Skausmo ir Karščiavimo Malšinimas Kūdikiams: Svarbiausia Informacija
Skausmas - tai nemaloni patirtis, nesvarbu, ar jį patiria suaugęs asmuo ar vaikas. Vaikui skausmas gali kelti kur kas daugiau nerimo. Ne paslaptis, kad tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurios kreipiamasi į skubiosios pagalbos skyrių. Vis dėlto vaikų skausmo tyrinėjimo sritis - viena sudėtingiausių ir daugiausiai klausimų keliančių medicinos krypčių.
Kas yra skausmas? Skausmas - tai nemaloni patirtis, susijusi su diskomfortą keliančiais jutiminiais ir emociniais pojūčiais. Dažniausiai skausmas kyla dėl audinių pažeidimo, tačiau tai ne vienintelė skausmo priežastis. Skausmą sustiprinti gali net ir ankstesnės vaiko turėtos patirtys. Pavyzdžiui, mažas odos įbrėžimas vaikui gali kelti asociacijas su sunkia trauma, kurią jis turėjo anksčiau ir jautė daug nemalonių pojūčių.
Vaikų skausmo ypatumai ir suvokimas
Kodėl vaikų skausmas - kur kas sudėtingesnė sritis? Vaikų skausmą tyrinėti yra kur kas sudėtingiau, nes ir patys tyrimai gali sukelti dar didesnį vaiko nerimą, o nerimas, savo ruožtu, gali išprovokuoti dar stipresnį skausmo pojūtį. Negana to, skausmo priežastį ir pobūdį gali būti sunkiau įvertinti ir dėl kitų priežasčių. Skausmo priežasties ir pobūdžio paieškas gali apriboti vaiko amžius, jo bendravimo galimybės (kuo mažesnis vaikas, tuo didesnis bendravimo barjeras), vaiko išsivystymo lygis. Skausmo patirčiai nemažai įtakos gali daryti ir tai, kaip vaikas supranta skausmą. Pasirodo, vieni gali pakęsti gana aštrų skausmą, o kitiems jau ir nedidelis maudimas gali sukelti dideles kančias. Be to, labai daug lemia ir tai, kokių su skausmu susijusių patirčių vaikas turėjo anksčiau. Skausmas gali būti susijęs ne tik su audinių sužeidimu, operacija, bet kokia medicinine procedūra, bet jis gali būti ir psichogeninės kilmės - kylantis iš vaiko nerimo, susikaustymo, baimių ir palaikymo trūkumo.
Tėvų arba globėjų vaidmuo vaiko skausmo suvokime
Ne paslaptis, kad vaikų skausmo suvokimas labai skiriasi nuo suaugusiųjų patiriamų patirčių. Tai reiškia, kad greta vaiko esantys tėvai arba globėjai gali daryti labai didelę įtaką vaiko skausmo suvokimui. Jie, net patys to nesuprasdami, gali daryti labai daug reikšmės vaiko patiriamam skausmui ir nerimui. Pavyzdžiui, jei tėvai arba globėjai kiekvieną kartą labai išsigąs, vos tik vaikas praras pusiausvyrą, tai gali paskatinti didesnių vaiko baimių išsivystymą. Jei skausmą jaučiančio vaiko tėvai arba globėjai rodys labai didelį nerimą dėl vaiko būklės, mažylis gali tik dar labiau išsigąsti, o tai, savo ruožtu, sustiprins patiriamus skausmus. Paprastai tariant, vaiko tėvai arba globėjai gali tiesiogiai arba netiesiogiai, vienomis ar kitomis priemonėmis prisidėti prie vaiko patiriamo skausmo - jį sušvelninti arba, priešingai, net paaštrinti.
Vaikų skausmas (slaugytojai ir tėvai)
Skausmo malšinimo svarba
Pasirodo, kad neigiamos su skausmu susijusios fizinės ir emocinės patirtys gali priversti vaiką vengti medicinos procedūrų ir patikrinimų - tai gali padidinti ne tik sunkių ligų, bet net ir mirties tikimybę. Taigi vaikų skausmui turėtų būti teikiama daugiau dėmesio. Vaikai neturėtų karščiuoti ir kentėti skausmo ilgiau nei būtina. Neadekvatus ir nepakankamas vaikų skausmo malšinimas gali nulemti neigiamas ateities skausmo suvokimo apraiškas ir su to skausmo suvokimu susijusius elgesio požymius. Tarkime, labai skausmo bijantis vaikas gali pradėti vengti bet kokių medicinos procedūrų ar bet kokio gydytojo prisilietimo. Tai reiškia, kad įvairias lėtines ligas gali išprovokuoti ne pats skausmo pojūtis, o pati skausmo baimė. Tyrimai rodo, kad tie mažyliai, kurie ankstyvoje vaikystėje patyrė nemalšinamą skausmą, ateityje turi daugiau tikimybės turėti socialinių problemų, miego ir apetito sutrikimų, susirgti depresija ir t.t.
