Nors socialinio pedagogo veiklos aspektai ir kylančios problemos Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose yra plačiai analizuojamos moksliniuose darbuose, pastebima mokslinių tyrimų stoka apie socialinio pedagogo veiklą ir kylančias problemas ikimokyklinio ugdymo įstaigose, taip pat apie socialinių pedagogų poreikį jose.
Šio straipsnio tikslas - išanalizuoti socialinės pedagoginės pagalbos poreikį ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Atlikus mokslinės literatūros bei teisės dokumentų, siejamų su nagrinėjama tema, analizę, išanalizuotas socialinio pedagogo pagalbos poreikis ikimokyklinio ugdymo įstaigose teoriniu aspektu. Jame pateikiama socialinės pedagoginės pagalbos samprata, pagrindiniai tikslai, uždaviniai ir būdai ikimokyklinio ugdymo įstaigose, išnagrinėtos socialinio pedagogo veiklos sritys ir pagrindinės funkcijos teikiant socialinę pedagoginę pagalbą ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Atlikus 5 Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų, dirbančių su vaikais, apklausą internetu, išnagrinėtos tėvų ir vaikų socialinės problemos, su kuriomis susiduria ikimokyklinio ugdymo pedagogai savo praktinėje veikloje. Taip pat buvo aptarti socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikams ir jų tėvams būdai bei nustatytas socialinio pedagogo poreikis ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Socialinės pedagoginės pagalbos paskirtis - padėti vaikui įgyvendinti jo teisę mokytis, stiprinti vaiko ir mokinio socialines ir emocines kompetencijas, skatinti saugios vaiko ir mokinio mokymosi galias ir poreikius atliepiančios ugdymo aplinkos kūrimą. Švietimo pagalbos specialistai darželyje atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant vaikų ugdymosi sėkmę, emocinę gerovę ir visapusišką raidą.
Socialinis pedagogas yra specialistas, kurio darbo paskirtis - teikti vaikui socialinę pedagoginę pagalbą, padėti jam geriau adaptuotis visuomenėje ir švietimo įstaigoje. Socialinis pedagogas teikia socialinę pedagoginę pagalbą tiems mokiniams, kuriems negali suteikti klasės mokytojai ir kiti švietimo pagalbos specialistai.
Socialinio pedagogo veiklos tikslas - padėti vaikams geriau adaptuotis visuomenėje, bendruomenėje, ugdymo įstaigoje, identifikuoti vaiko individualias galimybes ir reikmes, apsaugoti jį nuo grėsmę keliančių veiksnių. Socialinis pedagogas yra vaiko socialinis asistentas, vaiko gerovės advokatas. Tai asmuo, į kurį kreipiamasi dėl vaiko patiriamų problemų, santykių su bendraamžiais, mokytojais ar tėvais ir kitokios socialinės pedagoginės pagalbos.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinė ir emocinė raida atspindi socializaciją - procesą, kurio metu vaikai susipažįsta su vertybėmis ir visuomenėje priimtinu elgesiu. Ji apima vaiko tapsmą kompetentinga ir savimi pasitikinčia asmenybe. Pagrindinis socialinio pedagogo profesinės veiklos tikslas yra vaiko gerovės siekis, ankstyvoji prevencija, socialinių įgūdžių ugdymas, socialinės pedagoginės pagalbos suteikimas, sudarant prielaidas sėkmingai augančio žmogaus socializacijai ir pilietinei brandai - sėkminga vaiko socializacija.
Vaikai ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo mokyklose praleidžia nemažą savo laiko dalį, ugdymo/mokymo įstaigos tampa vis labiau reikšmingos tokio amžiaus vaikams, todėl ypatingą dėmesį reikia skirti ikimokyklinukams ir jų problemoms.
Socialinę pedagoginę pagalbą teikia mokyklose, pedagoginėse psichologinėse tarnybose ir kitose įstaigose ar organizacijose dirbantys socialiniai pedagogai, kurie turi aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą ir atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnį (2022 12 22 įstatymu Nr. (TAR, 2023, Nr. 1), yra nepriekaištingos reputacijos.
