Nėštumo nutraukimas: emociniai ir psichologiniai aspektai
Aš esu Marija. Per savo 47-erius metus nemažai išgyvenau. Noriu pasidalinti pačia skausmingiausia patirtimi. Galbūt mano skausmas sustabdys nuo rizikingo žingsnio nors vieną moterį.
Aš ištekėjau būdama 23-ejų. Netrukus gimė dukra. Gimdymas buvo sunkus, dukra mylima ir laukiama. Aš tapau mama!! Nors mes tada sunkiai gyvenome, neturėjome savo kampo, bet buvome laimingi, nes augo dukrytė. Kai vėl pasijutau nėščia, dukrai nebuvo ir metukų. Klausiau patarimo savo mamos ir vyro. Be prasmės. Vyras prisiminė pirmą gimdymą, kurio metu per plauką likau gyva. Aš pasidaviau baimės jausmui, ne dėl savęs, o dėl mažos mūsų dukros, kas bus su ja, jei… Ir štai nutiko. Aš padariau abortą. Visas siaubas atėjo, kai pabudau po narkozės. Mano krūtyse atsirado pienas. Aš rėkiau, verkiau, kaukiu nuo nevilties. Supratau, kad užmušiau savo dar negimusį vaiką. Sukrėtimas buvo toks stiprus, kad nepraėjo nei po metų, nei po dvejų, nei po dvidešimt dvejų. Šitas skausmas gyvena manyje iki šiol ir ėda mano sielą iš vidaus.
Moterys, nežlugdykite savęs! Tegul gimsta vaikai jūsų džiaugsmui. Visi sunkumai praeis, viską galima ištverti, tik leiskite gimti norintiems ateiti į šį pasaulį kūdikiams. Vaikai - tai didžiausia Dievo dovana!!!
P.S. Mano dukra jau suaugusi, aš neseniai su ja apie tai kalbėjau. Noriu, kad mano išgyvenimai neleistų jai pakartoti šios nepataisomos klaidos…
Tokių istorijų psichoterapeuto kabinete tenka girdėti ne vieną. Kartais - praėjus 20 ir daugiau metų po aborto. Kaltės, savigraužos, sumažėjusios savivertės, neapykantos sau ir aplinkiniams jausmai, depresijos, priklausomybės nuo alkoholio, miego sutrikimai su košmarais, valgymo sutrikimai, mintys apie savižudybę gali pasireikšti tiek iš karto po aborto, tiek praėjus daugybei metų.
Jei blogos savijautos priežastis yra abortas, paprastai apie tai moterys linkusios papasakoti ne iš karto ir neretai prisipažįsta, kad dar su niekuo apie tai nėra kalbėjusios.
Kita dalis moterų į atliktą abortą žiūri paprastai - kaip į medicinos procedūrą, net ne tiek reikšmingą, kad būtų verta paminėti pasakojant reikšmingų ligų ir patirtų operacijų istoriją. Toks „pamiršimas“ dažnai rodo į pasąmonę išstumtus skaudžius patyrimus, kurie, nors ir būdami nesąmoningi, gali daryti įtaką mūsų gyvenimui. Iškart po nėštumo nutraukimo gali būti jaučiamas palengvėjimas dėl nėštumo keliamo streso „išsprendimo“, tačiau pasekmės gali ateiti po daugelio metų. Tokioms moterims gali būti būdingas šaltumas, abejingumas, susvetimėjimas su šeimos nariais ir užsidarymas savyje, o iš kitos pusės - depresijos ir nerviniai vidaus organų sutrikimų simptomai.
Poveikis - ne tik moteriai
Neabejotinai abortas veikia vaiko tėvą, negimusio vaiko brolius ir seseris, nors jiems labai retai pasakoma, kad mama padarė abortą. Bloga moters psichologinė savijauta be žodžių perduodama ir šeimos nariams. Jei nesusituokusioje poroje pirmą kartą pastojusi moteris padaro abortą - pora paprastai išsiskiria, tai aiškindami „jausmų atšalimu“. Apie abortą nebenorima kalbėti dėl bendros kaltės ir gėdos, bet negimusio vaiko gedėjimas veikia poros santykius. Net jei šeimoje yra kitų vaikų, neretai po aborto pora patiria santykių krizę. Manoma, kad po abortų padidėja fizinės agresijos šeimoje tikimybė.
