Skyrybos, kai šeimoje auga nepilnamečiai vaikai: svarbiausi teisiniai aspektai

Išsiskyrimas, net jei pora nebuvo oficialiai susituokusi, yra emociškai ir teisiškai sudėtingas etapas, ypač kai šeimoje auga nepilnamečiai vaikai. Nors visuomenėje dažnai vartojamas terminas „skyrybos nesusituokus“, teisine prasme tai nėra santuokos nutraukimas, nes santuoka nebuvo sudaryta. Tačiau poros išsiskyrimas, kai yra bendrų nepilnamečių vaikų, neišvengiamai sukelia poreikį išspręsti labai panašius klausimus, kaip ir oficialių skyrybų atveju.

Pagrindiniai sprendžiami klausimai

Svarbiausi klausimai, kuriuos reikia išspręsti tėvams gyvenant atskirai:

• Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas: su kuriuo iš tėvų vaikas gyvens.
• Išlaikymo (alimentų) vaikui priteisimas ir mokėjimas: kaip bus užtikrinami vaiko materialiniai poreikiai.
• Bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu/motina tvarkos nustatymas: kaip ir kada kitas iš tėvų galės matytis ir bendrauti su vaiku.
• Tėvystės nustatymas: tai yra esminis žingsnis, jei vaiko gimimo liudijime tėvas nėra nurodytas arba tėvystė nebuvo pripažinta anksčiau.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas

Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, visada vadovaujamasi prioritetiniais vaiko interesais. Atsižvelgiama į vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, jo įprastą aplinką, kiekvieno iš tėvų galimybes užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, vaiko amžių, brandą ir jo norus. Teismas tokio pobūdžio ginčą, kilusį tarp vaiko tėvų, sprendžia, atsižvelgdamas į vaiko norą, jeigu vaikas pagal savo amžių geba išreikšti savo nuomonę.

Bendravimo modeliai: nuo tradicinio iki „50:50“

Teismų praktikoje dažniausiai pasitaikantis modelis, kuomet vaikų gyvenamoji vieta yra nustatoma su vienu iš tėvų, o skyriumi gyvenantis tėvas su vaikais bendrauja laikydamasis nustatyto grafiko. Tačiau vis dažniau pradėtas taikyti vadinamasis „50:50 procentų laiko“ arba „skandinaviškas“ modelis. Šio modelio esmė - abiejų tėvų maksimalus įsitraukimas į vaikų priežiūrą, vaikui praleidžiant vienodą laiką su abiem tėvais.

Vaiko išlaikymas (alimentai)

Abu tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo susituokę, ar ne. Pareiga mokėti alimentus atsiranda nuo vaiko gimimo ir tęsiasi iki jo pilnametystės.

Svarbūs aspektai dėl alimentų:

• Minimalus išlaikymas vienam vaikui neturėtų būti mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos (MMA), tačiau kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.
• Alimentai gali būti mokami periodinėmis išmokomis, vienkartine suma arba turtu.
• Tėvai negali susitarti dėl vaiko teisės į išlaikymą atsisakymo - toks susitarimas negaliotų.

Mediacija ir taikus susitarimas

Tėvų gebėjimas susitarti dėl su vaikais susijusių klausimų rodo jų brandą ir atsakomybę. Lietuvoje šeimos ginčuose, kai sprendžiami klausimai dėl nepilnamečių vaikų, prieš kreipiantis į teismą yra privaloma pasinaudoti mediacijos paslauga. Tai procesas, kurio metu neutralus trečiasis asmuo (mediatorius) padeda šalims pačioms rasti abiem priimtiną sprendimą, kuris mažiau traumuoja vaikus.

Būtini dokumentai

Norint pradėti spręsti su vaikais susijusius klausimus po išsiskyrimo, reikės šių pagrindinių dokumentų:

1. Vaiko (-ų) gimimo liudijimas (-ai).
2. Jūsų asmens tapatybės dokumentas.
3. Duomenys apie pajamas ir turimą turtą (darbo užmokesčio pažymos, banko išrašai).
4. Informacija apie vaiko poreikius ir išlaidas (būreliai, sveikata, ugdymas).
5. Ankstesni susitarimai ar teismo sprendimai, jei tokių yra.

tags: #skyrybos #kai #vaikai #pilnameciai

• Viskas apie registraciją į darželius
• ar dantų dygimas sukelia aukštą temperatūrą?
• PSD dirbantiems ir auginantiems vaikus
• Kaip kelionės veikia jūsų mąstymą ir intelektą?
• Daugiakalbių vaikų kalbos ugdymas ir logopedas