Varikozės ir kitų venų problemų profilaktika nėštumo metu
Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas pokyčių. Nors dažniausiai šis metas asocijuojasi su džiugiomis emocijomis, kartais jį gali apkartinti ir nemalonūs pojūčiai. Viena iš tokių problemų - kojų venų varikozė, kuri gali pasireikšti jau nėštumo pradžioje.
Kodėl nėštumo metu atsiranda venų problemų?
Nėštumas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių venų varikozės atsiradimą. Tai paaiškinama keliais svarbiais fiziologiniais pokyčiais moters organizme:
- Hormoniniai pokyčiai: Jau nuo nėštumo pradžios organizme didėja progesterono kiekis. Šis hormonas ne tik padeda palaikyti gimdos gleivinę, bet ir atpalaiduoja lygiuosius raumenis, esančius venų sienelėse. Dėl to venų tonusas silpnėja, jos tampa elastingesnės ir mažiau atsparios kraujo spaudimui.
- Padidėjęs krūvis kojoms: Augantis vaisius ir didėjantis svoris smarkiai apkrauna kojų venas.
- Spaudimas dubens srityje: Auganti gimda spaudžia dubens venas, taip dar labiau apsunkindama kraujo nutekėjimą iš kojų.
- Padidėjęs kraujo tūris: Nėštumo metu cirkuliuojančio kraujo tūris organizme taip pat padidėja, o tai dar labiau didina spaudimą venose.
Dėl šių priežasčių venos plečiasi, jų vožtuvai tampa nesandarūs, kraujas ima kauptis kojose. Tai sukelia sunkumo, tinimo, dilgčiojimo, mėšlungio jausmą, o kartais net ir matomą venų tinklą ar išsiplėtimą. Išsiplėtusiomis venomis skundžiasi kas trečia-penkta nėščioji ar neseniai gimdžiusi moteris.
Asmeninė patirtis: Miglės pasakojimas
Asmeninę patirtį apie venų varikozę nėštumo metu pasakoja Miglė: „Pirmuosius kojų venų varikozės simptomus pajutau antrojo nėštumo antrajame trimestre. Pradėjau dėvėti kompresines kojines. Jos padėjo. Kadangi laukiausi vasarą, vyraujant karščiams, įprastas mano aprangos derinys, pamenu, atrodė taip: juodos kompresinės kojinės, nėščiosios pilvas ir vasarinė suknelė. Bet tuo metu išbandžiau visus būdus, kad tik „susigrąžinčiau“ savo kojas. Be kompresinių kojinių padėdavo šaltas dušas ar kojų mirkymas vėsiame ežero vandenyje. Tą vasarą, liaudiškai tariant, kojos buvo kaip kaladės. Vėliau perskaičiau apie tokį reiškinį, kai žmonės psichologiškai atsisieja nuo tam tikros netinkamai funkcionuojančios savo kūno dalies. Pajutau, kad taip vyksta su mano kojomis. Po antrojo gimdymo buvo suplanuota venų operacija. Viskas pavyko sėkmingai. Pradėjau mėgautis ilgesniais pasivaikščiojimais, buvimu gryname ore. Kiek teko domėtis, ne visas mano drauges nėštumo metu kankino išsiplėtusios venos. Vienos ir po kelių nėštumų, netaikydamos profilaktikos, jaučiasi puikiai: bėgioja, laksto, dirba. Kitoms venų varikozė pasireiškė: reikėjo gydyti vaistais ar operacija. Matyt, tai individualu.“
Profilaktinės priemonės ir pagalba
Nors nėštumas yra neišvengiamas rizikos veiksnys, tinkamos profilaktinės priemonės gali padėti sumažinti venų varikozės riziką ir palengvinti jos simptomus:
1. Kompresinė terapija
Tai vienas efektyviausių ir saugiausių būdų, kurį dažniausiai rekomenduoja gydytojai nėščiosioms. Kompresinės kojinės arba elastiniai tvarsčiai padeda palaikyti venų sieneles, gerina kraujo cirkuliaciją ir mažina tinimą. Dėl tinkamos kompresijos klasės ir kojinių pasirinkimo geriausia pasitarti su gydytoju. Kojines rekomenduojama įsigyti tik vaistinėse ar ortopedinių prekių parduotuvėse. Elastinį tvarsčius reikia teisingai suvynioti: nuo pėdos centro į viršų, stipriausią kompresiją formuojant ties čiurna. Kompresiją geriausia taikyti ryte, dar neišlipus iš lovos, arba dieną, pailsėjus ir šiek tiek pakėlus kojas.
2. Reguliarus mankštinimasis
Fizinis aktyvumas yra nepakeičiamas norint palaikyti gerą kraujotaką. Net ir paprasti pasivaikščiojimai ar namuose atliekami pratimai gerina kraujo apytaką, aktyvina širdies darbą ir teigiamai veikia venų kraujotaką. Jei kojas skauda, rekomenduojama rinktis pratimus, nesukeliančius papildomo spaudimo: pratimus gulint, vandenyje, tempimo pratimus.
