Socialinės globos namų gyventojų poreikiai ir socialinių paslaugų sistema Lietuvoje

Socialinės globos namai yra svarbi grandis užtikrinant orų ir visavertį gyvenimą asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai socialinės globos namų gyventojų poreikiai, iššūkiai, su kuriais susiduriama juos tenkinant, ir galimybės gerinti gyvenimo kokybę šiose įstaigose. Rūpinimasis artimųjų senatve - didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių. Siekiant užtikrinti tinkamą pagalbą ir priežiūrą asmenims, ypač senyvo amžiaus ar turintiems specifinių poreikių, svarbu žinoti apie prieinamas socialines paslaugas ir jų gavimo tvarką. Šiame straipsnyje aptariami asmenų poreikiai globos namuose, socialinių paslaugų rūšys, jų gavimo tvarka ir finansavimo aspektai.

Socialinės globos namų gyventojų poreikiai

Socialiniai poreikiai ir bendrystė

Globos įstaigoje gyvenančių žmonių socialiniai poreikiai nesiskiria nuo bet kurio kito žmogaus poreikių. Jie trokšta bendrauti, bendradarbiauti, darnios kaimynystės, nes iki atvykdami į globos įstaigą turėjo tokių ryšių. Šiuos žmogiškus lūkesčius svarbu atliepti. Svarbiausia suvokti, jog žmonės įstaigoje nėra uždaryti, nėra nubausti. Tiesiog jie gyvena savo gyvenimą besinaudodami globos namuose teikiamomis paslaugomis. Nepamiršdami juose galiojančios tvarkos ir taisyklių gyventojai turi teisę išeiti iš teritorijos, naudotis bendruomenėse teikiamomis paslaugomis, apsipirkti parduotuvėse.

Vienas svarbiausių poreikių - bendrystė tiek su pavieniais asmenimis, tiek su organizacijomis. Nuo to, kiek šie lūkesčiai bus atliepti, priklauso institucinės globos pertvarkos sėkmė. Sėkminga bendrystė su aplinkinių kaimų gyventojais yra naujas žingsnis asmenims su proto ar psichikos negalia integruojantis į visuomenę. Pavyzdžiui, Didvyžių socialinės globos namų gyventojas Darius Venckus dar nepamiršęs viešnagės pas Sūdavos kaime gyvenantį dailininką Raimondą Dailidavičių, kuris parodė savo darbų parodą. Paties D. Venckaus rankdarbiai, primenantys lietuviškų šiaudinių sodų fragmentus, šiuo metu rodomi Sūdavos kaimo bendruomenės namuose. Paroda „Svajonių sodai“ juose surengta vietinio filialo bibliotekininkės Renatos Kolčinienės iniciatyva. Globos namų gyventojai yra lygiateisiai Klausučių seniūnijos žmonės.

Užimtumas ir saviraiška

Ne mažiau svarbus globos namų gyventojų užimtumas, įgūdžių palaikymas, laisvalaikis, sveikatos stiprinimo, medicininės ir kitos paslaugos. Globos namuose gyvenantys žmonės neatsisako padėti aplinkinių kaimų gyventojams. Juozas Bašinskas pasakojo iš Augalų kaimo gyventojų sulaukiantis prašymų sunešti malkas, sukasti daržą. Virginijus Bačiuliūnas neseniai padėjo iškasti senas avietes. D. Venckus ne tik neatsisako padirbėti, kai kas paprašo, bet ir pats turi pasistatęs nedidelį šiltnamį. Vyras jame augina daržovių ir tuo nuoširdžiai džiaugiasi. „Kai dirbi, ir laikas greičiau eina“, - jam pritarė J. Bašinskas.

Asmeninė erdvė ir privatumas

Nėra svarbu, kiek globos namuose gyvena žmonių, daug svarbiau, kiek privačios erdvės jie turi: kaip įrengtos susitikimų ir gyvenamosios erdvės, kiek žmogus gali jaustis bendruomenės dalimi. Ar jis gali išeiti į miestą, ar lankytis tik miške? Gyvenimą socialinės globos namuose reglamentuoja socialinės globos normos, kurios nuolat tobulinamos, kad aplinka globos namuose išties vis labiau primintų namus. Vis tik, kaip teigia mokslininkė, šiose normose dar likę tokių nuostatų, pavyzdžiui, jog viena virtuve-valgomuoju gali naudotis ne daugiau kaip 50 socialinės globos namuose gyvenančių žmonių, kurios menkai dera su namų aplinka.