Vaikų skausmo malšinimo strategijos
Taigi vaikų skausmą būtina tinkamai įvertinti ir jį būtina tinkamai malšinti. Nemedikamentinių ir medikamentinių priemonių parinkimas priklauso ne tik nuo skausmo priežasties ir pobūdžio, bet ir nuo asmeninių vaiko savybių. Taigi skausmo gydymas turėtų būti individualus ir labai dėmesingas.
Nemedikamentinės priemonės
Jei skausmas nėra stiprus, tuomet gali pakakti ir nemedikamentinių priemonių. Joms visuomet turėtų būti teikiama pirmenybė. Tėvų arba globėjų pareiga yra padrąsinti vaiką, suteikti jam stiprybės ir „galios“ susidoroti ne tik skausmu, bet ir su dėl skausmo atsirandančiu nerimu. Vaikas turėtų būti drąsinamas tokiais žodžiais kaip: „Tu šaunuolis ir drąsus, kaip puikiai su tuo susidorojai“. Reikėtų vengti tokių nuo seno vartojamų ir vaiko nerimą didinančių posakių kaip: „Greitai užgis“, „Kenčiantiems dangus“, „Nieko čia tokio“, „Bus gerai, jei tik pakentėsi“ ir t.t. Taip pat gali būti išmėginami kvėpavimo pratimai, aromaterapija, vaiko dėmesio nukreipimo technikos (vaikui pasiūloma sudėti bokštą iš kaladėlių, o šią veiklą jis labai mėgsta arba duodama gliukozės tabletė, jei tai leidžia aplinkybės). Gali būti naudingas masažas, psichoterapija, raumenų atpalaidavimo technikos, reabilitacija, akupresūra, akupunktūra ir kt.
Medikamentinės priemonės
Jei nemedikamentinių skausmo malšinimo priemonių nepakanka, tuomet skiriama vaistų - dažniausiai ibuprofeno, o kartais ir kitų preparatų. Vaistų, kurių sudėtyje yra įvairių skausmą malšinančių ir karščiavimą mažinančių veikliųjų medžiagų, galima įsigyti vaistinėje. Nepamirškite, kad karščiuojantis vaikas dažnai kenčia ir skausmą. Norint pagerinti vaiko savijautą, reikia mažinti karščiavimą ir malšinti skausmą.
Populiariausi vaistai nuo skausmo ir karščiavimo kūdikiams
Yra du pagrindiniai veikliosios medžiagos, naudojamos vaistų kūdikiams nuo skausmo ir karščiavimo sudėtyje: ibuprofenas ir paracetamolis.
Ibuprofenas: Ibustar geriamoji suspensija
Ibuprofenas vaikams yra dažnai naudojamas vaistas, skirtas sumažinti skausmą, uždegimą ir temperatūrą. Jis gali būti itin veiksmingas gydant įvairias vaikų sveikatos problemas, tokias kaip peršalimas, gripas, dantų skausmas, ausų uždegimas. Šis vaistas veikia slopindamas prostaglandinų gamybą organizme - medžiagų, kurios sukelia uždegimą ir skausmą. Dėl šio poveikio ibuprofenas gali padėti palengvinti įvairius simptomus ir sumažinti diskomfortą. Kai vaikams pasireiškia aukšta temperatūra, ibuprofenas gali padėti ją sumažinti ir suteikti greitą palengvėjimą. Tai ypač svarbu sergant peršalimo ar gripo ligomis, kai kūno temperatūra gali pakilti ir kelti diskomfortą. Be to, ibuprofenas taip pat gali padėti sumažinti uždegimus, kurie gali atsirasti dėl infekcijų, pavyzdžiui, ausų uždegimo ar dantų problemų. Vaikams ibuprofenas paprastai yra skiriamas sirupo arba suspensijos forma, kad vaistas būtų lengviau dozuojamas pagal vaiko svorį ar amžių. Tokia forma užtikrina patogų ir tikslų vaisto vartojimą, leidžiant tėvams tiksliai pritaikyti dozę.