3. Poilsis kojoms
Svarbu stebėti savo kojų režimą. Ilgas sėdėjimas ar stovėjimas kenkia venoms, todėl svarbu dažnai keisti kūno padėtį. Reikėtų atsisakyti įpročio sėdėti sukryžiavus kojas, nes tai itin sunkina kraujotaką. Saugokite kojas nuo per didelio krūvio ir įtampos. Miegokite su šiek tiek pakeltomis kojomis, pavyzdžiui, padėjus jas ant pagalvės. Miegojimas ant kairiojo šono taip pat gali sumažinti apatinių galūnių venų spaudimą.
4. Sveika mityba ir pakankamas skysčių suvartojimas
Svarbu gerti pakankamai skysčių (iki 2 litrų per dieną) ir vengti maisto, nuo kurio užkietėja viduriai. Sveika mityba prisideda prie bendros organizmo sveikatos ir gali padėti išvengti kai kurių su nėštumu susijusių nepatogumų, tokių kaip vidurių užkietėjimas, kuris gali pabloginti venų problemas.
5. Pagalba ir informuotumas
Niekada nesidrovėkite prašyti pagalbos iš artimųjų. Kalbėkite apie savo savijautą, dalinkitės rūpesčiais. Nors ne visi gali suprasti, kaip jaučiatės, artimųjų palaikymas ir pagalba gali būti labai vertinga. Svarbu žinoti, kad venų varikozė yra gydoma. Pastebėjus pirmuosius požymius, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kuris paskirs tinkamą gydymą ar nukreips specialistui. Šiuolaikiniai diagnostikos metodai ir gydymo būdai, tokie kaip lazerinė chirurgija ar specialūs klijai, gali būti taikomi net ir nėštumo metu.
7 namų gynimo priemonės nuo patinusių pėdų nėštumo metu
Kiti nėštumo metu dažnai pasireiškiantys nepatogumai
Be venų varikozės, nėštumo metu moterys gali susidurti ir su kitomis organizmo permainomis:
- Pykinimas ir vėmimas: Dažniausiai pasireiškia pirmąjį trimestrą dėl hormonų pokyčių.
- Nugaros skausmas: Dėl pakitusio svorio centro ir didėjančio pilvo apkraunama apatinė stuburo dalis.
- Tinimas: Kūnas kaupia skysčius, todėl gali tinti pėdos, blauzdos, kartais net veidas ir rankos.
- Vidurių užkietėjimas: Hormoniniai pokyčiai ir gimdos spaudimas į žarnyną gali sutrikdyti tuštinimąsi.
- Hemorojus: Dėl padidėjusio veninio spaudimo dubens srityje.
- Dantenų jautrumas ir kraujavimas: Hormonų poveikis daro dantenas jautresnes.
- Odos pokyčiai: Spuogai, pigmentacijos pokyčiai (pvz., „nėštumo kaukė“), strijos.
- Mėšlungis: Dažniausiai blauzdose, dėl mineralinių medžiagų trūkumo organizme.
- Paruošiamieji sąrėmiai: Gimda ruošiasi gimdymui.
- Šlapinimosi sutrikimai: Padidėjęs šlapimo pūslės spaudimas.
- Strijos: Odos tempimo žymės.
- Makšties pokyčiai: Dėl hormonų poveikio pakinta terpė.
- Padidėjęs jautrumas odai: Oda reaguoja į aplinkos veiksnius.
- Krūtų pokyčiai: Krūtys didėja ir tampa jautresnės.
- Nuovargis: Vienas pirmųjų nėštumo požymių.
- Padidėjęs energijos poreikis: Nors ir nedidelis, organizmas reikalauja daugiau energijos.
- Nuotaikų kaita: Dėl besikeičiančių hormonų.
- Padidėjęs kūno plaukuotumas: Dėl hormonų poveikio.
- Dusulys: Nėštumo pabaigoje gali varginti dusulys.
Svarbu suprasti, kad daugelis šių pokyčių yra normalūs nėštumo eigoje ir praeina po gimdymo. Tačiau pastebėjus ar pajutus itin stiprius, neįprastus ar nerimą keliančius simptomus, visada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kada būtina kreiptis į gydytoją skubiai?
Nors dauguma nėštumo metu kylančių nepatogumų yra laikini, yra keletas situacijų, kurios reikalauja skubios medicininės pagalbos:
- Staigus, stiprus, ilgalaikis skausmas pilvo srityje.
- Žymus kraujavimas iš makšties.
- Žymiai sumažėjęs vaisiaus judesių skaičius arba jų visai nejaučiama.
- Staigus veido ar rankų tinimas, ypač jei kartu staigiai padidėja svoris.
- Kalbos sutrikimai, veido asimetrija, staigus vienos kūno pusės tirpimas (gali būti insulto požymiai).
- Priešlaikinio gimdymo požymiai (reguliarūs gimdos susitraukimai iki 37 nėštumo savaitės).
- Intensyvus, varginantis skausmas pilvo apačioje, stipresnis nei menstruacijų metu.
- Žymus makšties išskyrų pagausėjimas, spalvos pasikeitimas, nemalonus kvapas, niežulys ar skausmas.
- Depresija, stiprus nerimas, panikos priepuoliai, mintys apie savęs žalojimą.
Nėštumas - tai laikas, kai reikia ypatingai rūpintis savo sveikata ir atidžiai stebėti organizmo siunčiamus signalus. Laiku pastebėta problema ir profesionali pagalba užtikrins Jūsų ir Jūsų kūdikio gerą savijautą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
