Sloga nėštumo metu: kaip saugiai gydytis ir ko vengti
Tiek prieš tūkstančius metų, tiek dabar kiekviena vaikelio besilaukianti moteris dėl ko nors baiminasi. Jai ramybės neduoda mintis, ar kūdikis vystosi normaliai, ar jis gims sveikas. O jei dar koks nors virusas netikėtai prikimba, būsimosios mamytės nerimas tik sustiprėja. Darganos, lietūs, stiprūs vėjai, šlapdriba - tikrai ne į naudą organizme jau tūnantiems peršalimo virusams. Peršalimas nėštumo metu gali kelti rūpesčių. Šiuo laikotarpiu, būsimos mamos bei vaikelio sveikata tampa jautresnė bet kokiam sveikatos sutrikimui.
Nėštumo metu imunitetas yra kur kas labiau ir greičiau pažeidžiamas nei paprastai, todėl visos ligos, kuriomis nenėščia moteris perserga lengvai, nėštumo metu gali būti daug sudėtingesnės, turėti rimtesnių komplikacijų. Pavyzdžiui, sloga. Jei organizmas ją nugali per savaitę, jei sloga yra taip vadinama serozinė (skystas, šviesus sekretas), tuomet labai baimintis dėl jos nederėtų. Kas kita, jei sloga pereina į pūlingą, jei atsiranda kokių nors komplikacijų. Peršalimo simptomai nėštumo metu dažniausiai neturėtų kelti papildomų rūpesčių. Tačiau tam tikrais atvejais peršalimo nėštumo metu pasekmės gali turėti įtakos būsimos mamos ir vaikelio sveikatai.
Peršalimo pavojai nėštumo metu
Dažniausios šaltojo periodo ligos - peršalimas ir ypač gripas gali stipriai pakenti vaisiaus vystimuisi. Minėtomis sezoninėmis ligomis susirgus nėštumo metu, neretai jų eiga esti kitokia, o gydymas skiriasi nuo įprasto, nes besilaukiančiai moteriai negalima vartoti kai kurių medikamentų. Pavojingiausia sirgti pirmojo nėštumo trimestro metu (iki 12 savaitės), nes tada intensyviausiai formuojasi vaikelio organai ir audiniai, ypatingai svarbi gera moters sveikata. Nėštumo pradžioje peršalimas ir gripas gali sukelti persileidimą ar nėštumo nesivystymą, kai kuriuos apsigimimus, kūdikio nervų sistemos pažeidimus. Nėštumo viduryje šios dvi ligos grasina priešlaikiniu gimdymu, nedideliais vaisiaus vystimosi sutrikimais, tuo tarpu nėštumui baigiantis virusinės infekcijos gali išprovokuoti vaisiaus vandenų pokyčius (jų padaugėjimą ar sumažėjimą), kurie gali stipriai pakenkti vaisiaus vystymisi.
Jei karščiavimas išlieka kelias dienas arba pastebite, kad jums tampa sunku kvėpuoti, Jūsų temperatūra pakyla virš 37,5-38⁰C, užklupo peršalimas ankstyvo nėštumo metu, net jei peršalimas yra lengvas, gydytojo konsultacija vis tiek gali būti naudinga.
Kaip gydyti slogą nėštumo metu?
Peršalus nėštumo metu, svarbu pasirinkti saugius ir patikimus gydymo metodus. Dažnai vaistai, kuriuos esame įpratę vartoti susirgus peršalimu, nėštumo metu nebetinka. Dauguma vaistų, net ir homeopatiniai, turi vienokį ar kitokį šalutinį poveikį, tad nepatartina jų vartoti nepasitarus su gydytoju. Taip pat reikėtų visiškai pamiršti populiarius vaistus nuo peršalimo vaistus milteline forma. Jų sudėtyje dažnai yra didelė dozė paracetamolio ir kitų karščiavimą mažinančių medžiagų, kas gali pakenkti nėštumui.
Saugesnės priemonės peršalimo simptomams palengvinti:
- Skysčiai: Gerkite kuo daugiau skysčių - vandens, arbatų, sulčių.
- Arbatos: Liepžiedžių, aviečių, čiobrelių arbatos gali palengvinti peršalimo simptomus. Taip pat tinka imbieras, citrina, mėtos, ramunėlės. Venkite arbatų su daug kofeino (juodos, žalios).
- Nosies priežiūra: Itin efektyvu paburkusią nosies gleivinę plauti jūros vandeniu, fiziologiniu druskos tirpalu. Jei sloga nepraeiną, tinka vartoti vietinio poveikio purškalus, lašus į nosį - tačiau juos vartoti reikėtų ne ilgiau nei 3-5 dienas.
- Gerklės skausmas ir kosulys: Gerklės skausmą, sausą kosulį palengvina augalinės pastilės, atsikosėjimą skatina įvairūs sirupai, pavyzdžiui, čiobrelių, svilarožių.