Po aborto traumą gali patirti jį paskatinę artimieji, nėščiosios tėvai, seserys, net abortą atlikę medikai.
Ne smerkti, o padėti
Jokiu būdu negalima smerkti ir kaltinti moterų. Jos greičiau yra pačios yra aukos. Dažniausiai abortus darosi atsakingos moterys, kurioms ne tas pats, kas bus su jų vaiku, kurios rūpinasi, ar nėštumui pritaria vyras, ar bus pajamų išlaikyti būsimą kūdikį, kas jį augins ir panašiai.
Nesulaukusios artimųjų palaikymo, susidūrusios su vyro neatsakingumu ir abejingumu, tokios moterys ryžtasi abortui. Vyrai dažnai tiesiogiai paskatina moterį pasidaryti abortą išsigandę atsakomybės.
Tam tikrą kaltės dalį turėtų prisiimti visuomenė, nes vienišos mamos neretai dar smerkiamos, nors ir nebe taip, kaip Veronikos laikais, ir valstybė, kadangi vaikui auginti nesudaromos pakankamos materialinės sąlygos.
Sprendimą nutraukti nėštumą moteris dažnai padaro iš nežinojimo, t.y. nepagalvoja, kad joje auga nauja gyvybė, o ne audinių gabalėlis, atsiradęs visai ne laiku. Bet štai naujos žinios (2012 kovo mėn. ): „Virginijos gubernatorius Bob McDonnell pasirašė įstatymą, pagal kurį prieš aborto darymą abortą atliekantys medikai privalės moteriai padaryti ultragarsinį tyrimą ir sudaryti galimybę pasižiūrėti į kūdikį įsčiose.“ Tikėtina, kad toks požiūris pakeis ne vienos moters apsisprendimą.
O jei per vėlu?..
O ką daryti toms, kurioms jau per vėlu rinktis - kas kenčia nuo poabortinio sindromo? Aišku, laiko atgal niekas nebesugrąžins, bet palengvinti tokių moterų kančias galima.
Pirmiausia reikia įvardinti visas aborto priežastis ir pasekmes, kad ir kaip skaudu tai būtų.
Antroje pakopoje - reikia atleisti visiems, skatinusiems atlikti abortą. Tai būtina sąlyga norint atleisti sau.
Trečioje pakopoje susitaikoma su negimusiu kūdikiu, su tuo, kad jau nieko nepakeisi. Padeda simboliniai veiksmai, tokie kaip vardo kūdikiui davimas, pokalbis su juo, laiškas jam ir pan. Susitaikyti padeda ir pagalba našlaičiams, kitoms abortą patyrusioms moterims ar atkalbėjimas moterų nuo aborto.
Daugeliui patiriančių poabortinį sindromą moterų praverčia profesionalų pagalba.
- Poabortinį sindromą, kaip potrauminio streso sutrikimo atmainą, 1981 m. aprašė amerikiečių psichologas Vincentas Rue.
- Vokietijoje atliktas tyrimas: 80 proc. moterų kenčia nuo vėlyvųjų aborto pasekmių.
- Abortas padidina savižudybės riziką. Lyginant pagimdžiusias ir abortą patyrusias moteris pastarųjų nusižudė šešis kartus daugiau.
- Apklausus 1000 vyrų, nustatyta, kad ¾ jų pergyveno sunkų su abortu susijusį laikotarpį.
- Iš daugiau nei 400 abortus atlikusių porų 70 proc. išsiskyrė per mėnesį po aborto. Kito tyrimo duomenimis, tik 2 iš 11 nevedusių moterų po aborto tęsė santykius su sugyventiniu.
- 99 proc. abortų daroma dėl socialinių ir ekonominių priežasčių ir tik 1 proc. dėl išprievartavimo, kraujomaišos, silpnos sveikatos, didelio luošumo ir pan.
