Istoriškai buvo manoma, kad dantų dygimas sukelia įvairias vaikų ligas. Daugelis tėvų vis dar mano, kad dantų dygimas sukelia karščiavimą, vėmimą, viduriavimą ar slogą. Net kai kurie sveikatos priežiūros specialistai mano, kad kai kurie sisteminiai simptomai yra susiję su dantų dygimu. Paprastai pieninių dantų dygimas neturėtų sukelti didelio skausmo Jūsų vaikui. Vieniems kūdikiams, regis, visai visai neskauda, kitiems dygstantys dantys yra nemalonus ar net skausmingas procesas. Mažesnių ar didesnių negalavimų kalantis dantukams pasireiškia apie 70 proc. vaikų. Su amžiumi mažėja simptomų, susijusių su pirmųjų dantų dygimu.
Koks bus dantukų dygimas - skausmingas ar nepastebimas, priklauso nuo genų, o homeopatai tai vadina konstituciniu žmogaus tipu. Konstitucinį tipą homeopatai nustato vadovaudamiesi specialia knyga - repertoriumu, kitaip sakant, simptomų vadovu. Tam gydytojui prireikia ne mažiau nei 1-2 val., o kartais net ir kelių apsilankymų. Repertoriume aprašyta daugiau kaip tūkstantis įvairių simptomų. Tai ir aiškinamės, kaip vaikelis miega, reaguoja į aplinką, žaidžia, ar gavęs žaisliuką iš karto jį išmeta, koks yra jo išmatų kvapas ir t.t.

Dažniausiai pirmieji kūdikio dantukai išdygsta apie 6 mėnesį. Tačiau yra atvejų, kad pieniniai dantys pradeda dygti 2 mėnesį, o kitiems gali nepasirodyti ir iki pirmojo gimtadienio. Jeigu iki 1 metų neišdygo nei vienas dantis, reikėtų nuvykti apžiūrai ir konsultacijai pas odontologą.
Dantukų dygimo procesas kiekvienam vaikučiui yra individualus. Gydytojai net pastebi genetinį ryšį: kaip dygo dantys tėvams, taip gali atsikartoti ir jų vaikams. Pagal standartą, pirmieji dantukai turėtų išdygti 6 mėn. kūdikiui. Tačiau nesame standartiniai vienetai, esame individualybės. Orientuotis galima į tai, kad dantukų dygimo procesas yra paveldimas. Vadinasi, jeigu mamai ar tėčiui dantukai išdygo 10 mėn., didelė tikimybė, kad panašiu laiku jie pradės kaltis ir jų atžalai. Todėl nerimauti, kad 6 mėn. dantukų dar nėra, tikrai nereikėtų.
Nėra tikslaus grafiko, koks dantukas po kurio turi išdygti. Dantukas gali dygti per kelias dienas, o kartais tai užtrunka 7-10 dienų. Dažniausiai vaiko pirmasis dantukas išsikala apie šeštą mėnesį. Savo gražume pirmiausia pasirodo vienas iš apatinių priekinių dantukų, po to antrasis. Apatinius vejasi viršutinio žandikaulio priekiniai. Maždaug iki 3 metų vaiko burnoje išdygsta visi pieniniai dantys (viso 20).
Žemiau pateikiamos bendrinės dantų dygimo gairės:
| Amžius | Išdygę dantys (vidutiniškai) |
|---|---|
| 7-9 mėn. | 4 centriniai dantys |
| 10-12 mėn. | Apie 8 dantys (visi kandžiai apačioje ir viršuje) |
| 12-16 mėn. | Pirmieji krūminiai dantys |
| 16-20 mėn. | Iltiniai dantys |
| 24-30 mėn. | Paskutiniai krūminiai dantys |

Nemalonius pojūčius dantų kalimosi procese patiria visi kūdikiai. Tačiau, remiantis statistiniais duomenimis, dantenų skausmą patiria net 75% vaikų. Labiausiai skausmingai išlenda iltiniai. Tai pasireiškia padidėjusiu neramumu, nemiga. Dygstant dantukams gali pakisti mažylio savijauta ir elgesys: jis tampa irzlesnis, blogiau valgo ir miega, dažniau tuštinasi, keliomis laipsnio dalimis gali kilstelti temperatūra. Pastebimi dantenų uždegiminiai procesai, seilėtekis ir net temperatūros šuoliai. Kai kalasi dantukai, paburksta dantenos, vaikelis nuolat kiša pirštelius į burnytę, tarsi kažko ten ieškodamas. Pakėlę viršutinę lūpą galime pamatyti dantukų kontūrus. Dėl to, kad dantenos paburksta, mažylis gali greičiau pasigauti virusinę infekciją, dėl kurios gali pakilti temperatūra, tapti neramus.
