Socialiniai Įgūdžiai Jaunimui Globos Namuose: Sėkmingos Integracijos Kelias

Lietuvoje vykdoma reikšminga vaiko globos sistemos pertvarka, kurios pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad tėvų globos netekę vaikai gautų šeimai artimą aplinką ir saugumą. Ši pertvarka, prasidėjusi 2014 m. ir formaliai pasibaigusi 2024 m. gruodžio pabaigoje uždarius paskutinius didelius vaikų globos namus, siekia perorganizuoti institucinę globą į mažus, bendruomeninius namus. Vykdant perėjimą nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų, ypač didelis dėmesys skiriamas vaikų socialiniams įgūdžiams ugdyti. Šiame straipsnyje analizuojami globos institucijoje augančių vaikų socializacijos ypatumai, išskiriant pagrindinius socialinius įgūdžius ir atskleidžiant jų svarbą sėkmingai vaiko integracijai į visuomenę.

Perėjimas Prie Bendruomeninės Globos

Institucinės globos pertvarkos projektas yra vienas pirmųjų žingsnių šalyje, kuriuo siekiama suteikti tėvų globos netekusiems vaikams šeimai artimą aplinką. Pagrindinis jos tikslas - saugumas, kuriant patikimą tarpusavio ryšį. Kaip teigia Pertvarkos procesų ekspertas Utenos regione Gytis Baltrūnas, globos namai neturi skirtis nuo jokių kitų namų, kuriuose gyvena žmonės. Tokiu atveju vaikai patys savęs neišskirs iš kitų.

Kitas svarbus pasikeičiantis dalykas - nebelieka daugelio vaikus aptarnaujančio personalo funkcijų. G. Baltrūnas pastebi, kad beveik visose Lietuvos institucijose atsiranda vadinamoji perteklinė pagalba. Institucinė kultūra sukuria higienos normas, valgyklas, viešuosius pirkimus, centralizuotą skalbimą ir t.t. - tai sukelia trūkumų, kai žmogui išėjus gyventi savarankiškai, išryškėja visi institucinių globos namų auklėjimo trūkumai. Molėtų Savarankiško gyvenimo namų direktoriaus pavaduotoja Ž. Vaidachovičienė antrina, jog įsikūrus bendruomeniniuose namuose, bus stengiamasi užtikrinti, kad nebūtų darbuotojų kaitos, o juose dirbtų tik kvalifikuoti ir tinkamai į kasdienines situacijas pasirengę reaguoti specialistai.

VšĮ „Atsigręžk į vaikus“ direktorė Sigita Ignatovičienė pabrėžia, kad esminis gyvenimo šeimynose skirtumas nuo didelių globos institucijų yra tai, jog šeimynose gyvena mažiau vaikų, todėl kiekvienas vaikas yra matomas ir svarbus. Vaikams skiriama daugiau individualaus dėmesio, jie atlieka daugiau namų ruošos darbų, jiems pavedamos atsakomybės. Tokios sąlygos užtikrina sėkmingesnę vaikų integraciją į visuomenę: jie turi daugiau galimybių ugdyti savo socialinius įgūdžius, išmokti rūpintis savimi ir ruoštis savarankiškam gyvenimui.

Socializacijos Samprata ir Svarba

Socializacija yra procesas, kurio metu individas perima visuomenės normas, vertybes, įgūdžius ir žinias, reikalingus sėkmingam funkcionavimui visuomenėje. Socializacija apima adaptaciją (prisitaikymą prie naujos aplinkos) ir interiorizaciją (vidinių vertybių ir įsitikinimų formavimą), gali būti organizuota (pvz., per švietimo sistemą) arba neorganizuota (pvz., per bendravimą su draugais). Pozityvioji socializacija padeda asmeniui tapti visaverčiu visuomenės nariu. Socialinė pedagogika nagrinėja socializacijos procesus ir jų įtaką asmens raidai.

Vaiko socializacija yra esminis asmenybės formavimosi etapas. Šeima, mokykla ir bendraamžiai yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką vaiko socialiniam vystymuisi. Vaikystės socializacijos procesai yra unikalūs dėl vaiko amžiaus, kognityvinių gebėjimų ir socialinės aplinkos. Ankstyvoje vaikystėje (1-3 m.) vaikas mokosi pagrindinių socialinių įgūdžių per bendravimą su tėvais ir artimaisiais. Ikimokyklinėje vaikystėje (3-7 m.) vaikas plečia savo socialinį ratą ir mokosi bendrauti su bendraamžiais. Jaunesniojoje mokyklinėje vaikystėje (7-12 m.) vaikas įgyja daugiau socialinių įgūdžių per mokymąsi ir bendravimą mokykloje.