- Iš JAV atliktų tyrimų matyti, kad pusę apsisprendimų atlikti abortą paskatino vyrai; Kanadoje 8 iš 10 moterų teigia, jog būtų gimdžiusios, jei jas būtų palaikę aplinkiniai.
- Moterys, dariusios abortus, pagimdo dvigubai daugiau negyvų kūdikių. Gerokai padidėja kūdikių mirtingumas.
- Savaiminiai persileidimai moterims, dariusioms abortus, yra 30 - 40 proc. dažnesni nei nedariusioms.
- 25 proc.
Sprendimą nutraukti nėštumą gali kilti dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti netinkama finansinė padėtis, netinkamas laikas gyvenime, smurtas namuose, ar tiesiog nenoras turėti vaikų. Sveikatos priežiūra užtikrinnati žmogaus teises reikalauja, kad visi asmenys turėtų prieigą prie savalaikių ir kokybiškų nėštumo nutraukimo paslaugų. Nesant galimybės gauti saugios, savalaikės, prieinamos ir pagarbios nėštumo nutraukimo procedūros, kyla pavojus ne tik fizinei, bet ir psichinei bei socialinei moterų ir mergaičių gerovei. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis kiekvienais metais beveik pusė visų nėštumų - 121 mln. - būna netyčiniai; 6 iš 10 neplanuotų nėštumų ir 3 iš 10 visų nėštumų baigiasi nėštumo nutraukimu. Abortas yra saugus, kai jis atliekamas naudojant PSO rekomenduojamą metodą, atsižvelgiantį į nėštumo trukmę ir reikiamus nėštumo nutraukimo įgūdžius.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. Vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 sav. (8 sav. BENDRA.lt tęsia temą apie nėštumo nutraukimo ne dėl medicininių indikacijų prieinamumą Lietuvoje. Seimas pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, kuriuo siekiama aiškiau reglamentuoti teisę į nėštumo nutraukimą. Vis dėlto BENDRA.lt tyrimas rodo, kad teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą. Šiais metais paskelbta Lygių galimybių kontrolieriaus apklausa parodė, kad net aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko žmogaus teisę nutraukti nepageidaujamą nėštumą. 2024 m. vasarą BENDRA.lt pradėjo anoniminę apklausą, kviesdamas moteris, patyrusias savanorišką nėštumo nutraukimą Lietuvoje, pasidalyti savo patirtimis. Surinktos istorijos apima tiek medikamentinio, tiek chirurginio aborto atvejus.
„Paskambino, apie 7 ryto, bet pasakė, kad arba atvykstate už 10 minučių, arba jokių kitų galimybių atvykti daugiau nebebus. „Paskambinau į kelias privačias klinikas, deja, niekur negalėjo manęs priimti. Tai - tik maža dalis patirčių, tačiau analizuojant situaciją Lietuvoje matyti, kad ši paslauga mūsų šalyje prieinama sunkiai priėmus sprendimą savo noru nutraukti nėštumą.