Atlikus aprašomąją statistinę duomenų analizę dėl socialinio pedagogo poreikio ikimokyklinio ugdymo įstaigose, paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė tyrimo dalyvių pritarė nuomonei, jog tokio darbuotojo labai reikėtų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
| Nuomonė apie socialinio pedagogo poreikį | Dalyvių procentas |
|---|---|
| Labai reikėtų | 62,0 proc. |
| Tiesiog reikėtų | Daugiau nei trečdalis |
| Neturėjo nuomonės | Keletas respondentų |
| Nereikalingas | Nė vienas respondentas |
Daugiau kaip trečdalio pedagogių manymu, socialinio pedagogo tiesiog reikėtų, ir tik keletas respondentų šiuo klausimu neturėjo nuomonės. Tačiau nė vienas respondentas nepaminėjo, kad socialinis pedagogas nereikalingas ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Apibendrinus duomenis paaiškėjo, kad įsteigus socialinio pedagogo etatą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, būtų išvengta daugelio socialinių problemų. Socialinis pedagogas galėtų būti tarpininku tarp vaikų ir tėvų, tarp vaikų ir ugdymo įstaigos. Toks darbuotojas yra labai reikalingas, ypač sprendžiant aktualias tėvų ir vaikų socialines problemas, ir taip pažymėjo šiek tiek mažiau kaip pusė visų apklaustųjų.

Lietuvos Respublikos švietimo dokumentuose yra pabrėžiamas socialinės pedagoginės pagalbos teikimas sudarius specialią komandą - Socialinės Pedagoginės Pagalbos Komandą (SPPK). Vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro įsakymu, sudarytos socialinės pedagoginės pagalbos teikimo komandos bei pirmą kartą įtvirtinama komanda kaip veiksmingos pagalbos vaikui teikėja.
Šiuose nuostatuose numatyta, kad pagalbos teikimą mokykloje vykdo socialinis pedagogas, klasės auklėtojai, mokytojai, administracijos atstovai ir kiti specialistai. Socialinis pedagogas telkia SPPK, rengia pagalbos teikimo planą, koordinuoja jo įgyvendinimą mokykloje ir už jos ribų bei pats teikia pagalbą vaikams, kai neužtenka klasės auklėtojo ar mokytojo kompetencijos. Klasės auklėtojas ir mokytojas teikia pagalbą savo klasės ar grupės vaikams, mokyklos vadovas tvirtina SPPK sudėtį ir pagalbos telkimo mokykloje planą, o mokyklos administracija užtikrina pagalbos teikimą mokykloje ir už jos ribų.
Vadovaujantis Bendraisiais socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatais, SPPK dirba tokiomis veiklos kryptimis:

Socialinis pedagogas turi gebėti teikti vaikui socialinę pedagoginę pagalbą, panaudoti ir kūrybiškai perteikti teorines žinias, rengti socialines programas ir projektus, užtikrinti laisvalaikio veiklos formų įvairovę vaiko užimtumo kontekste bei koordinuoti socialinių paslaugų teikimą. Taip pat socialinis pedagogas kartu su klasės auklėtojais padeda vaikui įgyvendinti lygias galimybes švietime, užtikrina vaiko saugumą, šalina mokyklos nelankymo priežastis, padeda vaikui ugdyti socialinius gebėjimus, vykdo neigiamų socialinių reiškinių prevenciją, skatina socialinį aktyvumą.
Socialinio pedagogo, dirbančio ikimokyklinėje įstaigoje, veiklos turinys yra specifinis ir skiriasi nuo socialinio pedagogo, dirbančio mokykloje, veiklos turinio. Ugdytiniai dar negeba suformuluoti problemos ar ją įvardinti, todėl veikla susideda iš stebėjimo, žaidybinių ugdomųjų veiklų ir darbo su visa bendruomene. Deja, trūksta specializuotų ir tikslinių mokymų bei profesionalios gerosios darbo patirties sklaidos, skirtos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio amžiaus socialiniams pedagogams, nes visi profesiniai mokymai/seminarai/paskaitos yra orientuoti į specialistus, dirbančius su paaugliais.