Iššūkiai ir problemos socialinės globos sistemoje

Standartai ir realybė

Lietuvos socialinės globos paslaugų gavėjų asociacijos „Mano globa“ pirmininkas Juozas Brigmanas paaiškino, jog socialinių globos namų veiklai reikia gauti licenciją, todėl privaloma laikytis nustatytų standartų, higienos normų. Pavyzdžiui, vienam asmeniui tenka ne mažiau nei 5 kv. metrai ploto, kambariuose dažniausiai gyvena 2-3 asmenys. Keturviečių kambarių jau mažėja, tačiau tai vyksta lėtai. Pašnekovas apgailestavo, jog daugelyje įstaigų (ypač mažose) sveikatos priežiūros specialistų nėra, tenka lankytis poliklinikose, kuriose eilės - didžiulės. „Dauguma socialinės globos namų, manau, formaliai atitinka standartus, nes jų veikla licencijuojama ir reglamentuojama globos normomis. Tačiau, kaip ir daug kas valstybėje, taip ir socialinėje sistemoje, daug kas pernelyg biurokratiška, o tai tiesiogiai paliečia ir žmogaus gyvenimą globos namuose, jo kokybę. Žinoma, taisykles, teisės aktus globos namams sukurti nėra sudėtinga, nustatyti reikalavimų, taisyklių standartus taip pat. Tačiau gyvenančių globos namuose dažniausiai nepaklausiama, kokie jų lūkesčiai, todėl informacija ataskaitose ir realybėje gerokai skiriasi“, - kalbėjo J. Brigmanas.

Žmogaus teisių problemos ir elgesio iššūkiai

Pašnekovo žodžiais, globos namuose itin aktuali žmogaus teisių problema. „Turime konkretų atvejį, kuomet neįgalus veiksnus žmogus, norėjęs išeiti iš globos namų, negalėjo to padaryti, nes regiono socialinės rūpybos skyrius neišdavė leidimo. Yra ir daugiau atvejų, susijusių su kitais globos normos reikalavimų punktais. Kaip bet kur kitur, globos namuose gyvena įvairių žmonių. Kaip ir visur, yra tokių, kurie nesilaiko įstaigos taisyklių, serga priklausomybių ligomis. Būna, kad tenka konstatuoti nepriimtino elgesio faktus. Globos namų darbuotojams kartais tenka aplinkiniuose kaimuose ieškoti į įstaigą laiku negrįžusio gyventojo.

„Gyventojas tikrai gali išvykti iš globos namų, tačiau tik laikydamasis nustatytos tvarkos. Personalas turi žinoti, kur ir pas ką jis išvyksta, kada grįš. Labai svarbu, kad žmogus į globos namus grįžtų saugiai ir blaivus“, - pabrėžė O. Budrienė. Atlygio už talką niuansus vertėtų aptarti su socialiniu darbuotoju, kuris rūpinasi globos namų gyventoju. Ir tikrai nėra geras sprendimas atsilyginti alkoholiu. „Buvo atvejis, kai savininko paprašytas įstaigos gyventojas sėdo vairuoti traktorių, nors nei traktorininko pažymėjimo, nei įgūdžių neturėjo. Tąsyk jis padarė tik materialinių nuostolių, nes išvertė tvorą, žmonės nenukentėjo, - prisiminė O. Budrienė. - Nors buvo prašyta, globos namai padarytos žalos neatlygino, nes to daryti neprivalo.

Bendruomenės požiūris ir integracija

Aplinkinių bendruomenių žmonės prieš leisdamiesi asmeniškai bendrauti su globos namų gyventojais turėtų įvertinti tą aplinkybę, kad pastarieji šia žinia tikrai pasidalys, o sodybos šeimininkas vėliau sulauks jau ne vieno svečio, o kelių. Svarbu suvokti, kad ne visas nemalonias situacijas pavyks išspręsti su pačiu globos namų gyventoju. Apie kilusias problemas vertėtų kalbėti su įstaigos administracija, su socialiniais darbuotojais. „Mums ir kaimų gyventojams reikia kalbėtis, bendrauti“, - kvietė ir drąsino Didvyžių socialinės globos namų direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui O. Budrienė.

