Socialinis darbas yra profesinė veikla, paplitusi visame pasaulyje, o Lietuvoje tai taip pat nėra naujas reiškinys, nors mūsų visuomenės gyvenime tai viena iš naujausių profesijų. Socialinio darbo tikslas yra socialinių problemų sprendimas, kurios atsiranda, kai žmogus susiduria su bendruomene ir visuomene. Labai svarbu socialinio teisingumo, žmogaus teisių, kolektyvinės atsakomybės ir pagarbos įvairovei principai yra svarbūs socialiniam darbui.
Tarptautinė socialinio darbo federacija (IFWS) apibrėžia, jog socialinio darbo praktika yra pagrįsta profesine ir akademine disciplina, skatinanti socialinius pokyčius ir vystymąsi, socialinę sanglaudą, žmonių įgalinimą ir išlaisvinimą. Socialinis darbas, paremtas socialinio darbo, socialinių mokslų, humanitarinių mokslų ir vietinių žinių teorijomis, įtraukia žmones ir struktūras, kad išspręstų gyvenimo iššūkius ir pagerintų gerovę.
Socialinis darbuotojas kaip savo srities žinovas, dirbdamas su klientais, teikdamas socialines paslaugas, bendradarbiaudamas kartu su kitais specialistais, dalyvauja įvairiuose profesiniuose amplua. Anot Johnson (2001), profesinė rolė - tai būdas, kurį darbuotojas naudoja parodyti save įvairiose situacijose. Socialinis darbuotojas turi gerai suprasti ir suvokti savo atliekamus vaidmenis.
Socialinių darbuotojų, dirbančių su bendruomeninių globos namų vaikais, veiklos laukas yra platus, todėl jų vaidmuo yra įvairialypis. Tyrimo metu išryškėjo, kad socialiniams darbuotojams, dirbantiems su bendruomeniniuose globos namuose augančiais vaikais, tenka mokytojo, konsultanto, vertintojo, gynėjo, tarpininko bei dokumentų rengėjo vaidmuo. Tyrimas atskleidė, kad socialinio darbuotojo veikla turi reikšmingos įtakos vaikų gerbūviui, nes atlikdami savo funkcijas, socialiniai darbuotojai užtikrina vaikų poreikių tenkinimą, gyvenimo kokybės gerinimą, taip pat skatina jų įsitraukimą į visuomenę.
Socialiniai darbuotojai atlieka įvairias funkcijas, įskaitant: vaiko atvejo vadybą ir individualių planų rengimą; konsultavimą ir psichologinę pagalbą vaikams ir jų šeimoms; socialinių įgūdžių ugdymą ir tarpininkavimą tarp vaiko, šeimos ir institucijų; darbą su bendruomene siekiant sukurti palankią aplinką vaikams.

Šiame darbe siekiama atskleisti socialinių darbuotojų vaidmenis bendruomeniniuose vaikų globos namuose: ryšio kūrimas užtikrinant vaiko poreikius. Tyrimas atskleidė, kad socialiniai darbuotojai, dirbant su vaikai ir paaugliais svarbus yra ryšio kūrimas nuo pirmųjų kontaktų. Ryšio kūrimas susideda iš šių veiksmų: asmeninis dėmesys ir individualumo principų laikymasis, socialinių darbuotojų atvirumas ir konfidencialumo užtikrinimas. Socialiniai darbuotojai padeda vaikams įvairiais būdais - nuo emocinės paramos iki pagalbos tapti savarankiškesniems.
Remiantis tyrimo duomenimis, galima teigti, kad socialiniai darbuotojai užtikrina vaikų poreikių tenkinimo tęstinumą. Tai įgyvendinama jiems tarpusavyje keičiantis informacija, glaudžiai bendradarbiaujant ir palaikant atvirus pokalbius su vaikais (dėka užmegzto artimo tarpusavio ryšio). Tyrimo metu įžvelgta tai, kad socialiniai darbuotojai bei kartu dirbantys kolegos yra suinteresuoti kuo greičiau bei efektyviau padėti pagalbos prašančiam vaikui.
Socialinių įgūdžių ugdymas yra labai svarbus vaikams, netekusiems tėvų, bendruomeniniuose globos namuose. Svarbiausi socialinio darbuotojo vaidmenys formuojant socialinius įgūdžius vaikams, bendruomeniniuose vaikų globos namuose, apima: konsultavimą rūpimais klausimais, reikiamos informacijos teikimą, tarpininkavimą su kitomis įstaigomis, tarpininkavimą su asmens šeima, kasdienių ir socialinių įgūdžių mokymą, klientų gebėjimų tobulinimą, tinkamo pasirūpinimo organizavimą, kliento interesų atstovavimą, asmens problemų įvertinimą, pagalbos sprendimo būdų planavimą, asmens veiksmų organizavimą, susidariusių problemų sprendimą, individualų darbą su klientu, reikalingų išteklių gavimo pagalbą, paramos gavimo organizavimą, nukreipimą į kitas įstaigas, įtraukimą į įvairias siūlomas veiklas, dėmesio sutelkimą į socialinių problemų sprendimo įgūdžių lavinimą.