Ugdymo įstaigose dirba ir kiti specialistai, papildantys socialinio pedagogo veiklą:
Remiantis pareiginėmis instrukcijomis, mokyklos specialistai nedubliuoja vieni kitų funkcijų, o papildo vienas kito veiklą. Vadybinė funkcija priskiriama tik socialiniam pedagogui. Vadinasi, socialinis pedagogas turėtų būti atsakingas už visos ugdymo įstaigos socialinės pedagoginės pagalbos sistemos koordinavimą. Ugdymo įstaigoje tiriamoji veikla priskiriama tik psichologui ir socialiniam pedagogui.
Žaidimai padeda vaikams mokytis ir bendrauti, ir yra labai svarbūs ikimokyklinukų ugdyme. Žaidimai stiprina fizinį aktyvumą, koordinaciją, ritmo pojūtį, pusiausvyrą. Kūrybinės užduotys skatina saviraišką ir pasitikėjimą savimi. Nėra gyvenimo situacijų, kuriose nebūtų naudingas kūrybiškumas. O mokytis kūrybiškumo šeimoje paprasčiau, nes kurti, dalintis naujomis idėjomis, fantazuoti saugioje ir artimoje aplinkoje daug lengviau.
Tyrimai atskleidžia, kad šiuolaikiniai vaikai vis mažiau žaidžia vaidmenų žaidimus, tačiau jie svarbūs formuojant bendruosius gebėjimus: kūrybiškumą, motyvaciją, vaizduotę, valią, savireguliaciją, empatiją. Vaidmenų ir režisūriniai žaidimai tik iš šalies atrodo nesudėtingi, bet iš tiesų jie iš vaikų pareikalauja labai didelių pastangų, ypač kai žaidžia du ir daugiau vaikų.
Kaip tėvai gali padėti vaikams išmokti geriau pažinti, reikšti, suvokti savo emocijas ir jausmus? Viskas prasideda nuo Jūsų. Vaikai turi girdėti, kaip emocijas reiškiate Jūs. Garsiai įvardinkite, lyg tarp kitko, savo ir aplinkinių emocijas bei galimas jų priežastis (pvz., "man liūdna, kai nežinau, kodėl tu verki", "kaip gera man tave matyti", "aš dabar pykstu, nes tu nesilaikei susitarimo" ir pan.). Įvardinkite, ką darote susidūrus su tam tikra emocija (pvz., "dabar aš supykusi, todėl einu į lauką pasivaikščioti ir nuleisti garą", "esu pavargusi, todėl einu paskaityti knygą", "man labai liūdna, einu išsiverksiu" ir pan.). Pastebėkite ir įvardinkite vaiko patiriamus jausmus. Tokiu būdu vaikas išmoks pats įvardinti ir atpažinti, kokie jausmai jį aplankė (pvz., "man atrodo, tu dabar pyksti, nes sesė atėmė tavo žaislą", "aš manau, kad ši dovana tave labai pradžiugino", "tau liūdna, nes išvažiavo močiutė" ir pan.).
Socialinių istorijų galimybės ikimokyklinio ugdymo įstaigoje yra plačios. Mokykloje būna situacijų, kuriose būtų naudinga iš anksto aptarti vaiko pageidaujamą elgesį, pasikartoti žinomus susitarimus ar įtvirtinti naujus įgūdžius. Knyga „Socialinės istorijos“ padeda vaikui paaiškinti, kokie jausmai gali kilti skirtingose situacijose, padeda suprasti, kaip vaikas jaučiasi ir kaip jo patiriamos emocijos skatina jį elgtis, skiria laiko pokalbiui apie tai, kokio elgesio tikimės iš vaiko.