Socializacijos Ypatumai Globos Institucijose

Globos institucijoje augančių vaikų socializacija turi savų ypatumų dėl specifinės aplinkos ir ribotų galimybių bendrauti su šeima. Ankstyvojoje vaikystėje (1-3 m.) svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai dėmesio ir meilės, kad galėtų normaliai vystytis emociškai ir socialiai. Globos institucijos personalas turėtų stengtis sukurti kuo artimesnę šeimai aplinką. Globos institucijose augančių kūdikių emocijų raida reikalauja ypatingo dėmesio. Ikimokyklinėje vaikystėje (3-7 m.) vaikas turėtų turėti galimybę bendrauti su bendraamžiais ir dalyvauti įvairiose veiklose, kurios skatina socialinių įgūdžių ugdymą. Jaunesniojoje mokyklinėje vaikystėje (7-12 m.) vaikas turėtų būti skatinamas dalyvauti mokyklos veikloje ir užklasinėse programose, kad galėtų plėsti savo socialinį ratą ir mokytis bendradarbiauti su kitais.

Socialinių Įgūdžių Trūkumas: Tyrimų Išvados

Tyrimas, atliktas 2008 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, kuriame dalyvavo 105 vaikai iš globos namų, parodė, kad socialinių įgūdžių lygis yra žemas: pusei tirtų vaikų trūksta šių įgūdžių. Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorė Vida Gudžinskienė teigia, kad ilgalaikiai tyrimai rodo, jog institucinėje globoje esantys vaikai stokoja socialinių įgūdžių. Daroma išvada, kad tai trukdo jų socialinei įtraukčiai, gerovei ir savarankiškumui.

Didžiausias dėmesys skiriamas šių vaikų percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžių ypatumų atskleidimui. Bendravimo įgūdžiai apima percepciją, komunikaciją ir interakciją. Globos namų vaikai dažnai stokoja gebėjimo tinkamai interpretuoti kitų žmonių emocijas ir signalus, efektyviai reikšti savo mintis ir jausmus bei sėkmingai bendrauti su kitais.

Veiklos planavimo, organizavimo ir vertinimo įgūdžiai, taip pat dalyvavimas grupės veikloje yra svarbūs sėkmingai socializacijai. Globos namų vaikai dažnai patiria sunkumų planuojant ir organizuojant savo veiklą, vertinant rezultatus ir bendradarbiaujant su kitais. Apibendrinant specialistų nuomonę, apie jų patirtį, dirbant su tiriamaisiais paaugliais, galima teigti, kad socialinių įgūdžių ugdymui nėra skiriama pakankamai dėmesio.

Savarankiškumo Ugdymas ir Kasdienė Rutina

Ekspertas G. Baltrūnas akcentavo, kad labai svarbu vaikui sudaryti sąlygas formuoti tinkamus įgūdžius - mokytis to, ko yra išmokstama per kasdieninę rutiną. Kitaip tariant, mokytis darant. Jis pastebi, kad žmogaus protas visuomet rinksis lengvesnę galimybę - nedaryti, jeigu to nereikalaujama. Molėtų Savarankiško gyvenimo namų direktoriaus pavaduotoja Ž. Vaidachovičienė sako, kad bendruomeniniai vaikų gyvenimo namai kaip įstaiga bus palankesnė tuo, jog neturės jokių skiriamųjų ženklų - nebus įstaigos lentelės, kiekvienas tokiuose namuose gyvenantis vaikas turės savo asmeninį raktą, o erdvės bus kuriamos atsižvelgiant į vaiko norus ir poreikius, į svečius visuomet bus galima pasikviesti draugų. Kitaip tariant, primestų griežtų įstaigos taisyklių nebelieka.

Pasak Ž. Vaidachovičienės, viskas vyksta geranoriškai, darbuotojams ir vaikams kartu planuojant veiklas ir darbus. Vaikai kartu su darbuotojais atlieka buities darbus, gaminasi maistą, planuoja valgiaraštį. Ji akcentuoja, kad labai svarbu vaikams sudaryti sąlygas įgyti darbinius, namų ūkio, biudžeto planavimo ir kitus kasdieniniame gyvenime būtinus įgūdžius. Moteris teigia, kad ne visi tradicinėse šeimose augantys vaikai moka įjungti skalbimo mašiną ar išsilyginti savo drabužius. O čia tokie įgūdžiai tampa natūrali sudėtinė buitinės rutinos dalis. Anot G. Baltrūno, labai svarbu, kad vaikas bus mokomas būti atsakingas už savo gyvenimą ir priimtus sprendimus. Tai leis jam pačiam nuspręsti, kokius drabužius įsigyti ar kiek pinigų atsidėti taupymui.