„Paskambinau į kelias privačias klinikas, deja, niekur negalėjo manęs priimti. Dažniausiai, viešai kalbant apie abortą, mintyje turima procedūra asmens pageidavimu - kai nėra medicininių indikacijų. Tiesa, nėštumo nutraukimas dėl medicininių indikacijų registruojamas kaip dirbtinis abortas, abortai ne dėl medicininių indikacijų ar persileidimo į Higienos instituto duomenis būtų įrašyti kaip „moters noru“ arba „moters spredimu“. Pacientų sprendimu atliekamo aborto atveju, jo pasiekiamumas yra sudėtingesnis ir turi mažiau saugiklių. Nėštumo nutraukimas „moters sprendimu“ yra mokama paslauga, o dėl sveikatos problemų nutrauktas nėštumas dengiamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų. Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia. Tai, kad pacientas už šią paslaugą moka savo lėšomis, sukuria ne tik finansinių iššūkių. Nefinansuojama procedūra neturi tokio pat reglamentavimo ir nesulaukia tokio paties institucijų dėmesio stebėsenos lygmeniu kaip privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamos paslaugos. Griežta nukreipimų sistema, kai nesant galimybės suteikti paslaugos pacientui, gydytojai įpareigojami nukreipti į tris kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, yra taikoma ligonių kasų dengiamoms procedūroms, bet ne mokamų procedūrų atžvilgiu. Kadangi procedūra neturi savo kodo, jo atskirai neseka ir Higienos institutas. Be to, kadangi paslaugos nedengia ligonių kasa, nėra centralizuotos sistemos, kuri žymėtų paslaugos pasiskirstymą šalyje. Higienos institutas turi duomenų apie gydymo įstaigas, kurios techniškai atitinka reikalavimus teikti nėštumo nutraukimo paslaugas - tiek dėl medicininių indikacijų, tiek pacientės pageidavimu. Tačiau nėra centralizuoto informacijos rinkinio, kuris tiksliai identifikuotų, kurios įstaigos realiai šias paslaugas teikia.
Higienos institutas - Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinė įstaiga, pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). Lietuvoje visi dirbtiniai abortai - tiek atliekami dėl medicininių indikacijų, tiek pacientų pageidavimu - yra fiksuojami bendrai. Medikamentiniai abortai taip pat nėra registruojami atskirai, nes jiems nėra numatyto atskiro kodo. Higienos centro Sveikatos informacijos vadovė Ugnė Gadžijeva paaiškina: „Abortų, atliktų dėl medicininių indikacijų, atskirai neskaičiuojame. Pacientės pageidavimu atlikti abortai yra įtraukiami į bendrą statistiką kartu su visais kitais dirbtiniais abortais.“ Dėl šios priežasties statistikoje neskiriama, kokiu pagrindu buvo atlikta procedūra, nors jų prieinamumas ir teikimo sąlygos gali skirtis.
SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Aimė Dumšienė BENDRA.lt sakė, kad SAM pati statistinių duomenų nerenka, tai nėra jos funkcija. Vis dėlto Higienos institutas yra pavaldus šiai ministerijai. BENDRA.lt kreipusis į institutą, portalas buvo informuotas, kad jie neturi atskirų duomenų apie vaistinį nėštumo nutraukimą - „nėra specialaus kodo“. A.Dumšienė patikslino, kad „diagnozės koduojamos pagal tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų kvalifikaciją TLK-10-AM. Paklausta apie regioninį nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumą, SAM atstovė A. Dumšienė pažymėjo, kad „yra daugiau nei 500 gydymo įstaigų (su filialais), kurios turi licenciją teikti ambulatorines akušerio-ginekologo paslaugas“, tačiau „ne visos įstaigos turi sutartį su ligonių kasa - kai kurios turi, kai kurios neturi“. Kilus klausimui, kiek realiai gydymo įstaigų teikia nėštumo nutraukimo paslaugas, atsakymas buvo fragmentiškas. Kaip nurodė A.Dumšienė, „nėštumo nutraukimo paslauga yra nustatoma įstaigos vadovo nustatyta tvarka“, o duomenys renkami tik apie tas įstaigas, kurios faktiškai suteikė šią paslaugą. Vis dėlto Higienos instituto pateikti duomenys, kaip pastebima, apima tik dalį gydymo įstaigų, įskaitant ir tokias, kuriose savanoriškas abortas nėra atliekamas. Paklausta apie ministerijos vaidmenį užtikrinant paslaugų pasiskirstymą regionuose, A. Dumšienė paaiškino, kad „SAM funkcija yra formuoti politiką ir reguliuoti teisės aktais“, tačiau „reguliavimo mechanizmo, kaip regionuose vykdomas paslaugų teikimas, neturime“. Vykdant tyrimą išsiuntėme apklausas visoms Lietuvos savivaldybėms. Dalis administracijos darbuotojų buvo kooperatyvus, bet nemaža dalis atsakė, kad informacijos apie mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą savo teritorijoje neturi, nerenka ir iki Bendra.lt užklausos tokių duomenų neturėjo.