Mažiesiems visuomet lengviau parodyti, nei pasakyti, o ypač kalbant apie emocijas. Jie jas tikrai jaučia, tačiau kartais pritrūksta žodžių. Kaip dabar jaučiuosi? Kokie tai jausmai? Kaip atpažinti emocijas? - nelengvi klausimai ir suaugusiam. O 3-11 metų amžiaus vaikams, kuomet dar tik formuojasi abstraktus - sąvokinis mąstymas ir savęs suvokimas, atpažinti kylančius jausmus, kalbėti apie savo emocijas gali būti neįveikiama užduotis.
Rekomenduojami žaidimai, padedantys vaikams pažinti emocijas, yra, pavyzdžiui, "Atspėk emociją". Ant lapelių nusipieškite įvairių emocijų. Užverskite, sumaišykite, traukite po vieną ir vaidinkite. Priešininkas turi atspėti, kokia tai emocija. Kitas variantas: rankomis užsidenkite veidą, o patraukus rankas nustatykite veido išraišką, atitinkančią kokią nors emociją. Vaikas turi atspėti, kokia tai emocija. Apsikeiskite su vaiku vietomis, vaikas vaidina, Jūs spėliojat. Traukite nusipieštas emocijas. Tiek Jūs, tiek vaikas papasakokite, kada paskutinį kartą ji buvo Jus aplankiusi. Suaugęs įvardina emociją, o vaikas turi pavaizduoti, kaip jis atrodo išgyvendamas šią emociją (žaidimas tinkamas ir patiems mažiausiems). Galima ir susigalvoti kokią frazę, atitinkančią emociją.
Balandžio-birželio mėnesiais Kauno lopšelio-darželio „Pelėdžiukas“ grupės „Strazdelio“ vaikai aktyviai įsitraukė į tarptautinį eTwinning projektą „Old Games, New Friends - Game Between Cultures“. Projekto iniciatorės - Tuğba Tok iš Turkijos ir Stefania Untaru iš Rumunijos - subūrė pedagogus ir vaikus iš keturių šalių: Turkijos, Rumunijos, Italijos ir Lietuvos. Projektas kvietė vaikus į kultūrinę kelionę per žaidimą - pažinti, išbandyti, dalintis ir kurti.
Vaikai susipažino su skirtingų šalių tradiciniais žaidimais bei turėjo galimybę pristatyti savo šalies žaidimų paveldą. Lietuvos atstovai - „Strazdelio“ grupės vaikai - pristatė žaidimą „Akla višta“, kuris daugelį metų yra gyvas mūsų tautos vaikų žaidimų tradicijoje. Jis žaistas kiemuose, kaimo sodybose, mokyklose - be specialių priemonių, tik pasitelkiant kūrybiškumą ir bendrystę. Šį žaidimą pasirinkome norėdami perteikti lietuviškos žaidimų kultūros paprastumą, artumą žmogui ir stiprią bendruomeninę dvasią. „Akloje vištoje“ svarbiausia - pasitikėjimas kitais, erdvinis orientavimasis, jautrumas aplinkai ir kūno pojūčiams. Tai universalus žaidimas, kalbantis be žodžių - judesio, klausos ir pasitikėjimo kalba, todėl puikiai tiko tarptautinei auditorijai.
Tuo tarpu Turkijos partnerių pasiūlytas žaidimas „Corner Snatch“ („Užimk kampą“) tapo vienu iš įsimintiniausių projekto žaidimu. Tai judrus žaidimas, kuriame keturi žaidėjai stovi aikštelės kampuose, o vienas („ebe“) - centre. Kampų žaidėjai keičiasi vietomis, o „ebe“ bando greičiau už juos užimti laisvą kampą.