Labai dažnai vaikai praranda apetitą, sutrinka virškinimas, vargina viduriavimas. Maniškio irgi pilvukai jautrūs, tai dygstant dantims taip pat atsiliepia.
Sloga gali būti ne tik peršalimo pasekmė, bet ir vienas iš artėjančio dantų dygimo simptomų. Ar gali buti vaikui sloga del dantuku dygimo? Mano dukrai faktiškai su kiekvienu dantuku atsiranda slogytė. Bet nedidelė. Mums buvo slogytė, čiaudulys ir kosulius dėl dantuko. Tęsėsi dvi dienas.
Tokiu atveju sloga ypatinga - išskyros skaidrios, vandeningos, varvančios smakru, kur susijungia su gausiomis seilėmis. Vaikas gana dažnai kiša rankas į burną, niurzga, blogai miega, dažnai pabunda rėkdamas. Dėl nakties metu nosiaryklėje besikaupiančių gleivių rytais mažylius kankina drėgnas kosulys bei sloga. Vandeninga sloga - dar vienas ramaus poilsio priešas. Tai rodo, kad sloga gali būti susijusi su dantų dygimu.

Dantukų dygimas gali sukelti ausyčių skausmą. Mat vaikų klausomasis (eustachijaus) vamzdis, jungiantis nosiaryklę su ausies būgnelio ertme, yra trumpesnis ir išsidėstęs kitu kampu nei suaugusiųjų. Būtent dėl anatominių mažų vaikų ausies savybių bet kokia infekcija ar gleivės iš nosies ar burnos lengviau patenka į ausį. O kadangi dantukams dygstant dantenos smarkiai paburksta, vaikelis seiliojasi, jį gali kankinti sloga, visa tai gali skatinti ir ausų skausmą. Paprastai, jeigu skauda ausytes, vaikelis labai skaudžiai verkia, klykia, nes skausmas išties stiprus, blogai miega naktį.
Padidėjęs seilių išsiskyrimas yra vienas iš pagrindinių požymių, rodančių, kad tuoj į dienos šviesą išlys dantukas. Šių simptomų išvengti nepavyks. Telieka pasirūpinti seilinukais, nosinaitėmis bei servetėlėmis. Gausiau išsiskiriančios seilės nuvalomos vienkartine servetėle, o apie lūpas sudirgusi, paraudusi oda patepama odos atsinaujinimą (regeneraciją) skatinančiu kremu.
Dantukų dygimas gali pasireikšti kartu su lengva temperatūra. Karščiavimą nebūtinai sukelia dygstantys dantys. Iš tikrųjų jį gali sukelti ir infekcija. Pakilusi kūno temperatūra įpareigoja tėvelius konsultuotis su gydytojais ir gydyti vaikelį karščiavimą mažinančiais medikamentais. Iki 37,5°C tokio amžiaus vaikams yra normali temperatūra. Ji gali svyruoti ir nuo to, kad greit susyla judėdamas ir greit atšala vietoj sėdėdamas.
Nuo vidurių sutrikimo skausmingai išsipūtęs pilvukas neleidžia mažyliams išsimiegoti nei dieną, nei naktį. Pavargę tėveliai ieško pagalbos priemonių. Viena iš jų - geriamoji emulsija Espumizan L. Jame esanti farmakologiškai aktyvi medžiaga simetikonas keičia burbuliukų paviršiaus įtampą. Atpalaiduotos dujos kartu su veikliąja medžiaga pašalinamos iš organizmo.