Kaip pažymi Oksfordo universiteto filosofas dr. Alberto Giubilini, 2025 m. išleidęs knygą apie sąžinės išimtis ir moralinę pareigą sveikatos apsaugos srityje, „jei valstybė legalizuoja abortą, kyla klausimas, ar tai tik teisė nebūti baudžiamam (negatyvi teisė), ar pareiga valstybei užtikrinti šią paslaugą (pozityvi teisė)“. Tarptautinės teisės ekspertė dr. Laima Vaigė spalį vykusioje BENDRA.lt diskusijoje pabrėžė, kad Lietuvoje „teisėtas abortas nesureguliuotas įstatymu, tik ministro įsakymu“. Anot jos, vienintelis įstatymu įtvirtintas aspektas - Baudžiamojo kodekso straipsnis apie „neteisėtą abortą“, kuriame minimos tik „operacijos“, tad net nėra aišku, ar jis apima ir medikamentinį abortą. Paklausta atstovės, kokiu atveju būtų matomas poreikis atlikti išsamesnę analizę dėl nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumo ar jų organizavimo problemų, A. Dumšienė atsakė: „Kol kas mes tokio poreikio nematome. Ministerijos nuomone, yra pakankamai reglamentuota paslauga ir jos teikimo organizavimo ir reglamentavimo tvarka yra reglamentuota, ir mes nematome jokio poreikio.
Analizuojant gydytojų teisę atsisakyti atlikti tam tikras procedūras, A. Giubilini siūlo ją vertinti profesinio pasirinkimo kontekste: „Sąžinės išimtis kilo iš karo tarnybos, kur žmonės buvo įpareigoti dalyvauti. Medicinoje gi niekas neverčia rinktis profesijos - todėl čia tokia teisė yra silpnesnė.“ Jis taip pat pabrėžia, kad gydytojai veikia tam tikroje privilegijuotoje sistemoje: „Gydytojai veikia monopolinėje sistemoje - tik jie, turėdami licenciją ir mokymus, gali teikti tam tikras paslaugas. Visuomenė suteikia šią privilegiją mainais už tai, kad tie specialistai teiktų paslaugas, kurių visuomenė tikisi. Abortas - viena iš tokių paslaugų, kai jis yra teisėtas. Kalbėdamas apie situacijas, kai gydymo įstaiga kaip institucija atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugas, A. Giubilini aiškiai pažymi: „Institucija neturi sąžinės - tai žmogiška savybė. Įsivaizduokime situaciją, kai visi gydytojai, dirbantys vienoje įstaigoje, pasinaudoja teise atsisakyti teikti aborto paslaugą. Tokiu atveju gali tekti nukreipti pacientą kitur. Tačiau nukreipimų sistema, priešingai nei teisė atsisakyti, nėra aiškiai apibrėžta. A. Vėliau A. Dumšienė BENDRA.lt atsiuntė informaciją, kad vadovaujantis 2008 m. birželio 28 d. ministro įsakymu „išduodant siuntimą,pacientas turi būti informuojamas, kuriose ASPĮ (nurodant bent 3) teikiamos atitinkamos paslaugos“. Tai reiškia, kad jeigu gydytojas atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugą pacienčių pageidavimu (kai ši yra mokama), formalaus mechanizmo, užtikrinančio, kad pacientė bus nukreipta į kitą įstaigą, nėra. Nors pati paslauga teisėta, jos praktinis prieinamumas priklauso nuo gydytojo asmeninių įsitikinimų, gydymo įstaigos vidaus politikos ir paslaugos apmokėjimo formos.