Finansiniai aspektai ir vietų trūkumas

Apie artimojo priežiūrą globos namuose senatvėje svarsto net 9 iš 10 Lietuvos gyventojų, tačiau kas penktas bent kol kas nemano, kad jiems tinkami globos namai Lietuvoje apskritai egzistuoja. Skaičiuojama, jog šiuo metu Lietuvoje veikia apie 150 globos namų, kuriuose gyvena kiek daugiau nei 7 tūkst. gyventojų. Rasa Naujanienė pabrėžė, jog, renkantis globos namus, bene svarbiausias kriterijus iki šiol - gyvenimo juose kaina. Kita problema - vietų stygius. „Lietuvos visuomenė sensta sparčiau nei steigiami globos namai, todėl, nenuostabu, kad laukiančiųjų eilės netrumpėja. Be to, šiuolaikiškų globos namų nėra daug, o ir ne visi naujai steigiami atitinka šiandienos gyventojų ar jų artimųjų lūkesčius“, - komentavo R. Naujanienė.

Gerovės užtikrinimas ir lūkesčiai

Svarbiausi veiksniai gerinant gyvenimo kokybę

„Manau, jog profesionalūs, nuoširdūs darbuotojai, geros emocijos, namus primenanti aplinka, o ne valdiška atmosfera yra labai svarbu. Aišku, patalpų jaukumas, pritaikymas žmonėms, turintiems negalią, kokybiškas maitinimas, užtikrinamos medicinos paslaugos, kuo daugiau sveikatinimo paslaugų, užimtumo veiklos, daugiau bendravimo, užtikrinama reabilitacija. Pašnekovo įsitikinimu, steigiant globos namus, bene svarbiausias - savininkų požiūris. V. Bagdonas taip pat sutinka: apsispręsti, kokius globos namus pasirinkti, nėra lengva. Pirmąsyk apsilankius, patalpos gali pasirodyti puikios, sąlygos geros, bet, galbūt, personalas nepakankamai profesionalus, per mažai dėmesio skiriama gyventojų įgūdžių palaikymui, užimtumui, turiningam laisvalaikiui.

Svarbu išsiaiškinti, ar tinkamai, pagal gyventojų poreikius ir laiku organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, juolab kai vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė gali pasikeisti staiga. Ieškant globos namų žmogui su demencija, labai svarbu atkreipti dėmesį į infrastruktūrą: ar ši pritaikyta, ar personalas apmokytas dirbti su tokiais gyventojais, kiek gyventojų gyvena viename kambaryje.

Gyvenimo globos namuose vertinimas ir lūkesčiai

Net 88 proc. palankiai vertina gyvenimą globos namuose senatvėje, kai senjorui savarankiškai gyventi tampa per sunku arba nesaugu, tačiau net 63 proc. apklaustųjų svarstytų apie gyvenimą globos namuose tik būdami užtikrinti, kad jų artimaisiais bus tinkamai pasirūpinta. O kas penktas apklaustasis teigia, kad Lietuvoje jų lūkesčius atitinkančių namų nėra. Nėra svarbu, kiek globos namuose gyvena žmonių, daug svarbiau, kiek privačios erdvės jie turi: kaip įrengtos susitikimų ir gyvenamosios erdvės, kiek žmogus gali jaustis bendruomenės dalimi. Ar jis gali išeiti į miestą, ar lankytis tik miške? „Miškas skamba patraukliai, bet ne visą gyvenimą."

