Socialinės problemos ikimokykliniame ugdyme

Ikimokyklinis ugdymas - tai ugdymas, kurį gauna vaikai iki penkerių metų.

Šiuolaikiniame pasaulyje vaikai nuo ankstyvo amžiaus susiduria su neigiamais socialiniais reiškiniais, tokiais kaip alkoholizmas, narkomanija, patyčios ir smurtas. Todėl labai svarbu, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai suprastų, kas yra sveika ir saugi aplinka, ir vengtų pavojingų medžiagų bei rizikingo elgesio.

Ankstyvajame amžiuje vystosi vaiko pažintiniai, socialiniai, emociniai ir kiti gebėjimai, ypač sparčiai turtėja žodynas.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 „Dėl priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos švietimo, sporto ir mokslo ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl nacionalinio savižudybių prevencijos 2020-2024 metams veiksmų plano patvirtinimo“ numatyti svarbūs veiksmai, skirti vaikų gerovei užtikrinti.

Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinis ugdymas tampa visuotiniu vaikams nuo 2 metų amžiaus.

Ikimokyklinis ugdymas socialinės rizikos šeimoms

Labai dažnai socialinės rizikos šeimų tėvai neveda vaikų į darželius, ypač jei ugdymo įstaiga yra atokiau nuo namų ir vaikus tenka vežioti patiems.

Todėl šiuo metu vaikams iš socialinės rizikos šeimų ikimokyklinis ugdymas daugelyje Lietuvos savivaldybių yra privalomas bei nemokamas.

2024 m. startavo Europos socialinio fondo agentūros projektas „Ankstyvojo ugdymo užtikrinimas vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų“. Iki 2027 m. projekto paramą planuojama suteikti daugiau nei 4,2 tūkst. vaikų.

Prireikus tiek vaikui, tiek ir tėvams paslaugas teikia švietimo pagalbos specialistai.

Parama mokiniams

Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio (nuo 2023 m. sausio 1 d. - 235,5 Eur).

Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (nuo 2023 m. sausio 1 d. - 314 Eur).

Savivaldybių administracijos turi teisę nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti skirti išimties atvejais, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 2,5 VRP dydžio (nuo 2023 m. sausio 1 d. - 393 Eur).

Nuo 2025 m. liepos 1 d. bus teikiamas nemokamas maitinimas (pusryčiai, pietūs, pavakariai, taip pat maitinimas vasaros stovyklose).

Nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti vienai dienai vienam mokiniui skiriama nuo 1,6 iki 9,7 procentų bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio suma (nuo 2023 m. sausio 1 d.).

Mokinio reikmenims įsigyti skiriama 2 BSI dydžių suma (nuo 2023 m. sausio 1 d. - 124 Eur).

Socialinė parama mokiniams: kreipimosi tvarka

Dėl socialinės paramos mokiniams, išskyrus dėl nemokamų pietų skyrimo priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams, pareiškėjas kreipiasi į savivaldybės administraciją, kurios teritorijoje deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota ir jis nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, - į savivaldybės, kurioje faktiškai gyvena, administraciją, užpildydamas prašymą-paraišką gauti socialinę paramą mokiniams ir prideda dokumentus, reikalingus socialinei paramai mokiniams gauti.

Kad mokinys naujais mokslo metais gautų nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti prašymą-paraišką galima pateikti nuo kalendorinių metų liepos 1 dienos.

Prašymus galima pateikti:

• Nuo liepos 1 d. el. paštu.
• Per E. pristatymo sistemą.
• Registruotu paštu - užpildytą prašymą siųskite adresu: Socialinių išmokų skyrius, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius.
• Atvykus į Savivaldybės klientų aptarnavimo centrą: Konstitucijos pr. 3, Vilnius.

Svarbu! Dėl maitinimo mokyklos organizuojamoje vasaros poilsio stovykloje 2026 m. vasarą prašymai bus priimami nuo 2026 m. birželio 1 d.