Nors Lietuvoje jau daugiau nei dvejus metus teisėtai galima atlikti medikamentinį nėštumo nutraukimą, daugelyje įstaigų vis dar dominuoja chirurginė intervencija. Net 17 gydymo įstaigų Bendra.lt nurodė, kad teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą pagal pacienčių pageidavimą. Kitos įstaigos teigia, kad neturi budinčio ginekologo, nors daugelyje šalių tokių reikalavimų šiai procedūrai nėra. Jonavos ligoninė šiuo metu neteikia nė vienos savanoriško nėštumo nutraukimo formos - nei medikamentinės, nei chirurginės. Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėja gyd. Panašią poziciją išreiškė ir Tauragės ligoninė. Jos atstovas Danas Masiulionis komentavo: „Turime Naujagimiams palankios ligoninės statusą, kuris siejasi su nacionaline gimstamumo skatinimo politika. Kitose gydymo įstaigose nurodomos įvairios priežastys, dėl kurių paslauga neteikiama. Kai kur gydytojai naudojasi teise atsisakyti procedūros dėl savo įsitikinimų, kitur paslauga neprieinama dėl budinčio gydytojo trūkumo. Šilutės ligoninė teigia, kad „iki šiol poreikio nebuvo“. SAM atstovė A. Dumšienė paaiškino, kad gydymo būdo pasirinkimą sprendžia paslaugą teikiantis gydytojas pagal savo kompetenciją. Ji pripažino, kad negali atsakyti, kodėl konkrečios įstaigos šios procedūros neteikia, nes tai esą priklauso nuo jų vidinės tvarkos ir gydytojų sprendimų. Paciento teisė rinktis gydytoją ir įstaigą, anot jos, garantuojama Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatyme. Paklausta, kas turėtų užtikrinti šios paslaugos prieinamumą, A. Dumšienė pabrėžė paciento teisę rinktis: „Jeigu tų paslaugų neteikia, tada reikia rinktis įstaigą, kuri tas paslaugas teikia.“ Visgi, aiški informacija, kurios įstaigos realiai teikia paslaugą, dažnai nėra viešai prieinama. „Visos gydymo įstaigos turi internetinius puslapius ir juose naršant [...], bent jau mano žiniomis, skelbia, kokias paslaugas teikia“, - teigia ji. Tačiau realybėje viešosios įstaigos neskelbia informacijos apie medikamentinį nėštumo nutraukimą. Situacija dar sudėtingesnė, kai gydymo įstaigos savo paslaugų sąraše deklaruoja chirurginio nėštumo nutraukimo paslaugą, tačiau jos neteikia. Tai reiškia, kad pacientė be tiesioginio kontakto su įstaiga negali žinoti, ar procedūra bus atlikta. Tuo metu kiekviena delsimo diena lemia, ar paslauga dar galės būti suteikta - ypač svarbu tai medikamentinio aborto atveju, kuriam taikomas terminas iki 9 nėštumo savaitės. Nepaisant to, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymas numato pareigą viešinti mokamų paslaugų teikimo tvarką ir kainas bei kad įstaigos „užtikrintų, kad pacientai galėtų su ja susipažinti“, ši informacija nėra pateikiama nuosekliai ar lengvai randama. Komentuodama tokį atvejį, A. Tačiau realybėje dalis gydymo įstaigų oficialiai skelbia, kad teikia chirurginio nėštumo nutraukimo paslaugą, tačiau iš tiesų jos neatlieka. Tarp tokių įstaigų, kurios kainynuose nurodo šią paslaugą, bet faktiškai jos neteikia, yra Radviliškio ligoninė, Šakių ligoninė, Telšių ligoninė, Švenčionių rajono sveikatos centras. Elektrėnų ligoninė apklausos metu neturėjo gydytojų, kurie sutiktų atlikti procedūrą, ir ieškojo naujų specialistų. Anykščių ligoninė išrašo receptus medikamentiniam nėštumo nutraukimui, bet chirurginės procedūros neatlieka dėl gydytojų moralinės pozicijos.