XX a. demografinės raidos fenomenas - gyventojų senėjimas. Šis procesas būdingas visoms išsivysčiusioms šalims. Anot Bikmanienės (1998), senų žmonių globa neretai reikalauja specialistų (medikų, psichiatrų, psichologų ir pan.) pagalbos. Mokslininkų teigimu, pagyvenusių žmonių globa dažnai reikalauja specialistų (medikų, psichiatrų, psichologų ir pan.) pagalbos. Reikalinga institucinė priežiūra ar specialios paslaugos namuose. Matulionis (2003) teigia, kad žmogaus gyvenimą sąlygoja tiek fizinės, protinės, dvasinės galimybės, bet ir socialinė aplinka bei socialiniai veiksniai. Socializacija - procesas, kurio metu žmogus įsisavina vertybes, normas, elgesio vaidmenis ir modelius, būdingus tai visuomenei, kurioje jis gyvena. Adaptacija - tai procesas, kuriame, sąveikaudamas su aplinka ir savo elgesiu kurdamas socialinius padarinius efektyviai dalyvauja individas. Taigi, adaptacija suvokiama, kaip pusiausvyros būsena tarp individo ir aplinkos, kuomet visi poreikiai tenkinami ir vykdomos visos funkcijos. Havighurst (1963) teigia, kad vėlyvos brandos tarpsnis prasideda nuo 60 metų. Galima teigti, kad asmeninis darbas su šiais uždaviniais ir mokymasis prisiimti naujus socialinius vaidmenis suteikia galimybę pagyvenusio amžiaus žmogui ilgiau išlikti energingu, aktyviu visuomenėje. Su šiais pagyvenusio amžiaus žmonių uždaviniais vyksta socialinis poreikių tenkinimo procesas. Vitkauskaitės (2001) teigimu, sociologai stresorius tipologizuoja į numatomus - išvengtinus (gyvenamosios vietos, darbo, šalies pakeitimas) ir nenumatomus - atsitiktinius (ligos, stichinės nelaimės). Per krizes išryškėja akivaizdus asmens ir aplinkos disbalansas, kurio pozityvus sprendimas sąlygoja asmens augimą, jo atsparumą išorinei įtakai. Vienas iš būdų, kaip vertėtų spręsti krizes, yra komunikacijos gerinimas, socialinių ryšių plėtra, žinių apie krizines situacijas suteikimas žmonėms. Aišku, kad pagyvenusio amžiaus žmonės susiduria su subtiliomis ir savitomis problemomis gyvenime, su kuriomis reikia išmokti susigyventi bei sugebėti tenkinti socialinius poreikius. Sugebėjimas efektyviai adaptuotis aplinkoje suteikia galimybes tenkinti socialinius poreikius ir ne taip ryškiai jausti aplinkos disbalansą, stresą, lengviau įveikti krizes. Apibendrinant, galima teigti, kad pagyvenusio amžiaus žmonių socialiniai poreikiai kinta, kadangi jie pereina į kitą amžiaus tarpsnį, galbūt pakinta šeimyninė padėtis (tampant našliu), pakinta dienos užimtumo eiga. Kai kuriems žmonėms su tuo tampa sunkiau susitaikyti, todėl šiuo atveju socialiniai darbuotojai galėtų būti tokiems žmonėms pagalba ir parama siekiant prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Varnelienės (2007) teigimu, senatvę įprasta apibūdinti kaip sunkesnės adaptacijos amžių. Tai lemia padidėjęs pagyvenusių žmonių pažeidžiamumas, ryškėjanti visų organizmo funkcijų, lėtėjimo ir nykimo tendencija. Bendravimo partnerių mažėjimas, reti susitikimai su artimaisiais nutolina žmogų nuo aplinkos kurioje jis gyveno.

Socialinių paslaugų sistema Lietuvoje: nuo koncepcijos iki finansavimo

Socialinės paslaugos: Pagrindinės sąvokos ir tikslai

Socialinės paslaugos - tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmenims ar šeimoms, kai dėl asmens amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų nepakanka galimybių ar gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu bei dalyvauti visuomenės gyvenime. Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Socialines paslaugas gali gauti įvairios žmonių grupės: senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, asmenys, turintys negalią, ir jų šeimos, be tėvų globos likę vaikai, socialinę riziką patiriantys vaikai ir jų šeimos, vaikus globojančios ir (arba) prižiūrinčios šeimos, kiti asmenys ir šeimos. Kiekvienas demenciją turintis asmuo turi teisę kreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo.

Socialinė globa - visuma paslaugų, kuriomis asmeniui (šeimai) teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Socialinė globa asmeniui teikiama tik tuomet, kai bendrosios socialinės paslaugos yra neveiksmingos, dienos socialinės priežiūros asmeniui nepakanka. Asmuo, apgyvendinamas globos įstaigoje įvertinus socialinės globos poreikį ir Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, tik gavus Specialiųjų poreikių nustatymo ir socialinių paslaugų skyrimo komisijos išvadą. Atvykus globotiniui yra pasirašoma trišalė socialinės globos teikimo ir mokėjimo sutartis (pasirašo gyventojas, savivaldybės administraciją ir įstaiga. Jeigu asmuo neveiksnus, pasirašo teismo sprendimu paskirtas globėjas (rūpintojas).