- Garų inhaliacijos: Jei jaučiate užgulusią nosį, išbandykite garų inhaliacijas. Į dubenį karšto vandens įlašinkite keletą lašų eukalipto aliejaus ir kurį laiką pakvėpuokite kylančiais garais. Taip pat gali padėti ir karštas dušas.
- Medus ir citrina: Gerklės skausmui palengvinti tinka karštas vanduo su medumi ir citrina, mėtiniai ledinukai.
- Homeopatiniai preparatai: Visi peršalimo simptomai nėštumo metu gana efektyviai gydomi homeopatiniais preparatais, bet juos ligonei būtinai turėtų paskirti gydytojas.
- Paracetamolis: Jei jaučiate galvos skausmą arba pakyla temperatūra, galite išgerti paracetamolio. Tačiau tai turi būti daroma atsargiai, atidžiai sekant vartojimo instrukciją. Geriausia, dėl dozės ir vartojimo laiko, pasikonsultuoti su gydytoju.
Jei ieškote būdų, kaip sustiprinti organizmą ir pagerinti bendrą savijautą, su gydytojo pritarimu galima svarstyti lašelines, kurių sudėtyje yra konkretūs vitaminai ir medikamentai, turintys priešuždegiminių savybių.
Prevencinės priemonės
Geriausias būdas apsisaugoti nuo peršalimo sukeliamų rizikos veiksnių nėštumui yra nesusirgti. Pakankamai ilsėkitės. Sportuokite. Įrodyta, kad fiziniai pratimai ar net lengvas pasivaikščiojimas lauke gerina kraujo cirkuliaciją, stiprina natūralią organizmo apsaugą. Laikykitės subalansuotos mitybos. Rinkitės sezonui tinkamą aprangą. Šaltuoju sezonu, kai ypatingai siaučia peršalimo ir gripo virusas, laikykite kojas, rankas ir galvą šiltai. Dažniau būkite namuose. Venkite masinių susibūrimų vietų, ypač kai siaučia virusai. O jei jau turite būti ten, kur daug žmonių (pavyzdžiui, gydymo įstaigoje), dėvėkite apsauginę medicininę kaukę. Laikykitės tinkamų higienos priemonių. Tai vienas patikimiausių būdų apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų, taip pat ir peršalimo.
Medikė besilaukiančioms moterims rekomendavo vengti didelių žmonių sambūrių, nes viešose erdvėse labai lengva „pagauti" kokį nors virusą, o susirgus vaistų į vaistinę siųsti artimuosius.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei nėštumo metu susiduriate su peršalimu ar kitais sveikatos sutrikimais, neabejokite kreiptis į šeimos gydytoją. Šeimos medicina yra pirmas žingsnis sveikatos problemoms spręsti. Jei per porą dieną geriau nepasijaučiate arba tampa dar prasčiau, būtinai kreipkitės į gydytoją. Jei ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. paštu, tačiau įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę.
Nėštumo metu kai kurių rūšių antibiotikų vartojimas gali kelti riziką vaisiui. Todėl yra itin svarbu, kad gydytojas, į kurį kreipėtės, žinotų apie jūsų nėštumą. Nėštumo metu antibiotikus vartoti galima, o laiku paskirtas antibakterinis gydymas yra mažesnė rizika vaisiui nei infekcija. Vaistų vartojimo rekomendacijos žindant ir nėštumo metu gali skirtis. Kai kurių vaistų negalima vartoti nėštumo metu, tačiau galima juos vartoti žindant. Suabejojus, ar vaistus galima vartoti žindymo metu, reikėtų pasitarti su savo gydytoju ir kartu su juo nuspręsti, kuriuos vaistus reikės pakeisti.
Nėštumo sloga (rinito nėštumas)
Sloga ir užgulusi nosis nėštumo metu yra tai taip dažnai pasitaikanti būsena, kad ją populiaru vadinti nėštumo sloga. Nėštumo sloga gali atsirasti jau antrąjį nėštumo mėnesį ir tęstis iki pat nėštumo pabaigos. Ji pasireiškia apytiksliai kas trečiai nėščiajai. Nėščiųjų sloga atsiranda dėl hormonų poveikio: gleivinės (taip pat ir nosies) pradeda gaminti daugiau išskyrų. Jei jums pasireiškė nėščiųjų sloga, neturėtų būti jokių kitų simptomų, o išskyros turėtų būti skaidrios (be pūlių). Medikamentinės priemonės, tokios kaip purškiami vaistai į nosį, yra neefektyvios nėščiųjų slogai gydyti.
Hormoninė sloga atsiranda nėštumo metu dėl hormoninio pasikeitimo organizme, sumažėja estrogenų gamyba, padidėja progesterono bei atsiranda chorioninis gonadotropinas, dėl ko paburksta nosies gleivinė ir užgula nosis, padaugėja išskyrų iš nosies.
Jei nesate tikri, kokia sloga sergate, reikėtų kreiptis pas LOR gydytoją.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