Patvirtinta, kad IBUSTAR sudėtyje esanti veiklioji medžiaga ibuprofenas yra ypač veiksminga. Greitai (poveikis prasideda per 15 minučių) ir ilgam (iki 8 valandų) sumažina karščiavimą. Skanus! Vaikams patinka braškių skonis! Nereceptinis vaistas. Ibustar 20 mg/ml, 40 mg/ml geriamoji suspensija, vaikams. Viename geriamosios suspensijos ml yra 20 mg arba 40 mg ibuprofeno. Ibustar vartojamas trumpalaikiam simptominiam gydymui: silpno ar vidutinio stiprumo skausmo malšinimui; karščiavimo mažinimui. Ibustar 20mg/ml geriamoji suspensija tinka vaikams, sveriantiems nuo 5 kg iki 29 kg (kurių amžius nuo 6 mėnesių iki 9 metų). Ibustar 40 mg/ml geriamoji suspensija tinka vaikams sveriantiems 10 kg ir daugiau (1 metų ir vyresniems), paaugliams ir suaugusiesiems.
Ibustar vartojimas ir atsargumo priemonės
Jeigu per 3 dienas Jūsų savijauta nepagerėjo arba net pablogėjo, kreipkitės į gydytoją. Prieš vartojimą buteliuką supurtykite. Ibustar vartoti negalima: jeigu yra alergija ibuprofenui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai, jeigu praeityje buvo bronchų spazmas, astma, nosies gleivinės paburkimas, angioedema ar odos reakcijos po acetilsalicilo rūgšties ar kitų nesteroidinių priešuždegiminių vaistų vartojimo; jeigu yra neaiškių kraujodaros sutrikimų; jeigu buvo kraujavimas iš virškinamojo trakto ar jo prakiurimas, susijęs su ankstesniu NVNU vartojimu; jeigu yra ar buvo praeityje skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opa arba kraujavimas; jeigu yra kraujavimas į smegenis arba kitoks kraujavimas; jeigu yra sunkus inkstų, kepenų funkcijos ar sunkus širdies nepakankamumas; netekus daug skysčių; jeigu yra paskutinis nėštumo trimestras.
Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės: Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti Ibustar. Šalutinis poveikis gali sumažėti vartojant mažiausią veiksmingą vaisto dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei. Ibustar reikia vengti vartoti kartu su kitais NVNU, įskaitant COX-2 inhibitorius. Jeigu Jūsų vaikui atsiranda skrandžio kraujavimas ar išopėjimas, nutraukite Ibustar vartojimą. Nedelsiant informuokite gydytoją, jeigu atsiranda bet koks neįprastas simptomas pilve. Pastebėję bet kurį alerginės reakcijos į šį vaistą požymį ar sunkių odos reakcijų simptomų, nedelsdami nutraukite Ibustar vartojimą ir kreipkitės į gydytoją arba greitosios medicinos pagalbos tarnybą. Ibustar gali slėpti tokius infekcijos simptomus kaip karščiavimas ir skausmas. Todėl Ibustar gali vėlinti tinkamą infekcijos gydymą, ir dėl to gali padidėti komplikacijų rizika. Jei vartojate šį vaistą sirgdami infekcine liga ir simptomai išlieka arba blogėja, nedelsdami pasitarkite su gydytoju. Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie LR SAM.
Paracetamolis: Paracetamol-ratiopharm 125 mg žvakutės
Veiklioji medžiaga yra paracetamolis. Paracetamol-ratiopharm 125 mg žvakutės yra vaistas kūdikiams (nuo 2 mėn. iki 1 metų amžiaus), kuris vartojamas, kai yra: silpno ar vidutinio stiprumo skausmas, karščiavimas. Dvisluoksnėje PVC juostelėje yra 5 žvakutės. Dvisluoksnėje PVC juostelėje yra 10 baltų ovalių žvakučių.
Paracetamol-ratiopharm žvakučių vartojimas
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip aprašyta šiame lapelyje arba kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Paracetamol-Ratiopharm 125 mg žvakutes visada vartokite tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. Įprastinė preparato dozė nurodyta lentelėje. Jokiu būdu negalima viršyti didžiausios paros (24 valandų) dozės, be to, pavartojus vienkartinę paracetamolio dozę, kitą jo dozę galima duoti (jei to būtinai reikia) ne anksčiau kaip po 6 valandų. Žvakutės kišamos (jei yra galimybė - ligoniui išsituštinus) giliai į išangę.
Praleidus dozę, vėliau vietoj jos dvigubos dozės vartoti nerekomenduojama. Jei žvakutės buvo vartojamos kaip nurodyta, jokių ypatingų priemonių imtis nereikia. Jei be gydytojo nurodymo skausmą malšinantis vaistas buvo vartojamas ilgai bei didelėmis dozėmis ir vartojimas staigiai nutrauktas, gali pradėti skaudėti galvą, atsirasti nuovargis, raumenų skausmai, nervingumas ir vegetacinių simptomų. Nutraukimo simptomai po kelių dienų praeina.