Socialinis darbuotojas, formuodamas vaikų likusių be tėvų globos socialinius įgūdžius bendruomeniniuose globos namuose, turi turėti šias kompetencijas: žinių turėjimą išsiaiškinant asmens poreikius, žinių turėjimą apie vykdomą užsiėmimą, bendradarbiavimą su institucijų specialistais, sugebėjimą parinkti tinkančią veiklą, kliento galimybių ribų suvokimą. Taip pat svarbu gilintis į teorines žinias, lavinti praktinius įgūdžius, dalyvauti mokymuose, supervizijose, seminaruose, konferencijose, atvejo analizėje, projektinėje veikloje ir bendrauti su kitais socialiniais darbuotojais.
Socialiniams darbuotojams trūksta paramos ir išteklių vaikų poreikiams patenkinti. Tai - finansinės paramos, laiko ir išteklių individualiam darbui, tinkamų žinių, mokymų ir pagalbos trūkumas. Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad COVID-19 pandemija turėjo neigiamų pasekmių bendruomeniniuose globos namuose augantiems vaikams: suprastėjo jų mokymosi motyvacija ir rezultatai, pablogėjo psichologinė savijauta, sumažėjo tarpusavio bendravimas su bendraamžiais, padidėjo apatiškumas.
Socialiniai darbuotojai susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip: laiko trūkumas, per didelis darbo krūvis, informacijos stoka apie socialinio darbuotojo tobulinimo galimybes, profesinio perdegimo sindromo prevencijos trūkumas ir finansinės problemos (mokymai, supervizijos yra mokami).
Bendruomeniniai vaikų globos namai siekia sukurti šeimai artimą aplinką, kurioje vaikai galėtų augti ir jaustis saugūs. Socialiniai darbuotojai dirba su vaikais, jų šeimomis ir bendruomene, siekdami stiprinti ryšius ir palaikyti vaikų gerovę. Pagalba orientuota į individualius vaiko poreikius ir atsižvelgiama į jo amžių, raidą, patirtį ir socialinę aplinką.
Bendruomeniniai vaikų globos namai siekia aktyviai įtraukti bendruomenę į vaikų globą ir pagalbą jiems. Socialiniai darbuotojai bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir savanoriais. Bendruomenės parama gali padėti vaikams jaustis integruotiems į visuomenę ir suteikti jiems reikalingas socialines ir emocines gėrybes.
Straipsnyje analizuojamas socialinių darbuotojų, dirbančių su intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčiais vaikais bendruomeniniuose vaikų globos namuose, darbo turinio pokyčiai pereinant nuo institucinių prie bendruomeninių paslaugų. Kai paslaugų gavėjai pereina gyventi į bendruomeninius vaikų globos namus, socialiniams darbuotojams tenka atsakomybė ir už vidutinę ar sunkią negalią turinčių klientų integraciją į visuomenę, paslaugų ieškojimą bendruomenėje, nebelieka įstaigos struktūros ir sumažėja teikiančio paslaugas personalo. Todėl, dirbant bendruomenėje su neįgaliais vaikais, socialinio darbuotojo darbo pobūdis įgauna kitokią formą nei dirbant institucijoje.
Tyrimas atskleidė socialinių darbuotojų, dirbančių bendruomeniniuose vaikų globos namuose, naujas atsakomybės rūšis, susijusias su vaiku: atsakomybę už vaiko sveikatos būklę, pasirūpinimą, kad būtų suvartoti paskirti medikamentai, ir atsakomybę vykstant viešuoju transportu su vaikais. Tyrimu nustatyta, kad, vykstant pertvarkai, socialiniams darbuotojams padaugėjo pareigų: bendradarbiauti su medicinos įstaigų darbuotojais, bendradarbiauti su mokyklų ir (ar) ugdymo įstaigų darbuotojais, bendradarbiauti su kitų įstaigų personalu dėl laisvalaikio ir (ar) užimtumo, prižiūrėti šildymo sistemą, teritoriją, pateikti informaciją apie namų skaitiklių rodmenis.

tags: #socialinio #darbuotojo #vaidmuo #vaiku #globos #namuose