Taip pat atsižvelgiama į nelaimingus atsitikimus, tokius kaip gaisras, padaręs žalą vieninteliam būstui, kuris nuosavybės teise priklauso asmeniui ir kuriame yra deklaruota gyvenamoji vieta, jei įvykis įvyko ne vėliau kaip prieš 6 mėn., arba pasitraukimas iš gyvenamosios vietos dėl karo ar represijų nuo 2022 m. vasario 24 d.

Socialinės paramos dydžiai (nuo 2023 m. sausio 1 d.)

Šaltiniai: Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo 5 straipsnis ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-06-19 sprendimu Nr.

Ikimokyklinių įstaigų problemos

Daug tėvų susiduria su opia problema - vietų trūkumu ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Ne vienoje savivaldybėje tenka įrašyti vaiką į eilę dar nuo gimimo (jei tai įmanoma) arba rinktis itin toli įsikūrusį darželį, nes kitu atveju galima likti be ugdymo įstaigos apskritai.

Grupių trūkumas ypač matomas tarp lopšelinukų - 1-3 metų amžiaus vaikų.

Su darželinukų grupėmis, kuriose ugdomi 3-5 metų vaikai, problema kiek mažesnė.

Tačiau net ir čia pasitaiko perpildytų grupių atvejų, kai pagal higienos normas tą pačią grupę lanko daugiau mažamečių nei turėtų.

Jau buvo pritarta Švietimo įstatymo pataisoms, pagal kurias ikimokyklinis ugdymas taps privalomu.

Tačiau skubant įteisinti priverstinį ugdymą buvo užmiršta pirmiausiai tam pasiruošti.

Neaišku kiek biudžeto lėšų, naujų pedagogų, kurių ir taip trūksta, prireiks, jog darželiai būtų pasirengę priimti tiek daug papildomų vaikų.

Kita opi problema - itin didelės vaikų grupės.

Dažniausiai vienai darželio auklėtojai tenka dvidešimt vaikų (lopšelio grupėje šiek tiek mažiau), kuriuos 10-12 valandų ji prižiūri sulaukdama pagalbos tik iš vienos auklėtojos padėjėjos.

Nuo tokio didelio krūvio auklėtojos ne tik būna išsekusios, bet ir sunkiai gali skirti pakankamai dėmesio kiekvieno vaiko individualiems poreikiams.

Kadangi viena auklėtoja fiziškai nespėja atsižvelgti į visus vaikus atskirai, taip mažėja lėtesnių vaikų galimybės pasivyti savo draugus.

Be to, dėl didelio triukšmo perpildytose grupėse pavargsta ne tik auklėtojos, bet ir patys vaikai.

Kai kuriais atvejais savivaldybės bando teisintis, jog vaikai dažnai serga, todėl darželiuose vienu metu tikrai nebūna visų tam tikroje perpildytoje grupėje užregistruotų mažamečių.

Daugybė vaikų susiduria su kalbos, psichologinėmis ar kitomis problemomis, tačiau darželiai negali jiems suteikti reikiamos pagalbos dėl specialistų trūkumo.

Nors bėgant metams padaugėjo vaikų, kuriems yra reikalinga sisteminga logopedų, psichologų ar specialiųjų pedagogų pagalba, tačiau darželiuose arba jų išvis nėra, arba yra nepakankamai, jog užtikrintų tinkamą dėmesį.

Nuo to kenčia visi kalbos sutrikimų, psichologinių problemų, raidos sutrikimų, bendravimo sunkumų, emocinių sutrikimų ir pan. visi vaikai.

Be to, pasitaiko, jog ikimokyklinius ugdo pedagogai, kurie baigė kūno kultūros, geografijos, dailės ar kokias nors kitas pedagogines studijas, tačiau jų kvalifikacija anaiptol ne ikimokyklinio ugdymo pedagogika.

Kai kuriais atvejais darbuotojai išvis nėra baigę jokių pedagoginių studijų ir gali pasigirti visiškai su ikimokyklinukų pedagogika nesusijusiais diplomais - politikos, inžinerijos ar pan.

Jie tiesiog įdarbinami po to, kai pateikia pažymėjimus apie išklausytus 40 val. trukmės kursus.

Šios problemos iškelia svarbius klausimus - kas ugdo mažiausius Lietuvos piliečius ir kaip užtikrinti, jog netrūktų reikiamų specialistų?