„Iš didelės baimės pirmiausia vis tiek ieškojau, kad ir nelegalaus, bet medikamentinio nėštumo nutraukimo. Nors vaistinis nėštumo nutraukimas iš esmės yra tik konsultacija, kurios metu pacientei išrašomas receptas, o vaistai vartojami namuose, Lietuvos teisės aktuose jam taikomi tokie pat infrastruktūros ir specialistų reikalavimai kaip ir chirurginiam nėštumo nutraukimui. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, tiek medikamentinis, tiek chirurginis nėštumo nutraukimas iki šeštos nėštumo savaitės gali būti atliekami tik gydymo įstaigose, turinčiose licenciją teikti antrinio ar tretinio lygio akušerijos ir ginekologijos paslaugas. Tai reiškia, kad dvi iš esmės skirtingos procedūros - savo pobūdžiu, sudėtingumu ir rizikos lygiu - yra traktuojamos vienodai pagal techninius reikalavimus. Priešingai nei Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri rekomenduoja paprastinti medikamentinio aborto prieinamumą ir leisti šią paslaugą teikti ir žemesnio lygio gydymo įstaigoms, Lietuvoje galiojantis apribojimas sukuria perteklinius barjerus. Dėl šių reikalavimų mažesnėse savivaldybėse procedūra dažnai negali būti atlikta, nes vietinės gydymo įstaigos neturi reikiamos licencijos. Net ir tose savivaldybėse, kur tokios įstaigos veikia, paslaugos prieinamumas priklauso nuo jų vidinių sprendimų ir gydytojų asmeninių pozicijų. Pavyzdžiui, Trakų, Švenčionių, Palangos, Šakių, Joniškio, Molėtų ir Ignalinos gydymo įstaigos medikamentinio nėštumo nutraukimo paslaugų neteikia, nepaisant turimų galimybių. Be to, dalis įstaigų siūlo tik chirurginį nėštumo nutraukimą, nors galėtų teikti ir medikamentinį. Tarp jų - Ukmergės, Šalčininkų, Prienų, Alytaus, Šilutės, Kelmės, Šiaulių ligoninės bei kai kurios „Affidea“ tinklo klinikos. BENDRA.lt apžvelgė ir nėštumo nutraukimo procedūrų kainas.
„Neprisimenu kainos, gal apie 400-500 € sumokėjau, tai man buvo reikšminga suma, bet galiausiai atrodė nieko tokio. „Kaina pasirodė didelė, su echoskopu - 250 €. „Išgėrus antrus vaistus teko vykti į ligoninę, kur buvau priimta tik davusi pinigų, suprantama dėl anonimiškumo. Abortų paslaugų kainos Lietuvoje labai skiriasi priklausomai nuo gydymo įstaigos tipo ir pasirinktos procedūros. Privačiose klinikose užfiksuoti reikšmingi kainų svyravimai tiek medikamentinio, tiek chirurginio nėštumo nutraukimo atvejais. Be bazinės paslaugų kainos, galutinę sumą dažnai didina papildomi vizitai, tyrimai. Kai kurios privačios klinikos ne tik konsultuoja, bet ir pačios išduoda vaistus vietoje. Bendra.lt gavo pacienčių atsiliepimų, kad tam tikrais atvejais buvo rekomenduota įsigyti didesnį vaistų kiekį, dėl ko bendra procedūros kaina išaugo iki daugiau nei 300 eurų. Viešosiose gydymo įstaigose dažniausiai skelbiamos chirurginio nėštumo nutraukimo kainos.
Procedūros taikant vietinę nejautrą dažniausiai kainuoja 82,87 Eur, o bendros nejautros atveju - 129,53 Eur. Prie šių sumų gali būti pridėtas papildomas 10,56 Eur mokestis už ankstyvą nėštumo diagnozavimą šlapimo tyrimu. Pavyzdžiui, Utenos ir Klaipėdos universitetinėse ligoninėse procedūra kainuoja 67,93 Eur, Panevėžyje - 70 Eur, o Kaune - 101,42 Eur. Kelmės, Druskininkų ir Alytaus ligoninėse - 82,88 Eur. Išskirtinai aukštos kainos užfiksuotos Visagino ligoninėje, kur vietinės nejautros procedūra kainuoja 234,54 Eur, o bendros nejautros - 366,...
Kaip jaučiamasi pasidarius abortą? 4 moterys dalijasi savo istorijomis
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