Traumos ir Prisitaikymo Iššūkiai

Nuo ankstyvos vaikystės gyvenimas šiems vaikams nešykštėjo sunkumų. Nors situacija keičiasi į gera, šeiminiuose namuose gyvenantys vaikai patiria daug sunkumų. „Visų pirma turime suprasti, kad vaikai patenka į globos namus, turėdami skausmingų patirčių ir traumų, todėl sudėtinga per trumpą laikotarpį atkurti jų pasitikėjimą savimi ir aplinka“, - pasakoja S. Ignatovičienė. Tai labai sunkina jų gebėjimą megzti ilgalaikius santykius, prisitaikyti prie kintančių gyvenimo sąlygų. Darbuotojai negali jiems atstoti tėvų ir išgydyti jų traumų, kurios toliau veikia jų funkcionavimą ir apriboja integraciją į visuomenę.

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad psichologiškai itin sudėtingas laikotarpis globojamiems jaunuoliams yra perėjimas į savarankišką gyvenimą, sulaukus pilnametystės. Per gana trumpą laiką jie turi susitaikyti su pasikeitusiu statusu ir iš lydimų, aprūpinamų vaikų tapti finansiškai ir emociškai nepriklausomais visuomenės nariais. S. Ignatovičienė pabrėžia, kad sulaukę pilnametystės jaunuoliai automatiškai netampa pasiruošę savarankiškam gyvenimui. „Neretai šių jaunuolių branda vėluoja, tad jie yra lengviau paveikiami neigiamų aplinkos veiksnių, dažniau įtraukiami į nusikalstamas veikas.“

Pašnekovė R. Navikaitė dalijasi, kad vienas vaikinas su „įsikūrimo pinigais“ įsigijo televizorių, išsinuomojo būstą už 350 Eur/mėn., tačiau jam nesisekė su darbu. Pinigams pasibaigus, liko be buto, tačiau su televizoriumi, kurio neturėjo kur dėti. Tai pabrėžia praktinių savarankiško gyvenimo įgūdžių trūkumą. Tiesa, sistema šiuo metu suteikia palaikymą ilgesnį laiką nei anksčiau: jaunuoliai gali likti gyventi šeimynose ar atskirame palydimosios globos padalinyje, jeigu to nori ir sugeba laikytis susitarimų. Tokia galimybė suteikia jaunuoliams saugumo savarankiško gyvenimo pradžioje ir leidžia suformuoti trūkstamus savarankiško gyvenimo įgūdžius.

Socialinių Įgūdžių Ugdymas Naujojoje Sistemoje

Pasak profesorės V. Gudžinskienės, vaiko globos sistemos pertvarka vaikų socialinėms kompetencijoms vystyti ir stiprinti sukūrė kur kas geresnes sąlygas, gerokai palankesnes, nei jos kada nors buvo ilguose globos institucijų koridoriuose. „Vaikai į šeiminius namus ateina užsisklendę, sužeistomis širdelėmis, jie nepasitiki suaugusiais žmonėmis, nes gyvenimas kol kas nedavė jokios progos pasitikėti. Taigi pradžia nelengva, bet šeiminė aplinka įgalina juos keistis, ir tai labai svarbu.“ Šeiminiuose namuose vaikai turi daugiau ir kokybiškesnių kontaktų vieni su kitais ir su jais besirūpinančiais socialiniais darbuotojais. Bendravimo ir bendradarbiavimo galimybės nepalyginti geresnės, dėl to pamažu tobulėja ir vaikų socialiniai įgūdžiai.

Mokslininkės tyrimuose išryškėjo nauja globojamų vaikų savybė - jie pradėjo kalbėti argumentuotai. „Gebėti išreikšti konstruktyvią savo nuomonę labai svarbu daugelyje sričių. Šis įgūdis padeda surasti bendrą kalbą su kitais žmonėmis ir spręsti konfliktines situacijas.“ Tyrimas rodo, kad vaikus reikšti nuomonę moko socialiniai darbuotojai, o palankias sąlygas sukuria nauja gyvenimo šeiminiuose namuose, mažose grupelėse, forma. Tokiuose namuose taisyklės ne nuleidžiamos iš viršaus, kaip dažnai būdavo didelėse globos institucijose, o dėl jų susitariama. Vaikai patys teikia siūlymus, diskutuoja, kaip jie šiuose namuose gyvens.

Šeiminiuose namuose, pasak profesorės, vaikai apskritai daugiau bendrauja, kalbasi, todėl konfliktai neįsisenėja, jie mažesni, trumpalaikiai, kaip pasitaiko ir daugelyje įprastų šeimų. Profesorę maloniai stebina, kad kartu su vaikais į gera keičiasi ir socialiniai darbuotojai. Jie prisipažįsta anksčiau buvę kategoriškesni, daugiau nurodinėdavo vaikams, tačiau pastebėjo, kad kur kas geriau veikia susitarimai, todėl vis dažniau naudoja šią praktiką. Individo stiprybėmis grindžiamo socialinių įgūdžių ugdymo modeliavimo galimybės gali būti veiksmingos ugdant globos namų vaikų socialinius įgūdžius. Svarbu atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir stiprybes.