Atsargumo priemonės ir kontraindikacijos vartojant Paracetamol-ratiopharm žvakutes
Specialių atsargumo priemonių reikia (t. y. turi būti ilgesnis vartojimo intervalas arba mažesnė dozė, vartoti galima tik gydytojui kontroliuojant), jei: yra kepenų veiklos sutrikimas (pavyzdžiui, dėl lėtinio piktnaudžiavimo alkoholiu, kepenų uždegimo); buvo pažeisti inkstai; ligonis serga Žilibero sindromu (Moilengrachto liga), t.y. Jei pacientui yra kepenų arba inkstų funkcijos sutrikimų arba jam yra įgimtas bilirubino kiekio padidėjimas kraujyje, t.y. jis serga Žilibero sindromu (Moilengrachto liga), reikia ilginti Paracetamol-Ratiopharm 125 mg žvakučių vartojimo intervalus arba mažinti dozę. Nėštumo ir žindymo laikotarpis. Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Paracetamol-Ratiopharm galima vartoti tik gydytojui atidžiai nustačius galimos naudos ir rizikos santykį. Nėščioms moterims šio vaisto negalima vartoti ilgai ir didelėmis dozėmis arba kartu su kitais preparatais, kadangi nėra garantijų, jog taip gydyti saugu. Paracetamolio patenka į žindyvės pieną. Neigiamo poveikio žindomam kūdikiui, kurio motina vartoja paracetamolio, nepasireiškia, todėl nutraukti žindymo paprastai nebūtina. Preparatas gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia.
Sąveika su kitais vaistais
Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant įsigytų be recepto, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Jei ligonis kartu su paracetamoliu vartoja kitų vaistų, kurie aktyvina kepenų fermentus, pavyzdžiui, tam tikrų rūšių migdomųjų ir antiepilepsinių vaistų (fenobarbitalio, fenitoino, karbamazepino), taip pat rifampicino (vaisto nuo tuberkuliozės), šiaip nekenksmingos paracetamolio dozės gali pažeisti kepenis. Taip pat būna ir piktnaudžiaujant alkoholiu. Kartu su paracetamoliu vartojant chloramfenikolio (vaisto infekcijoms gydyti), pastarojo vaisto išsiskyrimas gali gerokai sulėtėti, todėl padidėja toksinio poveikio pavojus. Paracetamolio ir kumarino darinių sąveikos klinikinė svarba šiandien dar nevisiškai aiški. Tačiau jei pacientas gydomas geriamaisiais antikoaguliantais (vaistais krešumui reguliuoti) ir ilgai vartoja paracetamolio, gydymo procesą turi kontroliuoti gydytojas. Kartu vartojant paracetamolio ir zidovudino (priešvirusinio vaisto), padidėja galimybė atsirasti neutropenijai, todėl kartu su zidovudinu paracetamolio galima vartoti tik gydytojui leidus. Jei kartu su paracetamoliu vartojama maisto pasišalinimą iš skrandžio lėtinančių vaistų, pavyzdžiui, propantelino, išgertas paracetamolis gali lėčiau rezorbuotis ir pradėti vėliau veikti.
Galimas Paracetamol-ratiopharm šalutinis poveikis
Paracetamol-Ratiopharm, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Odos ir poodinio audinio sutrikimai: vartojant vaisto, retai gali parausti oda, labai retai prasideda alerginė odos reakcija su bėrimu. Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai: ypač retai pasireiškia kraujo sudėties sutrikimas: trombocitopenija, leukopenija, pavieniais atvejais - agranulocitozė arba pancitopenija. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai: pavieniais atvejais veiklioji medžiaga paracetamolis gali sukelti padidėjusio jautrumo reakciją: Kvinkės edemą, dusulį, prakaitavimą, pykinimą, kraujospūdžio sumažėjimą, net šoką. Pavieniais atvejais į tokias reakcijas linkusiems žmonėms paracetamolis gali sukelti bronchų spazmą („analgetikų astmą“). Jeigu pasireiškia bent vienas minėtas šalutinis poveikis, Paracetamol-ratiopharm 125 mg daugiau vartoti negalima. Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Perdozavimas
Preparato perdozavus, pradžioje (pirmąją dieną) gali atsirasti pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, mieguistumas ir bendra liguista būsena. Nepaisant to, jog antrą dieną ligonis jaučiasi geriau, gali progresuoti kepenų pažeidimas ir trečią dieną ištikti kepenų koma. Įtarus, jog pavartota per didelė dozė, reikia nedelsiant pranešti gydytojui.
Vaisto laikymas ir šalinimas
Ant dėžutės ir dvisluoksnės juostelės po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje. Laikyti ne aukštesnėje kaip 30°C temperatūroje. Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
