Priešmokyklinio ugdymo programa: reikalavimai, tikslai ir organizavimas
Švietimo sistema Lietuvoje apima įvairius etapus: pradedant ankstyvuoju (ikimokykliniu ir priešmokykliniu) ugdymu, tęsiant pradiniu, pagrindiniu bei viduriniu ugdymu. Svarbu suprasti, kad priešmokyklinis ugdymas yra neformaliojo švietimo dalis, kuri nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. yra privaloma visiems vaikams.
Priešmokyklinio ugdymo esmė ir tikslai
Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Programos tikslas - atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Labai svarbu skatinti vaikus žaisti, patirti, atrasti bei ugdyti jų smalsumą.
Įgyvendinant Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, ugdomos šios esminės kompetencijos:
- Pažinimo kompetencija - smalsumo žadinimas ir aplinkos tyrinėjimas.
- Komunikavimo kompetencija - gebėjimas suprasti ir perteikti informaciją.
- Kūrybiškumo kompetencija - saviraiška per menus, žaidimus ir projektus.
- Skaitmeninė kompetencija - saugus ir atsakingas technologijų naudojimas.
- Pilietiškumo kompetencija - tautinės tapatybės ir vertybių puoselėjimas.
- Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija - jausmų valdymas ir saugus elgesys.
- Kultūrinė kompetencija - kultūrinio paveldo pažinimas ir vertinimas.
Ugdymo sritys ir organizavimas
Programoje išskirtos 6 pagrindinės ugdymosi sritys: gamtamokslinis, kalbinis, matematinis, meninis, visuomeninis bei sveikatos ir fizinis ugdymas. Kompetencijos šiose srityse ugdomos integraliai, siekiant pusiausvyros ir dermės.
Minimali priešmokyklinio ugdymo programos trukmė - 640 valandų. Ugdymą gali vykdyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvieji mokytojai ar kiti švietimo teikėjai (tiek valstybiniai, tiek nevalstybiniai). Tarp tėvų (globėjų) ir pasirinktos ugdymo įstaigos privalo būti pasirašoma mokymo sutartis.
Finansavimo tvarka
Visiems vaikams, nepriklausomai nuo įstaigos tipo, skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“ - valstybės lėšos, skirtos 4 valandoms ugdymo per dieną (20 val. per savaitę). Vaikui, turinčiam didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, skiriamos didesnės ugdymo lėšos. Jei ugdymas trunka ilgiau, trūkstamas lėšas padengia įstaigos steigėjas, tėvai arba rėmėjai.
| Rodiklis | Aprašymas |
|---|---|
| Amžius | 6 metai (einamaisiais metais) |
| Privalomumas | Privalomas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. |
| Trukmė | Minimaliai 640 valandų |
| Finansavimas | Valstybės krepšelis 20 val./sav. |
Ugdymasis šeimoje ir tėvų vaidmuo
Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. šeimos turi teisę ugdyti vaikus namuose. Norą ugdytis šeimoje turi pareikšti pats vaikas ir jo tėvai. Mokykla, prie kurios priskiriamas vaikas, aprūpina vadovėliais ir paskiria mokytojus konsultacijoms. Priešmokykliniame ugdyme namuose galimos ne daugiau kaip 18 valandų konsultacijų per mokslo metus.
Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa
Tėvams (globėjams) nėra keliamas reikalavimas turėti pedagoginį išsilavinimą, tačiau jie privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą neformaliajame ugdyme, socializaciją bei periodinį sveikatos tikrinimą. Mokykla du kartus per metus vertina mokinio pažangą ir pasiekimus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