Projekto metu vaikai piešė žaistus žaidimus, kūrė logotipus, plakatus, dalyvavo jų vertinime, kūrė avatarus, juos prakalbino, prisidėjo prie bendros elektroninės knygos kūrimo, dalyvavo kūrybinėse veiklose su seneliais, mokėsi saugaus elgesio internete. Projektas tapo puikia proga ne tik pristatyti savo kultūrą, bet ir susipažinti su partnerių - Turkijos, Rumunijos ir Italijos - vaikystės žaidimų tradicijomis. Vaikai sužinojo apie tokius žaidimus kaip:

Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka įgyvendino ugdymo ir švietimo pagalbos inovaciją - edukacinį projektą „Žaisdami mokomės“, kurio rezultate sukurtas socialinis edukacinis kompiuterinis žaidimas „Iššūkis“. Šiame projekte kūrybiškai naudojant informacines technologijas, derinant įdomų edukacinį turinį ir šiuolaikinius mokymo (-si) principus, stiprinama probleminių mokinių prasto pamokų lankymo prevencija, didinamas interesas ir motyvacija mokytis.
Žaidimas skirtas 5, 6, 7 klasių mokiniams, 10-13 metų amžiaus padidintos socialinės rizikos vaikams. Žaidimo turinys susietas su bendrojo lavinimo mokyklos programa. Patrauklia dalykinių mini žaidimų forma pateikta 2000 matematikos, gamtos, istorijos, lietuvių ir anglų kalbų užduočių. Visas užduotis kuria dalykų mokytojai-ekspertai. Jų forma įvairi: klausimai su 1 ar keliais teisingais atsakymais, grupavimas poromis, skirstymas į grupes, žemėlapio užduotys, žodžio/raidės įterpimas. Užduotys yra trijų lygių - lengvos, vidutinės ir sudėtingos.
Priešingai daugeliui kompiuterinių žaidimų, šio žaidimo turinys dinamiškas - specialiai tam sukurta turinio valdymo sistema leidžia užduotis keisti, koreguoti, įdėti neribotą kiekį naujų. Tai garantuoja turinio kaitą ir įdomumą - svarbu, kad vaikams jis nenusibostų.
Mokymosi motyvacijos didinimas per žaidėjų skatinimą: kiekviename dalykiniame žaidime už teisingus atsakymus surinkus nustatytą kiekį taškų, mokykloje dirbantys žaidimo kuratoriai (pedagogai ar bibliotekininkai) duoda rezultatus patvirtinančius lipdukus, kuriuos vaikai klijuoja į žaidimo dienoraščius. Kiekvienas kuratorius gali stebėti ir kontroliuoti žaidėjų rezultatus nuotolinėje sistemoje. Surinkę žinias patvirtinančius lipdukus, vaikai gali kreiptis į dalykų mokytojus tikėdamiesi paskatinimo. Dienoraštis su lipdukais pateikiamas mokytojui, kaip pasiektų rezultatų įrodymas. Mokytojas skatina savo nuožiūra - balais, pliusais ar tiesiog viešu pagyrimu klasėje.
Interaktyvūs elementai - taškų apskaita lipdukais, žaismingas jų rinkimo būdas, neformalūs susitikimai su žaidimo kuratoriais ir dalykų mokytojais teigiamai veikia probleminius vaikus. Žaidimas padeda, kai santykiai su mokytoju įtempti, kai bijoma kreiptis, yra psichologinių barjerų. Žaidimas ne tik realiai leidžia vaikams pasigerinti oficialų pažymį per aktyvų žaidimą, bet ir suteikia mokytojams galimybę neformaliai pabendrauti su problemų turinčiu vaiku, įvertinti jį ne tik pagal pasiektus rezultatus, bet ir pagal pastangas, atsižvelgiant į elgesį ar užduotas ir įvykdytas papildomas užduotis. Žaidžiama bibliotekose, rezultatai apskaitomi ir mokiniai skatinami mokykloje, todėl institucijų sinergija ir bendradarbiavimas čia svarbiausi.

tags: #socialines #pedagogines #pagalbos #budai #ikimokyklineje #istaigoje