Deja, kol kas nei atlyginimai, nei reikalingos studijos, regis, nevilioja jaunų žmonių, todėl ši problema veikiausiai tik dar labiau gilės.

Deja, tačiau net ir vykdant reguliarius įstaigų patikrinimus, vis tiek randama daugybė pažeidimų.

Darželiai dažnai prasilenkia su Lietuvos higienos normos HN 75:2016 reikalavimais ar apskritai neturi galiojančio leidimo-higienos paso (LHP).

Be to, pasitaiko, jog kai kuriose ugdymo įstaigose randama pažeidimų maisto tvarkymo skyriuose.

Pavyzdžiui, maistas ruošiamas nesaugiai, patiekalai gaminami nesilaikant valgiaraščių nurodymų, receptūrų ir technologinių aprašymų.

Dažnu atveju darželių žaidimo aikštelės taip pat sulaukia specialistų dėmesio.

Jos nėra reguliariai prižiūrimos ir remontuojamos, todėl jose stovinti įranga gali neatitikti reikalavimų ar būti nesaugi.

Nepaisant to, jog vyksta reguliarūs patikrinimai, tačiau nusižengimai dažnu atveju taip lengvai nepašalinami, nes darželiams tam trūksta lėšų.

Pavyzdžiui, iš savivaldybės pakankamai lėšų negaunantis darželis tikrai staiga nepakeis stogo ar langų.

Tačiau visgi raginame tėvus patiems atidžiai stebėti ar ikimokyklinis ugdymas organizuojamas pagal visas taisykles bei saugiai.

Verta atkreipti dėmesį ne tik į grupių dydį ar žaidimų aikšteles, bet ir į smulkesnes problemas.

Pavyzdžiui, ar langai yra su atidarymo ribotuvais, ar nereikalaujama, jog tėvai skalbtų patalynę savo namuose, ar į darželį nenešamas maistas iš namų ir pan.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, siekdama išsiaiškinti su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir atsižvelgdama į įstaigoje gautus pareiškėjų (tėvų) skundus, paklausimus, prašymus, kuriuose išsakomi nusiskundimai dėl vaikų maitinimo ugdymo įstaigose, ilgų eilių, siekiant patekti į ugdymo įstaigą, ir kt. problemas, atliko tyrimą.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2011 metais Lietuvoje buvo 647 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kuriose pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas ugdomi 97 929 vaikai.

Didžioji dalis vaikų yra ugdomi miestuose - 87 380 (miestuose ugdymo įstaigų yra 521), kaimuose ugdomi 10 549 vaikai (kaimuose ugdymo įstaigų yra 126).

Miesto ir kaimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra 5 423 grupės, vietų skaičius - 94 764.

Minėti statistiniai duomenys atskleidė, kad ugdymo įstaigas lanko daugiau vaikų, nei realiai yra vietų.

Daugelyje ugdymo įstaigų, ypač didžiuosiuose miestuose, grupėse yra daugiau vaikų, nei leidžia higienos normos reikalavimai.

Atliekant tyrimą iš Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų, savivaldybių administracijų, visuomenės sveikatos centrų ir teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų surinkta informacija atskleidė ir šias problemas ikimokyklinio ugdymo įstaigose:

• Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta lopšelio amžiaus vaikų grupių. Šiuo metu Lietuvoje yra 1109 lopšelio grupės ikimokyklinio ugdymo įstaigose (2010 m. buvo 1085 lopšelio grupės), tačiau esamų grupių nepakanka - dažniausiai jose viršijamas leistinas pagal vaikų amžių vaikų skaičius grupėje.
• Trūksta vietų ikimokyklinio amžiaus vaikams - nuo 3 metų, ypatingai Vilniuje ir Kaune.
• Trūkstant vietų, į grupes priimama daugiau vaikų nei leidžia higienos norma. Šį faktą prisipažįsta ir pačios ugdymo įstaigos bei pritaria, kad nuo to nukenčia ugdymo proceso kokybė; grupėse būna didelis triukšmas, vaikai ir auklėtojas pavargsta, trūksta individualaus darbo su vaikais.
• Daugumoje ikimokyklinio ugdymo įstaigų ypatingai trūksta arba visai nėra psichologų, logopedų, specialiųjų pedagogų. Tai akcentavo ir pačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos, pažymėdamos, kad pastaruoju metu padaugėjo vaikų, turinčių kalbos vystymosi sutrikimų, bendravimo sunkumų, emocinių sutrikimų, psichologinių problemų ir pan., ir kuriems reikalinga sisteminga logopedo, psichologo ar specialiojo pedagogo pagalba.
• Dauguma vaikų, gyvenančių kaimo vietovėse ir norinčių lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, susiduria su pavėžėjimo problema. Dažniausiai, jeigu tokių vaikų nepaveža tėvai (bedarbiai, neturi transporto priemonės ir pan.), jų vaikai neturi galimybės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
• Visuomenės sveikatos centrai, siekdami kontroliuoti, kaip yra laikomasi Lietuvos higienos normos 75:2010 reikalavimų, atlikdami patikrinimus ikimokyklinio ugdymo įstaigose, per 2011 metus dažniausiai nustatė patalpų ir teritorijų įrengimo reikalavimų pažeidimus, taip pat gana dažnai nustatoma, kad sąrašinis vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigų grupėse viršija higienos normos leistiną skaičių.
• Kai kuriose ugdymo įstaigose buvo nustatyta, kad vaikų maitinimas organizuotas nesilaikant su visuomenės sveikatos centru suderinto valgiaraščio patiekalų ir produktų asortimento.
• Taip pat buvo nustatyta, kad kai kurios ugdymo įstaigos savo veiklą tęsia neturėdamos visuomenės sveikatos centrų išduoto leidimo-higienos paso.
• Teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos randa daug pažeidimų ikimokyklinio ugdymo įstaigų maisto tvarkymo skyriuose - maisto ruošimas nesaugus, vaikų maitinimas organizuojamas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, patiekalai gaminamai nesivadovaujant perspektyviniais valgiaraščiais, nesilaikoma receptūrų ir technologinių aprašymų, vaikų maitinimui naudojami neleistini produktai, maisto paruošimas neatitinka vaiko amžiaus ypatumų bei sveikos mitybos principų ir taisyklių.

Apie atskleistas problemas ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaiko teisių apsaugos kontrolierė informavo miestų/rajonų savivaldybių administracijų direktorius ir prašė jų imtis visų įmanomų priemonių minėtoms problemoms spręsti.

Mokytojų trūkumas ir darbo sąlygos

Mokslo metų pradžioje Lietuvoje vis dar trūko daugiau nei 450 įvairių specialybių pedagogų.

Didžiausias stygius fiksuotas tarp galinčių mokyti matematikos ir lietuvių kalbos, trūko ir chemijos bei fizikos specialistų.

Ne mažiau sudėtinga padėtis ir ikimokykliniame ugdyme.

Čia praėjusiais metais fiksuotas daugiau nei 1000 specialistų trūkumas.

Visgi, problema aktuali ne tik mūsų šalyje, su panašia situacija susiduria Prancūzija, Vengrija, Ispanija ir kitos Europos šalys.

Siekiant užpildyti mokytojų spragą Lietuvoje inicijuojama programa, skatinanti pedagogus įgyti dalykinių žinių.

Anot Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), vienerių ar dvejų metų studijas užbaigę pedagogai galės dirbti mokyklose, kuriose mokytojų trūkumas didžiausias.

"Pedagogai kviečiami teikti paraiškas ir nemokamai įgyti papildomų specializacijų bei dalykinių kompetencijų aukštosiose mokyklose.

Tai puiki galimybė mokytojams praplėsti savo žinias ir dirbti šių dalykų mokytojais savo mokyklose ar ten, kur susiduriama su didesniu mokytojų poreikiu", - sakė ŠMSM.

Pedagogai gali rinktis iš plataus sąrašo modulių: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, istorijos, pilietinio ugdymo, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, matematikos, informatikos, gamtos mokslų, technologijų, filosofijos ir etikos, psichologijos, dailės, verslumo.