Išberta odelė raminama kūdikį maudant ramunėlių, medetkų nuovire. Po maudynių bėrimo vietos tepamos įprastu kūdikių kremu.
Atsivėrus pavienėms burnos opoms, gelbsti Anaftin preparatai. Pakuotės ilgo snapelio pagalba patogu gelį užtepti ant pažeistos burnytės vietos.
Šiuo ypatingu laikotarpiu galite padėti savo vaikui, skirdami jam daug dėmesio ir rodydami meilę: be to, yra keletas būdų, kaip sumažinti skausmus ir diskomfortą. Sunkus metas mažyliams yra dantukų dygimas. Norėdami sumažinti vaikelių kančias, tėvai iš anksto domisi dantukų dygimo eiga bei bando kuo labiau pasiruošti būsimiems įvykiams.
Paprasčiausia pagalbos priemonė yra dantenų masažas. Tiesiog mama plautu pirštu švelniai spaudžia vaiko dantenas, bent jau neilgam laikui apramindama skausmą ir mažindama kančią. Vaikučiui į rankytes galima įdėti silikoninį kramtymo žiedą. Šaltis taip pat palengvina skausmą. Atvėsinti kramtymo žaislai bei maistas, toks kaip morkytė ar obuoliuko skiltelė mažina uždegiminių dantenų patinimą ir kartu ramina skausmą. Niežtinčioms dantenoms pakasyti duodami kramtukai, riestainis, obuolio be sėklų skiltelė.

Dantukų dygimo diskomfortui palengvinti padeda nuskausminamieji geliai dantenoms ar, poreikiui esant, gydytojo paskirti nuskausminamieji vaistai. Daugelis tėvų ignoruoja senolių išbandytas priemones ir prašo gydytojų veiksmingesnių šiuolaikiškų dantenų nuskausminimo priemonių. Dažnai gydytojai pataria išbandyti neseniai vaistinėse pasirodžiusį Anaftin Baby gelį dygstant dantukams. Jo sudėtyje esančios natūralios medžiagos slopina pažeistų dantenų skausmą, mažina paraudimą. Susidariusi apsauginė plėvelė malšina uždegimą. Švelnių silikoninių aplikatoriaus šerelių pagalba gelį patogu ir higieniška užtepti ant burnytės pažeistų vietų. Anaftin® Baby gelis dygstant dantukams sukuria drėgną aplinką, kad skaudantis audinys greičiau sugytų. Esant irzlesniam vaikui galima duoti skysto ibuprofeno.
Jei vaikelis dėl skausmingų dantenų atsisako valgyti, bandykite jį maitinti šaltu šaukštu, girdykite atvėsintomis sultimis ir tyrėmis. Labai svarbu skysčiai. Taip pat kuo dažniau siūlyti pienuką. Sergant sloga vaiko mitybą reikia papildyti vitaminų ir mikroelementų turinčiais produktais. Ypatingą dėmesį skirkite vitaminui C. Jis, sutraukdamas kraujagysles, numalšina slogos simptomus ir papildomai sustiprina imuninę sistemą.
Dažnai vėdinkite patalpas, migdykite lauke. Pasivaikščiojimai ir kambario vėdinimas prisideda prie spartesnio pasveikimo. Grynas oras gerai veikia nosies gleivinę, todėl nepamirškite vaiką išvesti pasivaikščioti (nebent pasireiškia ir kitų nerimą keliančių simptomų) ir vėdinti kambarių, nes vėdinant bus lengviau iš aplinkos pašalinti virusus ir mikroorganizmus.
Sergant vaikui, svarbu ne tik nustatyti slogą sukėlusią priežastį, bet ir apibrėžti vaiko amžių. Slogos gydymas kūdikiams skiriasi nuo slogos gydymo būdų, taikomų vyresnio amžiaus vaikams. Kūdikiai patys negali išsišnypšti nosytės, todėl svarbu jiems padėti.
