Vyriausybės nuomone, ankstyvesnis vaikų atėjimas į švietimo įstaigas yra naudingas ne tik visapusiškai vaikų raidai vaikystėje, bet ir vėlesniems mokinių ir suaugusių žmonių pasiekimams. Be to, tokiu būdu siekiama vaikams iš skirtingo socialinio sluoksnio šeimų suteikti galimybę tolygesniam startui pirmoje klasėje. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, apie 25 proc. vaikų šiuo metu gyvena atskirties sąlygomis ir nelanko darželio. Dalis į juos nepateko dėl vietų trūkumo, dalis į ikimokyklinio ugdymo įstaigas nevedami tėvų valia. Dažniausiai tai - vaikai iš socialinės rizikos šeimų. „Ne visiems vaikams pasiseka su tėvais, - konstatavo ŠMM viceministras Gražvydas Kazakevičius. - Tokiems vaikams priešmokyklinio ugdymo paankstinimas reikštų starto galimybių mokykloje išlyginimą.“ Ankstinti privalomąjį ugdymą Lietuvoje rekomenduoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). „Daugelis šalių į mokyklas pradeda leisti jaunesnius vaikus. Septyneri metai yra labai vėlus startas. Aukštos kokybės ankstyvasis ugdymas turi didelę reikšmę vaikų kognityviniams gebėjimams ir jų socioekonominei raidai. Nenuostabu, kad metai, kuriuos vaikas praleidžia ankstyvojo ugdymo įstaigoje, labai aiškiai atsispindi penkiolikmečių PISA rezultatuose“, - sakė A. ŠMM labiausiai nori akcentuoti ankstyvesnio priešmokyklinio ugdymo naudą, užsienio šalių patirtis ir praktikas.
Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal vienų metų švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Remiantis kompetencijų raidos aprašu, pateikiamu 1 priede, yra išskirtos pasiekimų sritys. Jos yra sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui, t. sukurti 5-6 m. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.

Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio.

Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius (pvz., koncertus, spektaklius, parodas, pavienius kūrinius), bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus. Bendraudamas sukaupia dėmesį, klausosi draugų ir suaugusiųjų. Žaisdamas ir kitaip veikdamas kartu su kitais išsako savo nuomonę, stengiasi išgirsti ir suprasti kitą. Klausosi neilgų skaitomų ar pasakojamų tekstų, supranta jų turinį, atsako į nesudėtingus klausimus. Kalba, atsižvelgdamas į situaciją, veikdamas su kitais savaip apibūdina, pasako, atpasakoja, paaiškina, diskutuoja pažįstamose situacijose mokydamasis susitelkti į temą. Žaisdamas kūrybiškai naudojasi kalbos galimybėmis, ugdo pagarbą savo gimtajai kalbai, tarmei, svetimoms kalboms. Naudojasi jam žinomais arba pasiūlytais neverbaliniais ženklais, bendraudamas l...
Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius, sukaupta patirtimi dalinasi su kitais. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.
Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.). Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.). Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas (pvz., susipažįsta su tautinių raštų ornamentais, valstybių vėliavų spalvomis, išradimais, monetomis, banknotais ir pan.). Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.
Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.

Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi. Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip.
Diskusijos tebevyksta. Kol kas galutiniai sprendimai nėra priimti. Galimi ugdymo ankstinimo modeliai aptariami ir derinami su švietimo bendruomene, įtraukiant pedagogus, tėvus bei savivaldybių švietimo specialistus. Daug diskutuojama apie mokyklų pritaikymą ankstyvajam ugdymui - kokia turi būti aplinka, programos, dienos režimas. Vis dėlto Seimas jau praėjusių metų pabaigoje yra pritaręs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto iniciatyvai ankstinti vaikų ugdymą. Parlamentas iki 2018-ųjų sausio 31 dienos švietimo ir mokslo ministrą įpareigojo priimti patvirtino įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Švietimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta:
Štai kaip keitėsi priešmokyklinio ugdymo privalomumo ir ankstinimo nuostatos:
Nepaisant lyg ir gražių ŠMM paskatų, tėvų, pedagogų, specialistų ir politikų nuomonės dėl ankstyvojo vaikų ugdymo skiriasi. Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje dalyvavusi sostinės darželio „Atžalėlis“ auklėtoja Aldona Skamarakienė pažymėjo, kad dabartiniai penkiamečiai priešmokykliniam ugdymui per maži ir nesubrendę. „Dauguma jų dar prastai kalba. Iš 24-ių vaikų 12-kai reikia logopedo pagalbos“, - atkreipė dėmesį moteris. Jos pačios anūkas gyvena Didžiojoje Britanijoje, kur priešmokyklinis ugdymas pradedamas anksti. „Tačiau ten grupėje dirba keturi žmonės: auklėtoja, dvi jos padėjėjos ir studentė. Tuo metu Lietuvoje dalis penkiamečių dar nemoka užsirišti batų, apsirengti striukės ir pan. Jiems padedame mes - auklėtoja ir vadinamoji šeimininkutė“, - lygino A. Skamarakienė. „Šešiamečiai irgi nevienodo lygio. Ir dabar į vieną klasę supuola nevienodi vaikai“, - atrėmė viceministras.
Didelis dėmesys turi būti skiriamas auklėtojų ir mokytojų perkvalifikavimui arba kvalifikacijos keitimui. „Turės įsijungti perkvalifikavimo linija, tarkime, mokytojų, kurie galbūt dėl etatų ar krūvio mažėjimo lieka be darbo. Pedagogams, atėjusiems iš ikimokyklinio ar pradinio ugdymo, užtenka kvalifikacijos tobulinimo programos. Kitiems persikvalifikuojant vyks studijos, tik dar diskutuojama, kokia apimtimi - ar 90 kreditų, kaip dabar numatyta, ar susiaurinant iki 60 kreditų, nes baziniai dalykai jau yra“, - aiškino G. Kazakevičius. Antros kvalifikacijos pedagogams suteikimui reikės valstybės kofinansavimo.

Lėšų savivaldybėms teks atseikėti ir sukuriant infrastruktūrą, įrengiant klases. Didžiausi iššūkiai guls ant didmiesčių, kurių ugdymo įstaigos ir taip perpildytos, pečių. „Nelabai gerai vaikus leisti į antrą pamainą, reikės tai kažkaip spręsti“, - svarstė G. Kazakevičius. Priėmus švietimo įstatymo pataisas dėl priešmokyklinio ugdymo ankstinimo, 2019 metų rugsėjį Vilniuje reikėtų sudaryti 42 penkiamečių grupes, Kaune - apie 30 grupių. Lietuvos savivaldybių asociacija įžvelgia grėsmę, kad pasirengimas pertvarkai savivaldybėms kainuos labai brangiai, tačiau po kelerių metų investicijos nueis šuniui ant uodegos. „Ateis laikas, kai tų įrengtų patalpų nebereikės, parengtų specialistų poreikis irgi sumažės“, - pažymėjo asociacijos atstovas ir išsakė nuomonę, kad pertvarkos įgyvendinimą būtų racionalu atidėti dar bent metams.
Skaičiuojama, kad priešmokyklinio ugdymo ankstinimas valstybei gali kainuoti apie 46 mln. eurų. „Tokie pinigai ant medžių neauga. Ar ši reforma tikrai yra numeris vienas? Mano manymu, investicijos į mokytojus, pedagogus, jų motyvaciją ugdymo kokybei turėtų didesnės įtakos“, - kalbėjo Švietimo ir mokslo komiteto narys Gintaras Steponavičius. Jei pataisos būtų priimtos, o finansavimas savivaldybėms neskirtas, turėtume kompromituojantį reikalą. Jo įsitikinimu, papildomas neformaliojo švietimo finansavimas vaikams iš socialinės rizikos šeimų irgi galėtų būti efektyvesnis nei priešmokyklinio ugdymo ankstinimas. „Optimistiniai scenarijai realiame gyvenime pasitaiko retai“, - konstatavo komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas ir paprašė viceministrą įvardyti didžiausias įstatymo pataisų priėmimo grėsmes. „Jei pataisos būtų priimtos, o finansavimas savivaldybėms neskirtas, turėtume kompromituojantį reikalą. Panašiai nutiko su privalomu šešerių metų priešmokykliniu ugdymu, kai savivaldybės liko be paramos. Jei tai nutiks antrą kartą, pasitikėjimą sugriautume visiškai“, - įsitikinęs G. Kazakevičius.
tags: #smm #priesmokyklinis #ugdymas #ankstinimas