Artėjant naujiems mokslo metams šalies mokyklose trūksta 650-ies pedagogų.

Prevencinių programų, skirtų socialinei-emocinei mokymosi raidai ikimokyklinio amžiaus vaikams, taikymas yra svarbus.

Vaikai mokosi pažinti ir valdyti savo emocijas, atpažinti neigiamus socialinius reiškinius ir situacijas, tinkamai reaguoti, įveikti socialines ir emocines sunkumus, atsispirti neigiamam išoriniam poveikiui ir būti atsakingiems už savo bei kitų elgesį.

Prevencinės veiklos ikimokyklinio ugdymo įstaigose pirmiausia orientuojasi į vaikų emocinį ugdymą.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose taikomos įvairios prevencinės veiklos formos ir metodai: žaidimai, meninė, kūrybinė veiklų, įvairios informacinės priemonės.

Tėvams ir įstaigos bendruomenei organizuojami teminiai prevenciniai renginiai, bendri vaikų ir tėvų renginiai, dažnai į šiuos susitikimus kviečiami dalyvauti psichologai.

Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria ikimokyklinio ugdymo įstaigos vykdant prevencinį ugdymą, yra veiklos koordinavimo stoka, nenuoseklumas ir tęstinumo nebuvimas, mažas įstaigos bendruomenės narių, ypač tėvų, įsitraukimas, lėšų trūkumas.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad pedagogams trūksta specifinių žinių, informacijos ir patirties prevenciniame darbe.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo aprūpinimo centras yra parengęs svarbių dokumentų, kurie padeda spręsti švietimo problemas.

Aksoy, P. (2019) ir kiti mokslininkai analizuoja prevencines programas, skirtas socialinės-emocinės mokymosi raidai ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Schweighauser, L. (2022) ir Nenno, A. (2022) nagrinėja žaidybinį vaikų socialinės-emocinės srities ugdymą ir kombinuotos ugdymo prevenciją darželiuose.

Ulrich, F. (2019) ir Viernickel, S. (2020) akcentuoja prevencijos ir sveikatos stiprinimo svarbą ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Put, C. E. (2021) tyrė prevencijos programų veiksmingumą vaikų smurto prevencijos srityje.

Murray, C., Zvoch, K. (2011) nagrinėjo mokytojų-mokinių santykių svarbą.

Lee, S. H. (2020) tyrė vaikų patyčių vaidmenis darželiuose.

Rahayu, P., Rasyid, H., Puspitasari, C. A. & Islamiyah, R. (2020) akcentavo tėvų ir mokytojų vaidmenį prevencijoje.

Hultman, A. L. (2016) dalijosi patirtimi apie darbą prieš patyčias darželiuose.

Sakalauskas, G., Kalpokas, Buzaitytė-Kašalynienė, V., J. ir Švedaitė-Sakalauskė, B. (2022) tyrė nepilnamečių delinkvencijos apraiškas.

Kvieskienė, G., Hopkins, C., Kvieska, V., Kohl, K. (2022) modeliavo transformuojamojo švietimo kompetencijas.

R. (2020) nagrinėjo vaikų socialinės įtraukties ir atskirties procesus.

Et al. (2022) atliko sisteminę apžvalgą apie intervencines programas, skatinančias bendraamžių santykius.

(2022) nagrinėjo psichosocialinius mokyklos aplinkos veiksnius.

Viparytė, D. ir Bagdonas E. (2018) analizavo agresijos būdus ir jų koregavimą.

Ir Vareikienė, I. (2015) tyrė patyčių paplitimo pokyčius Lietuvos mokyklose.

Izokaitis, M. ir Stonienė, L. (2017) nagrinėjo psichoaktyvių medžiagų vartojimo rizikos veiksnius ir prevenciją.

Švietimo problemos analizė (2015) taip pat pateikia svarbių įžvalgų.

tags: #socialines #problemos #ikimokykliniame

• Kaip formuoti sveikus mitybos įpročius mažyliui
• ką reiškia, kai vaikas kaišioja liežuvį?
• Kodėl verta rinktis ožkos pieno mišinius kūdikiams
• Vaikiškų dainelių svarba
• Idėjos advento kalendoriams