Gydant tokius mažus vaikus namie pirmiausia reikia labai atsargiai ištraukti išskyras, užkemšančias kvėpavimo takus. Kūdikis pats negali išsišnypšti nosytės, todėl likutinėms išskyroms atskiesti naudojamas labai švelnus druskos tirpalas arba jūros vanduo. Kitas dėmesio vertas slogos gydymo būdas - druskos tirpalo arba jūros vandens lašinimas į nosį. Šios medžiagos padeda suskystinti išskyras, taip jos lengviau pasišalina iš kvėpavimo takų. Plaunu jūros vandeniu, inhaliuoju (kadangi kelis kartus ir nusikosėjo). Plaunu su švirkštuku 2-3 kartus per parą drungnu virintu su trupučiu ištirpintos druskos vandeniu, su jūros vandenėliu tik drėkinu nosytes abiems šildymo sezono metu nesloguojantiems vaikams. Tinkama priemonė nuo nosies išskyrų - Quixx baby purškalas. Purškalo druskos koncentracija atitinka organizmo natūraliąją. Dėl šios priežasties nosytės gleivinė nėra pažeidžiama.
Pirmiausia išbandykite aspiratorių. Jūsų mažylis nepajėgia savarankiškai išsivalyti nosytės, todėl kvėpavimo takams išvalyti pravers specialus nosies aspiratorius, tai yra aparatas nosies sekretui ištraukti. Jis veiksmingesnis ir saugesnis už iki šiol naudotas pompas (specialius įtaisus, padedančius lengvai pašalinti gleives iš kūdikio nosytės), nes jos didele jėga siurbdavo gleives dirgindamos gleivinę. Tas pats gali nutikti ir per dažnai naudojant aspiratorių, todėl gydytojai rekomenduoja juo nepiktnaudžiauti, naudoti apdairiai. Vaistinėse galima įsigyti rankiniu principu veikiančių arba elektroninių aspiratorių. Atsiurbinėti geriau tik tuo atveju, kai kūdikis sunkiai kvėpuoja. Atsiurbinėjimas gali didesnę žalą padaryti. Gydytoja sakė, kad tie trauktukai dar daugiau išaugo slogą didesnę.

Išvalyti kūdikio nosytę padeda kambario drėkinimas ir tinkama poza lovoje, leidžianti lengviau ištekėti išskyroms. Svarbu atitinkamai guldyti vaiką miegoti. Mažus vaikus sloga vargina dažniausiai naktį. Jie neužmiega, nes negali laisvai kvėpuoti. Pravers po lovytės kojomis pakištos knygos, kad vaiko galva būtų aukščiau už liemenį ir išskyros galėtų laisvai tekėti. Tai tikrai geresnė alternatyva, nei padėti pagalvę, kuri gali neigiamai veikti gležną kūdikio stuburą. Dieną patariama kūdikį paguldyti ant pilvo.
Gydant slogą vaikui, leidžiama naudoti inhaliacijas, tačiau tik švelnių preparatų, be kvapiųjų aliejų, nes jie gali dirginti gleivinę. Rekomenduojamos druskos tirpalo inhaliacijos, kurios švelniai suskystina išskyras ir padeda išvalyti nosį, taip palengvindamos kvėpavimą. Vaiko inhaliacijoms galima pridėti vaistažolių, pavyzdžiui, ramunėlių, čiobrelių, nes jos pasižymi dezinfekuojamuoju ir sutraukiamuoju poveikiu.
Mairūnų tepalas - viena iš natūralių priemonių nuo slogos, kurią galima naudoti vienų metų amžiaus vaikui. Tepalas palengvina kvėpavimą ir apramina sudirgintą epidermį aplink nosį.