Socialinių paslaugų poreikio vertinimas ir skyrimas

Socialinių paslaugų poreikio vertinimą atlieka savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Vertinimo procesą apima: kompleksinis asmens poreikių vertinimas, atsižvelgiant į tokius aspektus kaip asmens amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė padėtis, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės; taip pat atsižvelgiama į kitų institucijų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto) išvadas apie asmens būklę ir problemas; atsižvelgiama į asmens ir šeimos interesus bei poreikius. Nuo 2021 m. balandžio žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis yra nustatomas per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 kalendorinių dienų. Sprendimas dėl socialinės priežiūros priimamas per 10 kalendorinių dienų nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, sprendimas dėl socialinės globos - per 20 kalendorinių dienų.

Socialinių paslaugų rūšys

Skiriamos socialinės paslaugos parenkamos tokios, kurios leistų kuo ilgiau išlaikyti žmogų savo namuose, dalyvauti sociokultūrinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, kuo ilgiau išlaikant jį savarankišką. Asmeniui, turinčiam demenciją, gali būti nustatytas kelių rūšių socialinių paslaugų poreikis. Jam gali būti skiriamos tiek bendrosios socialinės paslaugos, kurios teikiamos be nuolatinės specialistų priežiūros, tiek specialiosios socialinės paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba socialinių paslaugų įstaigose. Tai, kokias paslaugas asmuo gali gauti, priklauso nuo paslaugų tinklo konkrečioje savivaldybėje. Mažesnėse savivaldybėse kai kurių paslaugų gali trūkti. Svarbu paminėti, kad socialinių paslaugų pasirinkimo mastai tarp savivaldybių skiriasi, kai kuriose savivaldybėse pageidaujamos socialinės paslaugos gali tekti laukti. Tokiu atveju gali būti pasiūlytos alternatyvios asmens poreikius atitinkančios socialinės paslaugos ar galimybė gauti socialinę paslaugą (pavyzdžiui, paslaugą globos institucijoje) kitoje savivaldybėje.

Kreipimosi tvarka dėl socialinių paslaugų

Kai norima gauti socialines paslaugas, kurių teikimą savivaldybė finansuoja iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto: asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, ar jo globėjas, kitas besirūpinantis asmuo turi kreiptis į seniūniją pagal asmens gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo yra vienišas, dėl šių paslaugų gali kreiptis giminystės ryšiais nesusijęs asmuo, pavyzdžiui, kaimynas, tačiau asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, turi būti veiksnus - t. y. suvokti, kad jam tokių paslaugų reikia. Galima kreiptis raštu tiesiogiai į seniūniją, paštu, elektroniniu paštu ar iš savo namų, kai į juos ateina socialinis darbuotojas. Savivaldybių filialuose - seniūnijose dirbantys socialiniai darbuotojai organizuoja socialinių paslaugų teikimą, rengia dokumentus ir konsultuoja asmenis, norinčius gauti socialines paslaugas. Pirmas žingsnis siekiant gauti socialines paslaugas yra kreiptis į seniūniją pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą arba tiesiogiai į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių. Seniūnijos darbuotojai (socialinio darbo organizatoriai) pateiks informaciją, kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti tam tikrą socialinę paslaugą.

Atsižvelgiant į socialinės paslaugos rūšį, reikia pateikti šiuos dokumentus:

• Užpildytą prašymo-paraiškos gauti socialines paslaugas SP-8 formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1‑183.
• Galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją.
• Pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą.
• Pensininko, neįgaliojo pažymėjimų kopijas.
• Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos (SPS-1 forma) ar specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos (SPP-2 forma) kopiją.
• Galiojantį medicinos dokumentų išrašą (027/a formos, o vaikams gali būti 046/a), kuriame nurodyta informacija apie asmeniui paskirtus medikamentus ir jų vartojimą bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis.
• Pažymą apie asmens pastarųjų 3 mėn. pajamas.

Bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, veikiantys asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais. Tokiais atvejais pateikiamas laisvos formos pranešimas dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui nurodant pranešėjo vardą, pavardę, kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir (arba) elektroninio pašto adresą), asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių), kuriam prašoma skirti socialines paslaugas, vardą, pavardę, gyvenamosios vietos ar nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir (arba) elektroninio pašto adresą), priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas pats negali pateikti Prašymo.