Švietimo Sistemos Ir Bendruomenės Vaidmuo

Nepakankami socialiniai įgūdžiai, prof. V. Gudžinskienės teigimu, taip pat labai dažnai lemia globojamų vaikų nesėkmes, konfliktus švietimo įstaigose. O tai daro įtaką jų akademiniams pasiekimams ir profesinei ateičiai. „Apie atskirtį iš pedagogų niekas nenori garsiai kalbėti, tačiau mano tyrimas atskleidžia, kad tokių atvejų, deja, pasitaiko. Juos liudija tiek globojami vaikai, tiek jų globėjai.“ Socialiniai darbuotojai pasakoja, jog jeigu mokykloje vaikui nesiseka mokytis, o ypač jeigu esama elgesio ir emocijų valdymo problemų, jiems labai greitai pasiūloma ieškoti globotiniui kitos ugdymo įstaigos. Šeimose augantiems vaikams greičiausiai neskubama to pasiūlyti.

Profesorė pabrėžia, kad kai už vaiko stovi šeima, kuri dėl jo stengiasi, į jį palankiau žiūri ir švietimo bendruomenė. Globos sistemoje augantis vaikas visuomenei atrodo lyg ir niekieno, todėl dėl jo kai kuriais atvejais stengiamasi mažiau. Laimei, tokiais vaikais itin rūpinasi šeiminių namų socialiniai darbuotojai, dažnu atveju tik dėl jų pastangų vaikas, užuot priverstas išeiti iš mokyklos, gauna psichologo ar kitų konsultacijų. Reikia išties daug vidinių pedagogų išteklių, norint didelėse klasėse atliepti vaikų skirtingus poreikius ir jiems padėti.

Rekomendacijos ir Ateities Perspektyvos

„Atsigręžk į vaikus“ direktorės S. Ignatovičienės teigimu, reikėtų teikti šiems vaikams daugiau specializuotų paslaugų: psichologų, psichoterapeutų, specialiųjų pedagogų konsultacijų. „Taip pat būtina kelti su šiais vaikais kiekvieną dieną dirbančių darbuotojų kvalifikaciją, kad jie būtų kompetentingi teikti pagalbą vaikams, patyrusiems traumų ir netekčių, dažnai turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų, priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo.“ Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namų direktorius Marius Baltuška pabrėžia, kad sukūrus tvarius, saugumu ir pasitikėjimu grįstus santykius, džiaugiamasi, kad jau suaugę ir iš globos namų išėję vaikai pas mus grįžta, dalinasi savo pasiekimais ir patirtimis. Tam yra parengta GIMK - Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa.

Prof. V. Gudžinskienės manymu, svarbu nuolat kelti globojamų vaikų savivertę: dažnai jie tiesiog netiki galintys gerai mokytis, įveikti užduotį, įgyti specialybę. Pasitikėjimo savimi stoka atsiskleidžia net paprastose kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, sprendžiant, kokius produktus išrinkti pietums visai šeimynai, kurioje gyvena. Vaikai nerimauja, kad kitiems neįtiks, kad jie supyks. „Tu gali, tu sprendi ir tavo sprendimas yra teisingas - tokių žodžių globojami vaikai labai dažnai negirdi.“ Mokslininkų atliekamame tyrime išryškėjo dar ir tai, kad vaikams trūksta vieno ar dviejų pastovių žmonių globos. Šeiminiuose namuose darbuotojų kaita gana didelė, vaikais kasdien rūpinasi pamainomis dirbantys darbuotojai. Kiekvienas iš jų turi savo auklėjimo, bendravimo stilių, todėl vaikams kartais sunkoka prie visų prisitaikyti. „Bet ten, kur darbuotojų komanda nesikeičia, padėtis yra gana gera, sudėtingiau, jei šeiminiuose namuose darbuotojai keičiasi. Lieka tikėtis, kad kaitos mažės, o nuolatinėje globoje esantys vaikai vis labiau pasitikės tiek suaugusiaisiais, tiek savimi“, - viliasi profesorė.

tags: #socialiniai #igudziai #jaunimui #globos #namuose #filetypepdf

• Ką svarbu žinoti apie pilvo sukietėjimą nėštumo metu
• asmens paieška Lietuvoje: galimybės ir ribojimai
• Savybės vaikų, gimusių Arklio metais
• Paberžės globos namai: visa informacija vienoje vietoje
• Apie priešmokyklinio ugdymo organizavimą