Reaguoti būtina, ir mamos dažniausiai reaguoja. Šiuo metu tarp vaikus auginančių mamų ir gydytojų egzistuoja glaudus telefono ryšys. Jei pokalbis telefonu mamytės netenkina, tariamasi dėl mažylio apžiūros. Iš praktikos galiu pasakyti, kad mamoms to dažniausiai ir reikia. Pasireiškus tokiems požymiams, geriausia būtų pasikonsultuoti su vaiką prižiūrinčiu gydytoju, kuris įvertins situaciją. Kolkas lasinkite to vibrocil kaip gydyt ir patarė. Sloga greit neišnyks. Svarbiausia jei bėga viskas gerai. Jeigu kiltų temperatūra, kreiptis į priimamąjį. Taip pat rekomenduoju ir priemonių, skirtų dantukų dygimo simptomams malšinti. Svarbu, kad vaikelis nekentėtų.
Apie homeopatiją mamytėms aiškinti reikia, nes daugelis jų homeopatiją tapatina su gydymu augaliniais preparatais, ir tai klaidinga. Pirmiausia dėl to, kad homeopatiniai preparatai gaminami ne tik iš augalų, bet ir iš mineralų bei gyvūnų. Be to, jie visiškai kitaip ruošiami - skiedžiami ir purtomi, t.y. potencijuojami.
Kas įeina į homeopatinių žvakučių Viburcol sudėtį? Esminis homeopatijos principas - gydymas panašiu, t.y. Viburcol sudėtyje yra medžiagų, kurios sukelia panašius, kaip ir kalantis dantukams, simptomus. Visų pirma, dantukų dygimo metu vaikelis būna jautrus, irzlus, neramus. Todėl Viburcol žvakučių sudėtyje yra vaistinės ramunės (lot. Chamomilla recutita), kuri ramina, mažina uždegimą.
Be to, kiekvienam tėveliui savas vaikas yra perliukas, minkštutis, putlutis, nors neretai užsispyręs. Tai atspindi jūros perlai: jų moliuskai minkštučiai, kiautas - kietas (atitinka užsispyrusį vaikelį), jie taip pat augina perlus. Todėl žvakučių sudėtyje yra iš jūros perlų išgaunamo Calcium carbonicum. Taip pat preparate yra vaistinės šunvyšnės (lot. Atropa belladonna), kuri padeda, kai karščiuojama, paprastojo karklavijo (lot. Solanum dulcamara), kuris tinka, kai kimba sloga, temperatūra, o būtent tokie simptomai ir pasireiškia dygstant dantukams. Pievinė šilagėlė (lot. Pulsatilla pratensis) - jautraus, dažnai verkšlenančio, visuomet norinčio būti ant mamos rankų, glaustytis prie jos vaiko augalas. Vėlgi dantukų dygimo periodu daugelis kūdikėlių tampa būtent tokie.
Net ir kūdikėliams, pasitarus su gydytoju, galima vartoti visą Viburcol žvakutę. Jeigu mamos labai nerimauja, gali žvakutę skelti pusiau išilgai. Paprastai jaunesniems kaip 2 metų vaikams užtenka vartoti po 1 žvakutę 2 kartus per dieną.
Odontologai vieningai sutaria, kad prie burnos priežiūros procedūrų mažylį derėtų įpratinti, kol dar neišdygo dantukai. Dažnam mažyliui jo dantenų pamasažavimas švariu sudrėkintos marlės gabalėliu (skiautele) atrodo kaip žaidimas. Dygstantys dantukai turi būti itin kruopščiai valomi, nes apnašos, užsilaikiusios ant paburkusių dantenų, gali sukelti jų uždegimą ir dėl to sustiprėti nemalonūs jutimai bei skausmas. Jie yra ėduonies lengvai pažeidžiami.
Dantukai gali būti valomi sudrėkintos marlės gabalėliu arba ant piršto užmaunamu silikoniniu šepetėliu. Būtina dantukus valyti prieš kiekvieną dienos, juolab nakties, miegą, nes dėl sulėtėjusio seilėtekio suintensyvėja ėduonies susidarymo procesas. Dantukai valomi švelniais šluojančiais ar sukamaisiais judesiais. Valomi visi dantų paviršiai. Kitaip tariant, su sudrėkinta marle ar minkštu silikoniniu šepetėliu apsisukama apie visą dantuką ir/ar dantukus.