Paslaugų teikėjo pasirinkimas ir skubios paslaugos

Asmenys, kuriems reikalingos socialinės paslaugos, gali pageidauti paslaugų iš konkrečios įstaigos, tačiau ar jie galės gauti socialines paslaugas toje įstaigoje, priklausys, ar joje yra laisvų vietų ir kitų aspektų. Įstaigas, kurios teiks socialines paslaugos, paskiria savivaldybė. Senelių globos namus pasirenka pats senjoras ar jo artimasis bet kurioje Lietuvos savivaldybėje. Savivaldybei priėmus sprendimą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo, informuojamas tiek senjoras, tiek globos įstaiga. Jei globos namuose yra laisvų vietų, sudaroma trišalė sutartis ir senjoras apgyvendinamas globos namuose. Lietuvoje veikia kelių tipų senelių globos namai - įkurti valstybės, savivaldybės ir privatūs.

Jeigu asmeniui, turinčiam demenciją, ir jo globėjui dėl saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, į šias paslaugas teikiančią įstaigą galima kreiptis tiesiogiai, tuomet paslaugos būtų apmokamos asmens lėšomis. Pareiškus pageidavimą, socialines paslaugas teikianti įstaiga tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei įvertinti socialinių paslaugų poreikį ir spręsti dėl jų finansavimo. Asmuo, socialinės globos namuose apsigyvenęs savo lėšomis (moka 100 proc. kainos už gyvenimą globos namuose), gali teikti prašymą, kad dalį gyvenimo globos namuose išlaidų kompensuotų savivaldybė ar valstybės biudžetas. Globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai padės užpildyti prašymą socialinės globos institucijoje paslaugai gauti.

Socialinių paslaugų finansavimas ir mokėjimo principai

Ar socialinės paslaugos yra mokamos? Tai priklauso nuo paslaugų tipo ir paslaugų teikėjo. Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai. Kitų socialinių paslaugų kaina priklauso nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Mokėjimo dydį nustato savivaldybė.

Mokėjimo už socialines paslaugas principai:

• Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, tai yra 294 eurus.
• Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.
• Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.

Kauno rajono savivaldybės patirtis ir gerosios praktikos pavyzdžiai

„Socialinių paslaugų teikimas turi atspindėti gyvenamojoje vietovėje gyvenančių asmenų poreikius. Todėl socialinės paslaugos Kauno r. planuojamos ir organizuojamos taip, kad kiekvienas žmogus, kuriam reikia pagalbos, jos sulauktų laiku, tinkamai ir su pagarba“, - sako Kauno r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė. Socialinių paslaugų teikimas organizuojamas tokiu būdu, kad asmuo kiek įmanoma ilgiau išliktų savarankiškas, galėtų gyventi visavertį gyvenimą ir jaustis esantis visuomenės dalis. Socialinės paslaugos teikiamos asmens namuose, SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centre ir jo skyriuose, Čekiškės socialinių paslaugų namuose, Vaiko gerovės centre „Gynia“, viešosiose įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose (NVO) ir kt. įstaigose. Organizuojant socialinių paslaugų teikimą, siekiama, kad paslaugą asmuo (šeima) gautų kaip galima greičiau. Savivaldybės administracija stengiasi užtikrinti visų Kauno r. gyventojų socialinių paslaugų poreikius, todėl šiuo metu nėra eilių gauti nei socialinės priežiūros, nei globos paslaugas. Teikiamos socialinės paslaugos vaikams vaikų dienos centruose, vykdomas atvirasis darbas su jaunimu - įtraukiami ir tie, kurie laiką leidžia gatvėje. Taip organizuojamas jaunimo užimtumas, motyvavimas dirbti, mokytis, užsiimti visuomenine, sportine, kultūrine ar kt. veikla bei socialinių įgūdžių ugdymas. Labiausiai džiugina tai, kad pavyksta laiku teikti paslaugas rajono gyventojams pagal įvertintą asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, žmonėms netenka laukti eilėse.

