia pažinti socialinį darbą kitomis spalvomis. Ugdomos kompetencijos, svarbios lyderystei, komandos formavimui, projektų bei įstaigų strategijų rengimui ir socialinių paslaugų institucijų vadovavimui. MRU Edukologijos ir socialinio darbo institute baigus socialinio darbo magistrantūros studijas, įgyjami stiprūs gebėjimai: atlikti mokslinius tyrimus, taikyti inovatyvias strategijas siekiant teigiamų socialinių pokyčių praktinėje veikloje, skatinti socialinių paslaugų infrastruktūros raidą ir plėtrą, organizuoti žmogiškuosius, finansinius bei organizacinius išteklius ir kt.
Magistro studijose atlikti moksliniai tyrimai sėkmingai taikomi vadovaujamose įstaigose, pavyzdžiui, socialinės globos namuose diegiant EQUASS (The European Quality in Social Services) sistemą. Studijų metu įgytos žinios ir įgūdžiai padeda analizuoti ir įvertinti šeimos situaciją, nustatyti rizikas, identifikuoti šeimos narių elgsenos priežastis, krizes šeimoje, nustatyti pagalbos poreikį šeimai ir pagalbos išteklius artimoje aplinkoje ir bendruomenėje bei rasti konstruktyvias išeitis sudėtingose šeimų situacijose.
Suteiktos žinios ir įgyti gebėjimai padeda dirbant su įvairiais socialiniais projektais, analizuojant sistemines problemas socialinės gerovės srityje ir leidžia siekti inovatyvių pokyčių teikiant praktinius pasiūlymus.
Tauragės r. Adakavo socialinių paslaugų namai - viena šalies globos įstaigų, kuriose pirmiausia buvo pradėta valstybės numatyta institucinė pertvarka. Ją įgyvendinus stacionare liks tik tie asmenys, kuriems dėl fizinės ir psichikos sveikatos būklės reikalinga išskirtinė priežiūra. Visiems kitiems padedama savarankiškai įsikurti bei gyventi bendruomenėje.
Pasak Tauragės r. Adakavo socialinių paslaugų namų direktorės K. Anulienės, magistrantūros studijos padėjo pagilinti vadybos, žmogiškųjų išteklių bei projektų valdymo gebėjimus. Universitetas, kurį ji pasirinko, iš esmės pakeitė jos suvokimą apie bendruomenės reikšmę, tvarumą, žiedinę ekonomiką ir daugelį kitų dalykų, kurie yra labai reikšmingi, siekiant neįgaliuosius integruoti į visuomenę.

K. Anulienė teigia: „Studijuodama sužinojau daug naujų ir naudingų dalykų, kuriuos stengiamės įdiegti praktikoje.“ Štai keletas pavyzdžių:
Visa tai pakeitė K. Anulienės, iš socialinio darbo srities atėjusio žmogaus, požiūrį į daugelį dalykų - ji išgirdo apie sumanių kaimų konkurencinį pranašumą, bendruomeninės veiklos reikšmę kiekvienam toje bendruomenėje gyvenančiam nariui, žaliųjų socialinių verslų vystymą, socialinės veiklos modelį, orientuotą į tvarios aplinkos kūrimą.
K. Anulienė pasakoja: „Visada buvau aktyvi Adakavo kaimo bendruomenės narė. Esame sėkmingai įgyvendinę projektą ir buvusioje dvarvietėje įsirengę viešąją erdvę, skirtą renginiams.“ Reikšmingiausias iš jų - kasmet birželį vykstanti tradicinė po Lietuvą bei pasaulį išsibarsčiusių kraštiečių sueiga. Ne tik šiame, bet ir visuose kaimo bendruomenės renginiuose dalyvauja ir globos namų gyventojai, nes bendros prasmingos veiklos, kaip niekas kitas, leidžia pažinti vieniems kitus bei suartina žmones.
Magistrantūros studijos buvo naudingos ir tuo požiūriu, kad išmokta profesionaliai rengti projektus, kuriems įgyvendinti reikalinga finansinė valstybės parama. Taip pat įgyta naudingų pažinčių, nes tarp bendramokslių yra kitų šalies savivaldybių vietos veiklos grupių narių.

K. Anulienė su šypsena reziumuoja, kad, jeigu būtų jos valia, į reikalavimų sąrašą, kandidatuojantiesiems eiti vadovų pareigas, privalomai įrašytų punktą baigti „žaliosios“ magistrantūros studijas. Juolab, kad VDU Žemės ūkio akademija sudaro puikias sąlygas studijuoti mišriu būdu, ir daug užsiėmimų vyksta nuotoliu. K. Anulienė teigia: „Jeigu žinių, kurias įgijau studijuodama, būčiau turėjusi prieš 10 metų, mūsų įstaiga jau būtų dar toliau pažengusi.“
Socialinių paslaugų įstaigų administravime susiduriama su įvairiais iššūkiais ir teisiniais aspektais, reikalaujančiais nuolatinio dėmesio ir kompetencijos. Svarbiausi iš jų:
tags: #socialiniu #globos #istaigu #administravimas