Bendruomeninės paslaugos ir projektai

Džiugina tai, kad plačiai plėtojamas paslaugų tinklas asmenims, turintiems intelekto ir psichikos negalią. Siekdama užtikrinti kokybiškų, inovatyvių bendruomeninių paslaugų suaugusiems asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią, prieinamumą, savivaldybės administracija dalyvavo projekte „Socialinių paslaugų infrastruktūros tinklo sukūrimas ir plėtra asmenims, turintiems proto ir (ar) psichikos negalią, Kauno r. savivaldybėje“, kurio metu buvo pastatyti trys grupinio gyvenimo namai. VšĮ „Tapk laisvas“ ir VšĮ Socialinės terapijos namai tapo partneriais su Kauno r. Grupinio gyvenimo namuose 2024 m. gruodžio 31 d. gyveno 12 proto ar psichikos negalią turinčių suaugusių rajono gyventojų, kuriems padeda ten dirbantys darbuotojai. Šiuose namuose neįgalūs asmenys ugdo kasdienius gyvenimo įgūdžius - su darbuotojo pagalba gaminasi valgyti, tvarkosi namus, prižiūri kiemą ir mokosi socialinių, bendruomeninių ir kitų gyvenimo įgūdžių. Darbo dienomis vieni išvyksta mokytis į profesinę mokyklą, kiti - į socialines dirbtuves ar užimtumo centrą. Tikimasi, kad ateityje dalis žmonių dirbs atviroje darbo rinkoje. Gyvenimo tokiuose namuose paslaugos teikimo galutinis tikslas - maksimalus žmogaus, turinčio negalią, savarankiškumas. Ilgalaikei ar trumpalaikei globos paslaugai teikti 2024 m. panaudota 112,9 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų.

Įgyvendinant projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“, savivaldybės administracija bendradarbiauja su VšĮ Socialinės terapijos namai ir VšĮ „Tapk laisvas“, kurie Kauno r. įkūrė ir vykdo socialinių dirbtuvių jaunimui, turintiems intelekto negalią, veiklą. 2024 m. gruodžio 31 d. paslaugą gavo 17 Kauno r. Savivaldybės administracija kartu su atrinktais partneriais planuoja dalyvauti projekte „Alternatyvių investicijų detektorius (AID2)“. Projekto dalyviai - iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų paleidžiami (paleisti) asmenys. Projekto tikslas - socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų socialinės integracijos ir galimybių dalyvauti darbo rinkoje didinimas. GGN orientuotas į asmens įgalinimą gyventi kiek įmanoma savarankiškiau bendruomenėje.

Plečiamas paslaugų tinklas ir prieinamumas

Sudarius galimybę įstaigoms akredituoti socialinės priežiūros paslaugas, nuo 2023 m. didėja ir paslaugas teikiančių įstaigų skaičius. Galime pasidžiaugti, kad ypač padaugėjo teikiančių pagalbą namuose, todėl šiuo metu norinčiųjų gauti pagalbą namuose eilės yra nedidelės arba jų visai nėra. Pagalbos namuose paslaugą gauna daugiau nei 500 rajono gyventojų, kurių didžiąją dalį sudaro senjorai. Taip pat daugėja asmenų, gaunančių licencijuotas dienos socialinės globos paslaugas namuose. Daugiausia žmonės naudojasi pagalbos namuose, vaikų dienos socialinės priežiūros, socialinės reabilitacijos asmenims, turintiems negalią, bendruomenėje paslaugomis. Socialinių paslaugų teikimas turi užtikrinti gyvenamojoje vietovėje gyvenančių asmenų poreikius. Todėl socialinės paslaugos planuojamos, organizuojamos taip, kad kiekvienas žmogus, kuriam reikia pagalbos, jos sulauktų laiku, tinkamai ir su pagarba. Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skiriama tam, kad socialinės paslaugos būtų ne tik prieinamos, bet ir kokybiškos - pritaikytos prie žmogaus gyvenimo situacijos ir realių poreikių. Todėl Kauno r. savivaldybės administracija organizuoja paslaugų teikimą arčiausiai gyvenamosios vietos. Jeigu tokių paslaugų neturime galimybės teikti, jas perkame iš NVO, viešųjų įstaigų, labdaros ir paramos fondų ar kt. Socialinių paslaugų plėtrą diktuoja demografinis senėjimas, asmenų, turinčių negalią, poreikiai, vaikų, patiriančių socialinę riziką, situacija Kauno r. Stebimas paslaugų trūkumas jauniems asmenims, turintiems negalią...

tags: #socialines #globos #namu #gyventoju #poreikiai

• Veikla Šeduvos Globos Namuose
• Sužinokite daugiau apie A. Žukauskienės profesinį kelią
• Nėštumo sapnų reikšmės
• viskas apie Maiklo Džeksono gyvenimą ir kūrybinį palikimą
• Skausmas ir kietumas pilve nėštumo metu